Lietuvos gyventojai ketina dirbti kiek įmanoma ilgiau, kad nors kiek daugiau prisidurtų prie savo būsimos pensijos, atskleidžia SEB banko užsakymu atlikta 30–55 metų amžiaus Lietuvos gyventojų apklausa. Tačiau SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė teigia, kad tai tėra tik vienas iš būdų užsitikrinti didesnes pajamas vyresniame amžiuje, todėl pateikia dar penkis patarimus, kaip padėti tikrai tvirtus pamatus sotesnei pensijai.
Pradėkime ruoštis pensijai kuo anksčiau
Vos įžengus į darbo rinką ir pradėjus pirmuosius savo profesinės karjeros žingsnius vertėtų išsiugdyti įprotį kaupti ateičiai ir pradėti galvoti apie būsimą pensiją. Kol esame jauni, turime didžiausią sprendimų laisvę. Vėliau atsiranda kiti įsipareigojimai ir prioritetai – reikia pasirūpinti šeima, užauginti vaikus, mokėti būsto paskolą. O ilgainiui ir galimybės tampa ribotos – vis sunkiau būna atsilaikyti konkurencinėje kovoje su jaunesniais ir aktyvesniais kolegomis.
Žinoma, kuo esame jaunesni, tuo pensija rūpi mažiau, tad savo pajamas išleidžiame arba investuojame kitur. Praėjus dešimtmečiui, situacija vargiai gali pakisti – svarstant, ar pinigus skirti pensijai ar vaikų būreliui, nugali pastarasis pasirinkimas. Ir tik užaugus vaikams, rimtai susimąstoma apie pajamas senatvėje. Tačiau, jei iki pensijos lieka vos keletas metų, gali ir pritrūkti laiko sukaupti didesnę sumą pinigų.
Dalis uždirbtų pajamų – didesnei pensijai
Šiandieninė socialinio draudimo sistema labiau orientuota į dabartinius pensininkus, kurių reikmėms skiriami dabartinių dirbančiųjų sumokami mokesčiai. Kuo didesnės pajamos ir kuo ilgesnis darbo stažas, tuo daugiau mokesčių sumokame, tačiau tai negarantuoja tiek pat didesnių pensijų išmokų (jų dydis yra ribojamas). Tad, norėdami prisidurti prie didesnės būsimos pensijos, turėtumėte imtis savarankiško ir nuoseklaus kaupimo.
Užsitikrinti didesnes pajamas senatvėje galima iš per ilgesnį laiką sukaupto ar užgyvento finansinio turto: indėlių, specialiai pensijai kaupti pritaikytų investicinio gyvybės draudimo ar trečios pakopos pensijų fondų, obligacijų, akcijų, investicinių fondų ar nekilnojamojo turto (net ir to, kuriame dabar gyvename).
Tačiau sprendžiant, kaip taupyti, reikia tinkamai įvertinti ir galimas rizikas – juk įsigytą būstą reikia išlaikyti, o parduoti jį gali būti sunku, ir pardavimo kaina gali būti ne tokia, kokios tikėjomės. Kainų svyravimai finansų rinkose kartais gali būti nepalankūs, jeigu ketiname skubiai parduoti turimas finansines investicijas. Todėl reikia tinkamai įsivertinti, kuri taupymo ateičiai priemonė – tinkamiausia kiekvienu konkrečiu atveju. Keičiantis gyvenimo būdui ar finansinėms galimybėms visada verta kaskart įvertinti ir savo taupymo pasirinkimą.
Nelaukime, kol mūsų pensija pasirūpins kas nors kitas
Paprastai, senstant pajamos mažėja ar bent jau nedidėja, todėl svarbu iš anksto pasirūpinti papildomais pajamų šaltiniais. Be abejo, dabartiniams pensininkams tai padaryti nėra lengva, todėl kartais tokiu pajamų šaltiniu tampa suaugusių vaikų parama.
Vis tik dažnas pripažįsta nenorįs tapti našta savo vaikams, kuriems reikia rūpintis ir būsto įsigijimu, ir vaikų auginimu, išmokslinimu. Todėl pasiryžtama dirbti kuo ilgiau ir taip tikėtis, kad pensija bus nors kiek didesnė.
Tačiau, visų pirma, reikėtų pasiryžti pradėti taupyti, ir tai daryti tinkamai. Pirmiausia, numatykime tam tikrą sumą kaupti ateičiai, o tada imkimės kasdienių išlaidų planavimo.
Pinigus, o kartu – ir laiką, taupykime taupymo įmokas mokėdami tiesioginio debeto arba periodinio pavedimo mokėjimo būdais, arba pasirinkę kitas, automatiškai lėšas nuskaičiuojančias priemones.
Nepamirškime patikrinti, kaip sekasi kaupti pensijai
Reikėtų paminėti problemą, kad žmonės, maždaug prieš dešimtmetį parengę pensijų kaupimo planus, visiškai pamiršo juos. Todėl vertėtų planus reguliariai – nors kartą per metus – peržiūrėti. Rekomenduojama vadovautis įprasta metodika – jeigu jums dar nėra 30-ies, investuokime į rizikingesnius, bet, tikėtina, pelningesnius aktyvus. Kuo esame vyresni, tuo konservatyvesnę kaupimo ar investavimo strategiją reikėtų rinktis – investuokite į obligacijas investuojančius fondus ar kitą pelningą, bet mažiau rizikingą priemonę. Sprendimą dėl taupymo priemonės priimkime pasitarę su kompetentingu finansų specialistu.
Nesijaudinkime, jei nežinome, kiek tiksliai norime sukaupti pensijai
Mes tikrai negalime numatyti ar suplanuoti, kas mūsų laukia po 10, o tuo labiau po 20 ar 30 metų. Kai iki pensijos skaičiuojami dešimtmečiai, neverta galvoti apie kažkokį absoliutų skaičių, kiek eurų norime sukaupti ar gauti kiekvieną mėnesį.
Be to, mūsų poreikiai gali keistis ne tik po 10, bet net ir po vienų metų, todėl galvoti apie vieną kažkokį konkretų skaičių yra netikslinga. Geriausia tiesiog stengtis pensijai skirti tam tikrą dalį pajamų. Laikui bėgant, galėsime įvertinti, ar judame teisinga linkme, ar visgi vertėtų atidėti papildomą sumą, kad būsima pensija atitiktų lūkesčius.
