Vasarą Vilniaus senamiestyje ar Neringoje tradiciškai sutinkame daugiau iš Vokietijos ar kitų Vakarų šalių atvykusių vyresnio amžiaus turistų. Matydami besišypsančius senjorus iš užsienio, neretai pagalvojame, kad jeigu ir egzistuoja idealus gyvenimo saulėlydis, jis turėtų atrodyti maždaug panašiai.
„Eurostat“ duomenimis, aktyviausi vyresnio amžiaus turistai Europoje yra danai – net keturi iš penkių šios šalies senjorų aktyviai keliauja. O Lietuvos pensininkai, kartu su rumunais, lenkais, latviais ir bulgarais, yra tarp tų, kurie į keliones išsiruošia rečiausiai – vyresnio amžiaus lietuviai keliauja perpus mažiau nei jaunimas ar darbingo amžiaus žmonės.
Aktyviai keliaujančių lietuvių senjorų – vienetai
Tad kada ir kaip atostogauja užtarnautu poilsiu besimėgaujantys Lietuvos pensininkai? Kokios jų galimybės ir mėgstamos kelionių kryptys? Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Vilkpedės skyriaus pirmininkė Stanislava Ligeikienė sako, kad jai patinka ne tik pačiai keliauti, bet ir organizuoti išvykas draugams.
„Tarybiniais laikais negalėjome keliauti kur norėjome. Dabar žmonėms atrištos rankos, norinčiųjų keliauti daugėja. Jie išvažiuoja ir grįžę turi ką papasakoti savo artimiesiems, draugams. Renkamės šiltus kraštus. Buvome Ispanijoje, Kipre, Egipte, labai įdomi kelionė buvo į Švediją ir Norvegiją. Norime kuo daugiau pamatyti“, – kalbėjo 76 metų vilnietė.
Jos teigimu, patirtis parodė, renkantis kelionę į užsienį geriau rinktis iš kelionių agentūrų pasiūlymų, o nuvykus ekskursijas geriau užsisakyti iš vietinių organizatorių – jos 30-40proc. pigesnės ir tuomet galima sau leisti daugiau.
„Bočių“ Žirmūnų skyriaus pirmininkė Aurelija Bakutienė atostogas leidžia rūpindamasi sodo darbais ir keliaudama su šeima. 67 metų senjora už Lietuvos ribų sau leidžia atostogauti vieną kartą per metus: „Vilioja visi šiltieji kraštai, kur nesame buvę: pernai buvome Maljorkoje, užpernai – Bulgarijoje, šiemet važiuojame į Kretą“.
S. Ligeikienės teigimu, apie pusė „Bočių“ narių turi sodus, todėl jie dažniau keliauja pavasarį, kol soduose dar nėra darbų. Visgi, dauguma senjoros pažįstamų apie išvykas į užsienį gali tik pasvajoti, todėl jų atostogos leidžiamos soduose, kur galima ir užsiauginti vaisių, daržovių ir pailsėti gamtoje.
Kelionei išleidžia apie 400 eurų
Kelionių agentūrų atstovai pastebi, kad nors keliaujančių senjorų vis daugėja, kol kas jie sudaro gana nedidelę dalį – apie 10 proc. visų poilsiautojų.
„Senjorai atostogas planuoja ir poilsio, ir svečių šalių pažinimo tikslais. Šiek tiek populiaresnės yra pažintinės kelionės autobusu ar lėktuvu. Pažintinių kelionių autobusu populiariausia kryptis yra Kroatija. Kitos, ne mažiau populiarios, yra Italija, Graikija, Ispanija ar Prancūzija. O keliaujant lėktuvu daugiausiai dėmesio sulaukia tolimesnieji kraštai – Portugalija, Izraelis, Marokas, Sicilija ar Gruzija“, – teigia bendrovės „Novaturas“ rinkodaros projektų vadovė Dovilė Zepkutė.[content term="Infobankas - pensija"]
Nauja tendencija – tarp senjorų populiarėja ilgo savaitgalio kelionės lėktuvu, pavyzdžiui 5 dienų, įskaičiuojant ir savaitgalio dienas, kelionės Europos miestų sostines – Romą, Paryžių ir kt.
„Tez Tour“ viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė nurodo, kad vidutiniškai senjorai vienai kelionei išleidžia apie 400 eurų žmogui.
„Populiariausios šalys – Turkija, antroje vietoje – Egiptas, o trečia vieta dalijasi Graikija (Kreta), Ispanija ir Bulgarija. Kelerius metus ryškėjanti tendencija – vyresni žmonės vis drąsiau ryžtasi atostogoms užsienyje ir keliauja vis daugiau. Pavyzdžiui, praėjusiais metais vyresni asmenys tarp visų keliautojų sudarė daugiau nei 10 proc.“, – pasakoja I. Aukštuolytė.
Iš pensijos – tik į ekskursiją Lietuvoje
„Atrodo, kad neturime pinigų, bet kai reikia kelionėms – vis tiek surandame. Jeigu trūksta, prideda ir vaikai, ir anūkai. Aš per metus galiu kelionėms skirti apie 1000 eurų, o pati organizuodama grupes dar ir gaunu nuolaidų. O vidutiniškai žmonės kelionėms 500 eurų per metus gali skirti“, – pasakojo vilnietė S. Ligeikienė.
Jos teigimu, dauguma jos pažįstamų senjorų papildomai uždarbiauja, o „iš pensijos vargu ar galima daug atidėti, nebent ekskursijoms į Palangą, ar kur nors Lietuvoje“.
Jai pritaria ir A. Bakutienė: „Keliaujame iš santaupų, nes vien iš pensijos atsidėti kelionei labai sunku. Jeigu žmonės turi santaupų ir normaliai gyvenančius vaikus, tuomet ir vaikai padeda. O ligoti santaupas išleidžia vaistams. Dažnai būna ir taip, kad seneliams keliones dovanoja vaikai. Tada susiburia būrelis pensininkių, renkasi kelionę ir važiuoja kartu, kad būtų smagiau“.
Rūpintis pensija patariama kuo anksčiau
Bendrovės „SEB gyvybės draudimas“ valdybos pirmininkė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė tvirtina, kad šie pensininkų pavyzdžiai dar kartą įrodo, kaip svarbu kuo anksčiau pradėti rūpintis pensija.
„Lietuvos demografinė situacija prastėja: gimstamumas mažėja, gyventojų gyvenimo trukmė ilgėja. Tai rodo, kad esamų ir būsimų mokesčių mokėtojų, iš kurių lėšų bus kaupiama pensijai, stipriai mažėja ir būsimų pensininkų procentinė dalis didėja. O pensija, kurią mokėdami mokesčius kaupiame, nėra proporcinga realiai gaunamai sumai. Kiekvienam naudinga išbandyti pensijų skaičiuokles (turi bankai, pensijų kaupimo bendrovės) ir sužinoti, kokios pensijos galima tikėtis – daugeliu atveju paaiškėja, kad būsima valstybės mokama pensija gali sudaryti apie 40 proc. dabar gaunamų pajamų“, – teigia S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Ji pabrėžia, kad labai svarbu, nuo kada pradedama kaupti pensijai: kuo jaunesniame amžiuje pasirenkama kaupti antros pakopos privačiuose fonduose, tuo labiau tikėtina, kad pavyks sukaupti didesnę sumą ir gauti didesnį priedą prie gaunamos pensijos.
Specialistai neabejoja, kad ateityje mėgautis oria senatve daugiausiai galimybių turės tie, kurie dalyvauja ir trečiojoje arba savanoriško kaupimo pensijų pakopoje. Šiame etape kaupti lėšas senatvei galima dviem būdais: pasirinkus investicinį gyvybės draudimą arba kaupti pensijų fonduose. Ir trečios pakopos pensijų kaupimo fondų, ir investicinį gyvybės draudimą pasirinkusių dalyvių skaičius gana sparčiai auga kasmet. Lietuvos banko duomenimis, 2015 metų pabaigoje galiojo 424 tūkst. savanoriško pensijų kaupimo ir investicinio gyvybės draudimo sutartys.
