Switch to mobile version. Į viršų

Pensija - 2015 11 09
pensija | santaupos

SEB tyrimas: senatvę įsivaizduojame pernelyg optimistiškai

SEB tyrimas: senatvę įsivaizduojame pernelyg optimistiškai

Pensijos dar nelaukiantys šalies gyventojai tikisi, kad senatvėje jų išlaidos sumažės, nes būstas bus mažesnis, nebereikės važiuoti į darbą, mažiau pinigų reikės pramogoms ir restoranams, o naujų buities daiktų nebepirks, nes jau turės viską, ko reikia. Tačiau dabartinių pensininkų patirtis rodo, kad išėjus į pensiją šiems dalykams tenka skirti ne mažesnę, o didesnę dalį gaunamų pajamų. Tai atskleidė SEB banko atliktas visuomenės pasirengimo pensijai tyrimas.

Būsimi pensininkai – dabartiniai 18-55 metų respondentai – tikisi, kad senatvėje kur kas mažiau reikės mokėti skolų ir paskolų, pinigų kelionėms ir pramogoms, stambiems pirkiniams, o vienintelės išlaidos, kurios išaugs,  bus sveikatos priežiūrai.

Vis dėlto, apklaustų dabartinių pensininkų teigimu, daugiau pinigų reikės ne tik sveikatai, bet ir pirmo būtinumo reikmėms – maistui, transportui ir namams išlaikyti. Be to, kas penktas pensininkas pripažįsta, jog buvo labai sunku, kai pajamos sumažėjo ir dėl to teko gerokai sumažinti išlaidas.

„Dažnai žmonėms, kai jie galvoja apie tolimą ateitį,  būdingas per didelis pasitikėjimas savimi. Nors gyventojai mato sunkumų, su kuriais susiduria dabartiniai pensininkai, jie tikisi, kad tolimoje ateityje viskas bus kitaip – kur kas geriau”, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. 

Anot jos, tie, kuriems pensinis amžius dar tolokai, matyt, tikisi, jog pajamos sulaukus pensinio amžiaus bus tokios pat, kaip ir dirbant, arba tik šiek tiek mažesnės. Todėl, natūraliai sumažėjus išlaidoms drabužiams ar pramogoms, gyvenimas bendrai nepablogės.

Tačiau dabartiniai pensininkai situaciją linkę vertinti realiau – jų pajamos išėjus į pensiją sumažėja maždaug trečdaliu, todėl net ir mažiau pinigų išleidžiant, pavyzdžiui, maistui ne namuose, tų išlaidų dalis šeimos biudžete išauga. 

Ketina dirbti ir pensinio amžiaus

Kad nereikėtų mažinti įprastinių išlaidų ir drastiškai keisti gyvenimo būdo, daugelis gyventojų, išėję į pensiją, tikisi gauti papildomų pajamų. 70 proc. apklaustųjų planuoja dirbti net ir sulaukę pensinio amžiaus. Kita vertus tik kas trečias nurodo, jog norėtų į pensiją išeiti vėliau nei 65-erių.

Bent pusė apklaustųjų tikisi, kad juos senatvėje parems vaikai ir šeima, nors dabar, kad remia savo pensinio amžiaus artimuosius, nurodo tik kas ketvirtas respondentas.

Maždaug ketvirtadalis gyventojų planuoja gauti pajamų iš nuosavo verslo, šiek tiek mažiau ir iš nekilnojamojo turto, pavyzdžiui, jį nuomodami.

„Viltys, kad senatvėje didesnę dalį pajamų gausime iš nekilnojamojo turto, jį nuomodami arba persikraustę į mažesnį būstą, turi pagrindo, kaip ir tai, kad dalį pajamų generuos nuosavas verslas. Pajamų šaltinių greičiausiai bus daugiau negu dabar, tačiau šias galimybes reikėtų vertinti nuosaikiau. Pavyzdžiui, kai kurie  žmonės, tikintys, kad, sulaukus pensijos, išgyventi padės pajamos iš nuosavo verslo, jo dar net nesukūrė“, – pastebi J. Varanauskienė.

Dauguma gyvena tik iš pensijos

Remiantis esamų pensininkų tyrimo duomenimis, didžiausią pensininkų pajamų dalį sudaro pensijos – maždaug  70 proc.  Gerą penktadalį – 22 proc.  visų pajamų sudaro dirbančių pensininkų atlyginimas. Vaikų parama ir santaupos – beveik nejuntamos, retas nurodo, kad gauna pajamų ir iš būsto nuomos ar verslo.


Patiko straipsnis? 
Prenumeruokite e. paštu


J. Varanauskienės teigimu, kad kol kas nematyti ženklų, leidžiančių tikėtis, jog po dvidešimties ar trisdešimties metų valstybės mokamos pensijos ir vidutinių dirbančio žmogaus pajamų santykis padidės.

„Atvirkščiai, demografinės tendencijos rodo, jog vis mažiau dirbančių žmonių turės išlaikyti vis didėjančią pensinio amžiaus žmonių visuomenę. Todėl, norint užsitikrinti orią senatvę, pradėti ja rūpintis reikia jau dabar. Tuomet  žmonių optimizmas, kad senatvėje jų gyvenimas bus geresnis, nei dabartinių pensininkų, turės pagrindo“, – sako J. Varanauskienė.

SEB banko užsakymu apklausa apie visuomenės pasirengimą pensijai buvo atlikta  2014 metų lapkritį, apklausta 600 30-55 metų Lietuvos gyventojų.


  • Pensija - 2015 11 04

    Ori senatvė – utopija ar realybė?

    Ori senatvė – utopija ar realybė?

    SEB banko prezidento patarėjo G. Nausėdos nuomone, dabartinis socialinės rūpybos modelis Lietuvoje, pagrįstas iš valstybės biudžeto mokamomis pensijomis, nėra itin patikimas. Ilgėjanti gyvenimo trukmė ir mažėjantis gimstamumas didina spaudimą gerovės valstybės sistemai: šiandien vienas dirbantysis išlaiko vieną pensininką, tuo tarpu skaičiuojama, kad 2060 m. vienas dirbantysis išlaikys 1,5 pensininko. Daugiau apie pensiją

    Daugiau

  • Pensija - 2015 08 28

    Keturi klausimai apie pensiją, kuriuos būtina užduoti sau

    Keturi klausimai apie pensiją, kuriuos būtina užduoti sau

    Ar kada nors bandėte apskaičiuoti, kokios pensijos Jums pakaktų norint senatvę praleisti oriai? Būkite atviri sau – kokią sumą norėtumėte gauti kiekvieną mėnesį, jeigu į pensiją išeitumėte šiandien? Jeigu gana konkrečiai galite atsakyti į šį klausimą, tai jau žingsnis į priekį. Tai Jūsų tikslas, belieka sužinoti, kaip jį pasieksite.

    Daugiau

  • Kasdieniai finansai - 2015 11 04

    Būstas dviem – per didelis?

    Būstas dviem – per didelis?

    Dairydamiesi savo pirmųjų šeimos namų dažno iš mūsų žvilgsnis krypsta į erdvesnį, o ir patogesnį būstą: dideli ir šviesūs kambariai, lauko erdvė, o galbūt net ir supynės mažiesiems. Tačiau tik retas susimąsto, kad vaikams išvykus studijuoti ar tiesiog išsikėlus iš namų erdviame bute gali tekti likti dviese. Kaip nemokėti už erdvę, kurioje niekas negyvena, ir sutaupyti?

    Daugiau


Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.