Kelionių agentūrų duomenimis, vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių atranda būdų pigiai keliauti į įvairias pasaulio šalis. Jei anksčiau Lietuvoje senjorų kelionės į užsienį atrodė retenybė, tai dabar gerai su savo finansais besitvarkantys pensinio amžiaus žmonės į tolimas keliones leidžiasi vis dažniau.
„Baltic Clipper“ pardavimų ir rinkodaros vadovė Vilija Skaudžiuvienė sako, kad senjorų keliavimas tampa nauja tendencija. „Tarp savo klientų turime nemažai aktyvių senjorų keliautojų. Vieni jų keliauja vieną–du kartus per metus, kiti spėja išvykti į keliones ir keturis–penkis kartus per metus. Keliaujančių vyresnio amžiaus žmonių kasmet daugėja. Dažnai juos į keliones įtraukia vaikai, vėliau jie įsidrąsina ir renkasi vis sudėtingesnes, individualesnes keliones“, – teigia moteris.
Kelionių agentūros atstovė priduria, kad vyresnio amžiaus keliautojai yra labai reiklūs ir žino, ko nori. „Jie turi laiko ramiam poilsiui namie ar sodybose, tad didžiausia jų dalis – apie 70 proc. – atostogoms renkasi aktyvias pažintines keliones ir autobusu, ir lėktuvu. Svarbiausias kriterijus renkantis kelionę yra lietuviškai kalbantis gidas“, – sako V. Skaudžiuvienė.
Moteris pasakoja, kad dažniausiai senjorai keliauja nedidelėmis grupelėmis po keturis–šešis žmones, renkasi dešimties–keturiolikos nakvynių keliones Europoje, tačiau yra ir tokių, kurie leidžiasi ir į tolimas keliones.
[content term="Infobankas - pensija"]„Žinome ne vieną senjorą, kuris žiemos metu vyksta su slidininkais į kalnus, tačiau patys ne slidinėja, o vaikščioja po kalnus. Kelionių konsultantai įsiklauso į tokių klientų poreikius ir suranda keliones pagal jų norus ir galimybes. Vienas mūsų klientas visur vežasi savo senutėlį dviratį. Organizavome dviračio kelionę net į Egiptą“, – prisimena kelionių organizatorė.
Atranda būdų sutaupyti
20 metų po įvairias šalis nuolat keliaujanti vilnietė Teresė sako, kad kelionės padeda pailsėti ir atgauti jėgas. „Man jau 74 metai, todėl reikia poilsio. Pavargstu ir nuo darbų, ir nuo anūkų, todėl keliavimas yra geriausias atsipalaidavimo būdas. Kartais, kai noriu tiesiog pailsėti, keliauju viena arba su seserimi, o kartais mėgstu keliauti ir su didele kompanija“, – pasakoja moteris.
2018 metais Teresė aplankė dvi šalis. Pavasarį atšokti savo dukters vestuvių moteris keliavo į egzotiškąją Pietų Korėją, o vasarą laiką leido Turkijoje.
Teresė pasakoja, kad savo pomėgiui kruopščiai taupo, o geri santykiai su kelionių organizatoriais padeda rasti tinkamiausią variantą. „Pinigus su vyru leidžiame tik maistui ir būtiniausioms prekėms, o kitoms pramogoms ar daiktams pinigų stengiamės neišleisti. Man padeda ir kelionių organizatoriai, kurie žino mano lūkesčius ir pagal tai suranda tinkamiausius pasiūlymus. Atėjusi į kelionių agentūrą juokauju, kad man pasiūlytų geriausią, bet kartu ir pigiausią viešbutį“, – šypsosi moteris.
Artimiausiu laiku senjorė svajoja aplankyti Prancūziją ir Italiją, o vienos kelionės bilietas jau guli jos kišenėje. „Lapkričio mėnesį esu suplanavusi kelionę į Veneciją. Labai norėčiau nuvykti į Paryžių, taip pat svajoju aplankyti Romą ir nuvykti į Portugaliją. Tačiau tokios kelionės nėra pigios, todėl reikia rinktis pigesnius viešbučius ir lankytinas vietas apžiūrėti savarankiškai“, – pataria Teresė.
Gyvenimo be kelionių nebeįsivaizduoja
Kaunietė Gražina – tikra kelionių entuziastė. Visą gyvenimą dirbusi ir laiko keliauti neradusi moteris vos tik išėjusi į pensiją stačia galva nėrė į pasaulio pažinimą. „Jau dešimt metų iš eilės kiekvieną rudenį leidžiuosi į keliones po įvairiausias pasaulio šalis. Kol dirbau, auginau vaikus, po to – anūkus, laiko kelionėms visiškai neturėjau, tačiau dabar, kai visi jau suaugę, galiu sau leisti nieko nevaržoma keliauti, kur tik noriu“, – sako moteris.
Tiesa, kelionės pensinio amžiaus žmonėms, pasak Gražinos, nėra pigus malonumas, todėl lankydamasi svetur ji labai kruopščiai planuoja savo išlaidas. „Kai nuvyksti į kokią nors šalį, labai lengva pasinerti į pirkimo karštinę. Aplink suvenyrų krautuvėlės, pramogos, o vietiniai siūlo įvairiausias ekskursijas. Tačiau aš neišlaidauju. Man pati kelionė yra prisiminimas visam gyvenimui, daugiau nieko nereikia. Per savaitę kitoje šalyje tikrai neišleidžiu daugiau negu būdama Lietuvoje“, – teigia keliautoja.
Dabar Gražina nebeįsivaizduoja savęs tiesiog sėdinčios namuose, o šiais metais jau yra suplanavusi skrydį į Ispaniją. „Praėjusiais metais buvau Barselonoje. Iš tos kelionės liko patys gražiausi prisiminimai, todėl nekantrauju sugrįžti į Ispaniją. Kol dar sveikata leidžia, nesiruošiu sustoti“, – juokiasi keliautoja.
Pradėjai dirbti – galvok apie pensiją
Ilgėjanti gyvenimo trukmė ir medicinos progresas leidžia tikėtis, kad dabartiniai dirbantieji sulaukę pensijos galės džiaugtis dar keliomis dešimtimis kokybiško gyvenimo metų. Tačiau dėl senstančios populiacijos valstybinės pensijos bus vis mažesnės. Prognozuojama, kad po dviejų dešimtmečių trys darbingo amžiaus Lietuvos gyventojai turės išlaikyti du pensininkus, o „Sodros“ pensija užtikrins vos trečdalį buvusių pajamų.
„SEB gyvybės draudimo“ generalinės direktorės Sonatos Gutauskaitės-Bubnelienės teigimu, pasikliauti „Sodra“, vieninteliu pensijos šaltiniu senatvėje, būtų pernelyg rizikinga, o kaupti savarankiškai verta pradėti kuo anksčiau.
„Apie kaupimą pensijai jauni žmonės turėtų susimąstyti vos įžengdami į darbo rinką. Skirdami taupymui nedidelį procentą atlyginimo, tikėtina, didelio gyvenimo kokybės pokyčio nepajus, tačiau ilgainiui sukaups apčiuopiamą sumą, kuri leis turiningai gyventi ir sulaukus garbaus amžiaus“, – sako S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Kuo jaunesniame amžiuje pasirenkama kaupti antros pakopos pensijų fonduose, tuo labiau tikėtina, kad pavyks sukaupti didesnę sumą ir gauti didesnį priedą prie „Sodros“ pensijos. Specialistė pataria pasirūpinti bent keliais papildomais pensijos šaltiniais – kaupti lėšas ne tik antros, bet ir trečios pakopos pensijų fonduose ar pasirinkti investicinį gyvybės draudimą.
