Retam lietuviui pagalvojus apie pensiją nušvinta akys – sutrikusi sveikata, socialinė atskirtis, bandymas sudurti galą su galu jau tapo įprastu šalies senjoro kasdienybės paveikslu. SEB banko iniciatyva atliktas pasirengimo pensijai rodiklio tyrimas parodė, kad du trečdaliai (64 proc.) lietuvių nelaukia pensijos ir nesitiki, kad senatvėje galės pailsėti ir džiaugtis gyvenimu. Ir tik trečdalis (33 proc.) yra tvirtai įsitikinę, kad turės pakankamai lėšų patenkinamai gyventi.
Ar senatvėje galime gyventi kitaip? Nusipelniusi Lietuvos aerobikos trenerė Joana Bartaškienė sako, kad džiaugiasi kiekviena savo gyvenimo diena ir nė už ką nesutiktų garbaus amžiaus iškeisti į jaunystę. Aktyvumo ir energijos iš jos norėtų pasiskolinti ne tik sūnūs Artūras ir Martynas, bet ir 16 m. anūkas Jokūbas.
Tiesa, orios senatvės J. Bartaškienei ant lėkštės niekas nepadėjo – ją moteris užsidirbo visą gyvenimą tvirtai tikėdama, kad savimi pirmiausia reikia pasirūpinti pačiam.
Geriausias jaunystės eliksyras – aktyvi veikla
„Galvojau, kad išėjus į pensiją, veiklos bus mažiau. Klydau – dabar aš užsiėmusi labiau nei bet kada, visur bėgte, niekur nespėju. Ir tai yra gerai – jeigu sėdėčiau namie bandydama gyventi tik iš pensijos, būtų be proto liūdna. Mano vyras – taip pat dirbantis. Neįsivaizduoju mūsų sėdinčių vietoje“, – pasakojo J. Bartaškienė.
Moters teigimu, vien iš pensijos oriai ji tikrai neišgyventų – senatvėje žmogaus poreikis bendrauti, šviestis, sužinoti ir pamatyti naujų dalykų nesumažėja, o tam reikia papildomų pajamų. Su ja sutinka ir sūnūs – ori pensija yra turininga pensija.
„Tikiuosi, kad senatvėje man nereikės liūdnai galvoti visų pirma apie pačią senatvę. Norėčiau pailsėti ir džiaugtis tuo, ką nuveikiau, pabūti su šeima. Bet tam reikia pasiruošti, todėl ir savo vaikams norėčiau pasakyti, kad gyvenimas metams bėgant tikrai nepalengvės, tad apie savo pensiją reikia galvoti dar jaunystėje“, – teigė Artūras.
Jo brolio Martyno nuomone, malonus darbas – taip pat svarbi orios senatvės dalis. „Tikrai nenorėčiau, kad tas darbas būtų priverstinis, dėl būtinybės pragyventi. Tačiau turėti malonaus, nesudėtingo darbo neatsisakyčiau – tai suteikia galimybę išlikti energingam, pabūti tarp įdomių žmonių, toliau plėsti savo akiratį“, – svarstė jis.
Pagrindą oriai senatvei kuriame dar būdami jauni
Pasak J. Bartaškienės, jeigu ji galėtų duoti jauniems žmonėms tik vieną patarimą, pasiūlytų susirasti mylimą darbą. „Laimingas tas, kuris myli savo profesinę veiklą. Kai dirbi mėgiamą darbą, su laiku atsiranda ir pinigai. Be abejo, būtina pagalvoti ir apie ateitį, pradėti jai taupyti. Mano nuomone, dabartinis jaunimas senatvėje nebegaus tokios paramos iš valstybės, kokią gauname mes. Tad jie turi galvoti, kaip savimi pasirūpinti, o ne laukti, kol kas nors kitas tą padarys – tėvai ar valstybė“, – teigė J. Bartaškienė.
„Dažnai pajuokaujame su draugėmis, kad išparduosim visą savo turtą, išsinuomosim didelį namą ir sukursime sau gražius ir malonius „senelių namus“. Pasamdysim pagalbininkų, sudėję pinigus kartu į keliones važiuosim. Ir mums bus linksma gyventi, ir vaikams su mumis vargo nebus“, – svarstė ji.
Ateities pensininkas – sportiškas ir energingas
J. Bartaškienės anūkui Jokūbui dar tik šešiolika metų. Pensija jam – tolima ateitis, ir tą ateitį jis mato jau visai kitokią. Jokūbo nuomone, ori senatvė neatsiejama nuo saugumo jausmo, galimybės užsiimti įdomia veikla, lankyti kultūros renginius, keliauti.
„Man atrodo, kad po 30 metų Lietuvos senjorai bus energingesni ir laimingesni, jie daugiau sportuos, todėl gerai jausis. Aš taip pat norėčiau senatvėje išlikti sveiku ir sportišku ir tokią galimybę suteikti kitiems – pavyzdžiui, pakviesti senjorus į nuosavą sporto kompleksą ar bent jau pamokas. Tikiuosi, tai bus ne išrinktiesiems, o visiems sveikai gyventi norintiems senjorams atvira vieta“, – mintimis dalijosi jaunuolis.
