Switch to mobile version. Į viršų

Taupymas ir investavimas - 2018 09 21
Investicijos | akcijų rinkos

Ar Rusijos centrinis bankas keičia pinigų politikos kryptį?

Ar Rusijos centrinis bankas keičia pinigų politikos kryptį? © Tom Grimbert, Unsplash

Metų pradžioje Rusijos centrinio banko vadovė E. Niabullina turėjo kuo džiaugtis. Jos vadovaujamai institucijai bent laikinai pavyko pažaboti infliaciją (kainų augimo tempas nukrito 1,5 procentinio punkto žemiau tikslinio 4 proc. lygio). Gerėjant kreditavimo sąlygoms, lengviau atsikvėpė vietos verslas. Bazinė palūkanų norma, dar 2015 m. pradžioje siekusi 17 proc., per penkiolika kartų sumažinta iki 7,25 procento.

„S&P“ kredito reitingų agentūra vėl suteikė Rusijai investicinį (BBB-) reitingą, kurį šalis buvo praradusi prieš trejus metus. Vėliau reikalai ėmė prastėti – ir dėl bendros sumaišties besivystančių šalių finansų rinkose, ir dėl išimtinai Rusijai būdingų procesų.

Rugsėjo mėnesio posėdyje Rusijos centrinis bankas pirmą kartą nuo 2014 metų padidino bazinę palūkanų normą (iki 7,5 procento). Sprendimas pabranginti skolinimąsi buvo mažų mažiausiai netikėtas – prieš posėdį 140 iš 142 „Bloomberg“ apklaustų analitikų prognozavo, kad palūkanos keičiamos nebus. Kas pastūmėjo centrinį banką šiam žingsniui?  Neabejojama, kad gerokai smuktelėjus rublio kursui (JAV dolerio atžvilgiu Rusijos valiuta šiais metais prarado daugiau nei 15 proc. savo vertės), kainų augimo tempas vėl šoktels. Vartotojų infliacijos lūkesčiai išlieka grėsmingai dideli (rugpjūtį – beveik 10 procentų). Taigi kainų stabilumas jau nebeatrodo kaip įgyvendintas tikslas. Nedelsti Rusijos centrinį banką veikiausiai paskatino ir Turkijos pavyzdys, bylojantis, kad praradus rinkos dalyvių pasitikėjimą, valiutos kurso „laisvam kritimui“ sustabdyti nebepakanka net drastiškų pinigų politikos formuotojo veiksmų (Turkijoje bazinė palūkanų norma buvo padidinta trigubai – nuo 8 iki 24 procentų).


Norite pasitarti? 
Registruokitės į susitikimą


Be Argentinos ir Turkijos (šalių, kurių finansų sistemos išgyvena gilią krizę), labiau už rublį šiais metais besivystančių šalių grupėje nuvertėjo tik Brazilijos ir Pietų Afrikos valiutos. Jei ne brangstanti nafta, rublio nuvertėjimas neabejotinai būtų buvęs dar didesnis, nors Rusija pagal daugelį finansinio stabilumo rodiklių gerokai lenkia kitas šiai grupei priskiriamas šalis. Todėl mažėjantis investuotojų apetitas skirtingoms besivystančių šalių turto klasėms (tarp jų ir valiutoms) akivaizdžiai nėra vienintelė, ir ko gero net ne svarbiausia rublio nuosmukio priežastis. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad daugiau nei pusė šiųmečio rublio nuvertėjimo įvyko vos per keletą prekybos sesijų balandį ir rugpjūtį, po to, kai JAV paskelbė apie naujas Rusijai įvedamas sankcijas.

Būtent su sankcijomis susijęs neapibrėžtumas smarkiai komplikuoja Rusijos centrinio banko planus normalizuoti pinigų politiką. Bazinės normos padidinimą kol kas per anksti interpretuoti kaip ženklą, kad centrinis bankas keičia kryptį, bet akivaizdu, kad ligšiolinis pinigų politikos kursas susiduria su rimtomis problemomis. JAV kongresas svarsto galimybę įvesti dar vieną sankcijų paketą, kuris apimtų Rusijos vyriausybės vertybinių popierių platinimo apribojimus (taigi, pabrangintų skolinimąsi) ir didžiųjų šalies bankų veiklos suvaržymus. Tikėtina, kad klausimas dėmesio centre vėl atsidurs po lapkričio mėnesį vyksiančių Kongreso vidurio laikotarpio rinkimų, ypač jei JAV Teisingumo departamentas rastų Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus įrodymų. Investuotojų nuolatinės politinės įtampos fonas akivaizdžiai nedžiugina. Nuo kovo mėnesio ne rezidentų turimų Rusijos vyriausybės obligacijų dalis sumažėjo nuo 34,5 iki 27,5 procentų. Rusijos ekonomikos ministras M. Oreshkin pripažino esant didelę tikimybę, kad per ateinančius 12 mėnesių užsienio kapitalo nutekėjimas iš Rusijos pagreitės.

Nenuostabu, kad  dar visai neseniai labiausiai tikėtinu laikytą scenarijų, pagal kurį bazinė palūkanų norma toliau būtų mažinama iki neutralaus lygio (manoma, kad  jis siekia apie 6,5 proc.) rinkos dalyviai ima vertinti skeptiškai. Tai rodo ir išnykęs „rusiškąja anomalija“ vadinamas neigiamas skirtumas tarp vyriausybės 10-ies metų vyriausybės obligacijų pajamingumo ir bazinės palūkanų normos. Abejonių dėl tolesnio pinigų politikos kurso galima įžvelgti ir centrinio banko pasisakymuose. Pranešta, kad iki metų pabaigos nebus didinamos užsienio valiutos atsargos, o pasak E. Niabullinos, pinigų politikos atlaisvinimo geriausiu atveju galima tikėtis 2019 metų pabaigoje – 2020 metų pradžioje. Dar daugiau – prabilta apie galimybę, kad  bazinė palūkanų norma vėl bus didinama. Teoriškai didesnės palūkanos turėtų stiprinti rublio kursą, bet akivaizdu, kad dabartinėmis aplinkybėmis ne šis veiksnys ir net ne naftos kainos lemia Rusijos valiutos vertės pokyčius. Todėl su gerokai išaugusiu neapibrėžtumu greičiausiai teks susidurti ne tik Rusijos centriniam bankui, bet ir investuotojams bei verslui, patiriantiems rublio kurso svyravimų riziką.

SEB banko finansų analitikas Eduardas Petrulis


  • Taupymas ir investavimas - 2018 06 26

    Finansų rinkose – prekybos karo nuojautos

    Finansų rinkose – prekybos karo nuojautos

    Nors akcijų indeksai šių metų vasarį smuktelėjo ir pastaruoju metu neįgauna aiškios krypties, jau vien tai, kad jie yra arti visų laikų aukštumų, rodo, jog investuotojai dėl ateities iš esmės yra nusiteikę pozityviai. „Bloomberg“ duomenimis, pasauliniu mastu šiemet tikimasi biržose kotiruojamų bendrovių pelnų augimo 14 proc., kitais metais – dar 10 procentų.

    Daugiau

  • Verslui - 2018 09 06

    Pokyčiai bankuose: nuo gladiatorių iki robotų

    Pokyčiai bankuose: nuo gladiatorių iki robotų

    Jeigu kas nors sukurtų laiko mašiną ir jus perkeltų į antikinę Romą, užsukę į forumą atkreipkite dėmesį į solidžius vyrus, už kurių nugarų sunkios ir apkaustytos skrynios. Tai tuometiniai bankininkai, kuriems patikėti savo pinigus skuba tie, kurie negali sau leisti asmeninės skrynios ir kelių ją saugančių gladiatorių prabangos. Juk nesitampysi visų pinigų su savimi – nesaugu ir nepatogu.

    Daugiau

  • Verslui - 2018 06 11

    Neišnaudota galimybė, kurią užgožia kriptovaliutos

    Neišnaudota galimybė, kurią užgožia kriptovaliutos

    Susidomėjimas kriptovaliutomis – milžiniškas, Lietuvos startuoliai pasiekia rekordus jomis pritraukdami investicijas, tačiau finansinės technologijos (FinTech) turi ir daugiau perspektyvių sričių. Viena tokių – atviroji bankininkystė. Kas laiku ir tinkamai ja pasinaudos, ne tik uždirbs, bet ir sukurs pridėtinę vertę visuomenei.

    Daugiau


Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.