Switch to mobile version. Į viršų

Taupymas ir investavimas - 2017 08 26
Bitkoinai | valiuta

Bitkoinai – fenomenas ar gudrūs spąstai?

Bitkoinai – fenomenas ar gudrūs spąstai?

Aukso klodai ar virtuali karštinė? Bitkoinai – elektroninis atsiskaitymo vienetas, gaunamas už savo kompiuterio resursų paskolinimą. Jais jau netgi galima atsiskaityti už pirkinius, o už bitkoinus Vilniuje galima atsiskaityti už taksi paslaugas, viešbutį ar net advokato paslaugas. SEB vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas pateikia savo įžvalgas apie beveik miražą primenantį finansų rinkų kūrinį – bitkoinus. Kas tai yra, iš kur atsiranda bitkoinai? O galbūt jie išstums iš žaidimo didžiuosius pasaulio bankus ir pradės revoliuciją finansų rinkoje?

Kompiuterinis kūrinys

Nors elektroniniai finansai jau senokai yra realybė, o kai kurie žmonės net nesinaudoja kupiūromis ar monetomis, nes visos lėšos elektroniniu formatu atkeliauja į sąskaita ir taip iš ten dingsta banko kortelės pagalba, tačiau bitkoinai yra ne elektroninė, o virtuali valiuta. Europos centrinis bankas tokios formos valiutą apibrėžia kaip nereguliuojamą, skaitmeninę, naudojamą apibrėžtos bendruomenės narių ir leidžiamą pačių kūrėjų. Visgi bitkoinus emituoja ne kūrėjai, bet sistema.

Vykdant pervedimus naudojami nežinomi prie tinklo prisijungę kompiuteriai, kurių kiekvienas savo resursais – procesoriaus sparta, kietąja atmintimi ir pan. – prisideda sprendžiant sudėtingus matematinius algoritmus. Ir tik dėl to, kad tai tėra matematinė problema, bitkoinų emisija vyksta pačio uždavinio formuojamu lėtėjančiu kontroliuojamu tempu, o viskas baigsis pasiekus labai tikslų – 21 milijono bitkoinų – sprendinį. Numatoma, kad ši virtuali kasyba baigsis apytiksliai 2040 metais ir tai kelia kelis esminius bitkoinų ateities klausimus.

Virtuali aukso kalvė

Bitkoinų galima gauti leidžiant sistemai naudotis jūsų kompiuterio galia. Galite gauti bitkoino dalį už tai, kad dalyvaujate mokėjimo vykdyme. Visi duomenys yra užšifruojami ir atšifruojami kažkur bendroje sistemoje per daugybę skirtingų jungčių-kompiuterių. Su kiekvienu apmokėjimu sistema tobulėja ir modifikuojasi – kiekvieną kartą galima naudoti vis kitą sąskaitos kodą, susietą su tuo pačiu anoniminiu vartotoju. Tik šis vartotojas turi raktą nuo savo virtualios piniginės.

Bitkoinai leidžia pradingti elektroninėje erdvėje ir pasislėpti už nuolat kintančio algoritmo skaičių. Niekam nepavyks atsekti kam priklauso sąskaita, kas padarė pavedimą, iš kur jis atkeliavo ar kiek pinigų buvo pervesta. Finansinėms ir valstybių kontrolės institucijoms pasidaro be galo sunku kontroliuoti už bitkoinų slypinčius pinigų kiekius. Nebent jie paverčiami realiais ir išgryninami.


Patiko straipsnis? 
Prenumeruokite e. paštu


Daug visuomenės dėmesio bitkoinai susilaukė ne jiems atsiradus, o 2013 metų rudenį, kai vos per kelias dienas šio virtualaus pinigo vertė į viršų šoktelėjo keliasdešimt kartų. Tik tuomet investuotojai pastebėjo bitkoinus kaip potencialią aukso giją, o nusikalstamo pasaulio atstovai – tobulą platformą plauti pinigus ir atsiskaityti už nelegalias prekes. Nėra jokios centrinės reguliuojančios žmogiškos institucijos, kuri fiksuotų visą informaciją ir perduotų ją teisėsaugai.

Niekam nepaveikus virtualumas

Svarbu nepasimesti sąvokose ir nepradėti bitkoinų laikyti teisinį statusą turinčia ir apsaugota valiuta. Elektroniniai pinigų vienetai – skaičiai, kuriuos matome prisijungę prie interneto banko, – yra realybėje egzistuojantis pinigų vienetas, todėl finansinės institucijos gali išleisti tik tiek elektroninių pinigų, kiek gauna realios valiutos. Bitkoinai turi aiškų pranašumą prieš realią ir elektroninę valiutą – jais galima atsiskaityti beveik visiškai anonimiškai ir pigiau negu bankų ar elektroninių mokėjimų sistemose.

Tačiau algoritmo apibrėžtumas ir užbaigtumas prisideda prie spekuliacijos bitkoinų verte ir neišvengiamos defliacijos, kuri gali taip išpūsti jau dabar susidariusį finansinį bitkoinų burbulą, jog jo sprogimas tikrai turėtų įtakos realių finansų rinkų situacijai. Besikeičiant vertei, bendra pasaulinė bitkoinų vertė 2017 m. viduryje perkopė 41 milijardą dolerių, nors prieš keletą metų siekė tik keletą milijardų.

Didžiųjų valstybių centriniai bankai pastebi, kad bitkoinų masei įgavus reikšmingą dydį, ji pradėtų konkuruoti su reguliuojamų tradicinių pinigų kiekiu ir tai sumažintų pinigų politikos efektyvumą. Bitkoinų vertės kilimas tokiu atveju skatintų defliaciją realioje rinkoje, o virtualiai valiutai pradėjus staigiai pigti, prasidėtų greitas realių valiutų nuvertėjimas.

Visiška laisvė

Visa bitkoinų sistema iš dalies primena finansinę piramidę, kuri efektyviai veikia tol, kol yra virtualios valiutos egzistavimu suinteresuotų dalyvių. Vertę bitkoinai gauna tik suteikus jiems paklausą ir pasiūlą – beveik kaip įprastoje akcijų biržoje. Bet bitkoinams įtakos neturi nei ekonominė valstybių padėtis, nei valiutų karai, krizės, devalvacija ar tuo labiau – politika.

Tai traukia investuotojus. Beveik aišku, kad pirkti bitkoinus skatina tik besąlygiškas pasitikėjimas šia valiuta ir tikėjimas, kad ji brangs. Taip susiduriame su beveik neįsivaizduojamai milžinišku valiutos nestabilumu, kuris primena Juodąjį ketvirtadienį Volstryte ar pasaulinės finansinės krizės pradžią. 2013 metų balandį per vieną savaitę bitkoinų vertė rinkoje smuko 70 procentų., o gruodį per vieną dieną prarado net 76 procentus savo vertės. Apskritai per 2013 metus bitkoinų vertė išaugo net 10 tūkstančių kartų.

Tačiau staigūs pokyčiai neatbaido investuotojų ir veiksniai, beveik pasmerkiantys finansų rinkas, duoda naują atspirtį bitkoinų klestėjimui. Nepaisant stabilumo trūkumo, ši valiuta turi ir didelį bagažą teisinių trūkumų. Bitkoinų decentralizuotas egzistavimas patinka šios valiutos vartotojams, tačiau dėl to bitkoinų pirkėjas visą kredito, operacinę ir teisinę riziką prisiima sau. Per kelias dienas galima susikrauti pasakiškus turtus ir taip pat greitai visko netekti.

Galbūt tai žavi didžiąją dalį avantiūroms nusiteikusių investuotojų, kurie vedami azarto nusprendžia rizikuoti ir bandyti sėkmę įplaukdami į šią neramią ir mažai kam pažįstamą jūrą. Kai kurie žmonės mėgsta būti visiškai nuo nieko nepriklausomi ir nekontroliuojami, o bitkoinai suteikia tokią laisvę. Tačiau kol kas bitkoinai yra daugiau idėjinė valiuta, kurios ateitį nuspėti itin sunku.


  • Kasdieniai finansai - 2015 11 10

    Koks atsiskaitymo būdas gali padėti sutaupyti laiko apsiperkant

    Koks atsiskaitymo būdas gali padėti sutaupyti laiko apsiperkant

    Kasdien turime vis daugiau reikalų, todėl didžiausia vertybe tampa laikas. Norime greito rezultato visada – net ir apsipirkdami. Pastebėjote, kaip susierziname, kai tenka lukterėti eilėje prie kasos prekybos centre? Norint sutaupyti laiko, kartais pakanka paprastų sprendimų.

    Daugiau

  • Kasdieniai finansai - 2017 03 31

    Neįsivaizduojate gyvenimo be grynųjų pinigų? Z karta nemato jų ateities (video)

    Neįsivaizduojate gyvenimo be grynųjų pinigų? Z karta nemato jų ateities (video)

    Lemtingą grynųjų pinigų prognozę skelbia jaunieji Lietuvos gyventojai, šių metų pradžioje dalyvavę švietimo konferencijos „TEDxVilniusED“ renginyje, skirtame 7–13 metų vaikams, jų tėvams, mokytojams ir kitiems pasaulinėmis švietimo tendencijomis besidomintiems entuziastams. Renginio dalyvių nuomone, diena, kai išnyks popieriniai pinigai, artėja.

    Daugiau

  • Kasdieniai finansai - 2017 10 06

    „YouTube“ filmukų kūrėjas: ateities profesija ar tik pelningas hobis?

    „YouTube“ filmukų kūrėjas: ateities profesija ar tik pelningas hobis?

    Astronautų, dainininkų ir prezidentų profesijos jau nėra svajonių profesijos. Vis dažniau girdime vaikus ir paauglius svajojant apie karjerą internete – juos įkvepia socialinio tinklo „YouTube“ pavyzdžiai.

    Daugiau


Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.