Switch to mobile version. Į viršų

Taupymas ir investavimas - 2018 06 26
Investicijos | atsakingas investavimas | akcijų rinkos

Finansų rinkose – prekybos karo nuojautos

Finansų rinkose – prekybos karo nuojautos © Alex wong, Unsplash

Nors akcijų indeksai šių metų vasarį smuktelėjo ir pastaruoju metu neįgauna aiškios krypties, jau vien tai, kad jie yra arti visų laikų aukštumų, rodo, jog investuotojai dėl ateities iš esmės yra nusiteikę pozityviai. „Bloomberg“ duomenimis, pasauliniu mastu šiemet tikimasi biržose kotiruojamų bendrovių pelnų augimo 14 proc., kitais metais – dar 10 procentų.

Pagrindo optimizmui teikia gera pasaulio ekonomikos būklė. Prognozės rodo, kad nors BVP augimas turėtų lėtėti pigių pinigų erai pamažu einant į pabaigą, pasaulio ekonomika vis tiek sparčiai vystysis, o nedarbas toliau mažės. Ir tarptautinių organizacijų, ir finansų sektoriaus institucijų ekonominės prognozės remiasi prielaida, kad didžiosioms šalims pavyks rasti kompromisą dėl paaštrėjusių prekybinių nesutarimų ir jų tarpusavio komerciniuose santykiuose neįsigalės „prekybos viduramžiai“. Kodėl prekyba atsidūrė investuotojų dėmesio centre tik dabar ir kodėl tiek aistrų kelia tokia, atrodytų, ilgą laiką nekonfliktiška atrodžiusi valstybių tarpusavio santykių sritis? 

D. Trump‘o užmojai – ir laukti, ir netikėti

Tik tapęs JAV prezidentu, D. Trump‘as ėmėsi energingai įgyvendinti priešrinkiminės retorikos elementus. Įskaitant tuos, kurie buvo susiję su JAV išorės prekybiniais santykiais. Šalis pasitraukė iš Ramiojo vandenyno partnerystės ir Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutarčių.

Derybos dėl abiejų susitarimų truko metų metus, o galima nauda vertinta keliais šimtais milijardais JAV dolerių papildomo BVP ne tik JAV ir ES, bet ir trečiosioms šalims. Vėliau investuotojų dėmesį prikaustė JAV mokesčių reforma, tad prekybiniai klausimai buvo primiršti. Manyta, kad JAV prezidento administracijos veiksmai tuo ir baigsis, o jei ir būtų siekiama peržiūrėti susiklosčiusius prekybinius santykius, D. Trump‘as pasitenkins keletu nereikšmingų šalių partnerių nuolaidų, kad padidintų savo populiarumą.


Norite pasitarti? 
Registruokitės į konsultaciją


Kurį laiką atrodė, kad rimto konflikto pavyks išvengti derybomis, nes nei NAFTA prekybinio susitarimo partnerės (Kanada ir Meksika), nei Kinija ar ES pyktis su JAV akivaizdžiai nenori – visų pirma dėl pastarosios ekonominio svorio. Tarifų įvedimas plienui (25 proc.) ir aliuminiui (10 proc.) buvo kaip savotiškas skambutis, priminęs, kad klausimas iš D. Trump‘o darbotvarkės niekur nedingo ir kad status quo naujojo prezidento netenkina. Tarifų įvedimas dar 50 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškoms prekėms ir planai dėl papildomo 200 mlrd. dolerių paketo (tuo atveju, jei Kinija mėgintų kerštauti) parodė, kad konflikto eskalacija tampa sunkiai išvengiama, o realios žalos ekonomikai išvengti veikiausiai nepavyks.

JAV siekia  mažinti chronišką prekybos disbalansą

Oficiali versija, kad tarifai plienui ir aliuminiui įvesti nacionalinio saugumo sumetimais – triukas, skirtas tam, kad priemonė nesikirstų su Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklėmis. Ko iš tikrųjų siekiama ir ar realu įgyvendinti prezidento administracijos tikslus? D. Trump‘o nuomone, šalys partnerės išnaudoja JAV, ką ir rodo milžiniškas prekybos deficitas, kuris vien su didžiausia partnere Kinija 2017 metais buvo 375 mlrd. JAV dolerių (jį siekiama sumažinti perpus). Tai beveik trigubai daugiau negu visas JAV eksportas į Kiniją ir beveik pusė viso JAV prekybos deficito.

Sunku paneigti, kad milžiniški disbalansai iš dalies susidarė dėl JAV prekybinių santykių su šalimis partnerėmis asimetrijos. JAV importuojamiems automobiliams taiko 2,5 proc. tarifą, Kinija – dešimt kartų didesnį. Ar sutikimas pastarąjį sumažinti iki 15 proc. iš protekcionizmu D. Trump‘ą kaltinančių Kinijos pareigūnų pusės atrodo kaip milžiniškai nuolaida? Veikiausiai ne, ypač turint omenyje, kad Kinija pati yra linkusi į protekcionizmą žymiai labiau negu JAV.

Labiausiai protekcionistiniais barjerais apstatyto sektoriaus pavyzdys – bankininkystė ir finansinės paslaugos, kur dauguma vietinių rinkos dalyvių yra valdomi valstybės. Užsienio bendrovės susiduria su nuolatiniais veiklos apribojimais, nes rinka atveriama tik formaliai, įsipareigojimų įgyvendinimas vilkinamas (vienas pavyzdžių – delsimas įgyvendinti 2012 metų PPO sprendimą atverti rinką „Visa“ ir „MasterCard“ bendrovėms), o intelektualinės nuosavybės teisės pažeidimai yra tapę kasdienybe.

Pavyzdžių, kuriuos galima vadinti nesąžiningo konkurencinio pranašumo priežastimis, nemažai net JAV prekybiniuose santykiuose su kaimynėmis ir NAFTA susitarimo partnerėmis Meksika ir Kanada. Pavyzdžiui, importuojamiems pieno gaminiams Kanada taiko gana mažą tarifą, bet, kai viršijamas tam tikras (labai mažas) kiekis, efektyvus tarifas, PPO duomenimis, pašoka iki 249 proc., arba beveik 15 kartų daugiau negu tas, kurį taiko JAV (17 procentų).

JAV prekybos partnerės turi daug ką prarasti, jei konfliktas įsisiūbuotų, todėl tikėtina, kad derybų metu didžiausios disproporcijos bus panaikintos arba bent jau sumažintas jų mastas. Bėda ta, kad nemažai JAV bendrovių, siekdamos išvengti importo mokesčių,  tiesiog yra perkėlusios gamyklas į kitas šalis. Ši praktika – dar vienas D. Trumpo kritikos objektas dėl neigiamos įtakos užimtumui JAV, o kartu ir priežastis, kodėl sumažinti prekybos disbalansą  suvienodinus tarifus bus labai sudėtinga.

Galiausiai reikėtų nepamiršti, kad dalis disbalanso atsiradimo priežasčių yra objektyvios – nulemtos  konkurencingumo skirtumų, o ne administracinių priemonių. Gana didelį (palyginti su bendru prekybos srautu) prekybos perteklių su JAV turi net Lietuva, 2017 metais iš JAV importavusi prekių už 609 mln. JAV dolerių, o eksportavusi už beveik 1,5 milijardo. Šis disbalansas susiklostė nepaisant to, kad JAV ir ES prekybinį režimą vargu ar galima būtų apibūdinti kaip giliai diskriminacinį kurios nors pusės atžvilgiu (ES taikomų tarifų bendras vidurkis yra didesnis negu JAV vos keletu procentinių punktų). Taigi greito efekto JAV greičiausiai pasiekti nepavyks, o žinant D. Trump‘o politikos stilių, tai dar labiau padidina tikimybę, jog konfliktas gilės. 

Kas nuo rimto prekybinio konflikto nukentėtų labiausiai?

Remiantis skirtingais vertinimais, JAV įvedus tarifus dar 200 mlrd. vertės kiniškų prekių, žala šalies Kinijos ekonomikai siektų iki 0,5 proc. punkto prarasto BVP augimo. Lėtėjančiai Kinijos ekonomikai, kurios augimo tempas 2017 metais buvo vos 0,4 proc. punkto didesnis negu oficialus valdžios 6,5 proc. tikslas, tai nemenki nuostoliai. Įtaka JAV ekonomikai, tikėtina, būtų gerokai mažesnė dėl stiprios vidaus vartojimo rinkos ir daug mažesnio Kinijos atsakomųjų priemonių arsenalo. Nenuostabu, kad į žinias apie aštrėjantį konfliktą jautriau sureagavo Kinijos akcijų indeksai. Birželio 19 d., kuomet paaiškėjo D. Trump‘o planai dėl papildomo tarifų paketo kiniškoms prekėms, JAV „Dow Jones“ pramonės sektoriaus bendrovių indeksas smuktelėjo 1,4 proc., o Kinijos „Shanghai Composite“ – net 3,8 procento.

Nors prekybos srautų sumažėjimas skaudžiau paliestų nuo eksporto labiau priklausomas besivystančios ekonomikos šalis, ši logika tampa mažiau naudinga kalbant apie didžiąsias tarptautines bendroves, kurių veikla peržengia valstybių sienas. Didžiausią neigiamą įtaką veikiausiai patirtų verslas, turintis labiausiai internacionalizuotas tiekimo grandines – toks kaip automobilių pramonė ir technologijų sektorius.

Viena pirmųjų bendrovių, po tarifų įvedimo jau sumažinusi šių metų pajamų ir pelno prognozes, – „Mercedes“ markės automobilių gamintoja „Daimler“ (kitą dieną po paskelbimo akcijų kaina nusirito daugiau negu 4 procentais). Investuotojus erzina ne tik bendras galimas žalos mastas, bet ir padidėjęs neapibrėžtumas bei menkos galimybės įvertinti nuostolius atskiroms bendrovėms. Visų pirma dėl to, kad net biržose kotiruojamos bendrovės retai kada skelbia tokio detalumo informaciją, kuri būtina galimai žalai įvertinti. Nežinomųjų tiek daug, o atskirų tiekimo grandinių elementų sąveika tokia sudėtinga, kad bent apytiksliai prognozuoti galimą įtaką sunku ir pačioms bendrovėms. Todėl išauga didesnių, negu įprasta, akcijų kainų svyravimų tikimybė, o kartu ir kuo didesnės portfelio diversifikacijos vertė.

Protekcionistinių priemonių paketai dažnai priimami chaotiško politinio proceso metu, kuriame svarbų vaidmenį vaidina lobistų grupės, o klaidų ir emocijomis paremtų sprendimų padaugėja. Ekonominė logika čia dažnai nueina į antrą planą. Gera to iliustracija – Kinijos planai keršijant JAV už prekybos ribojimus smogti ten, kur D. Trump‘ui būtų skaudžiausia –įvedant tarifus produkcijai, gaminamai prorespublikoniškose valstijose ir valstijose, nulėmusiose JAV rinkimų baigtį (angl. swing states). Prekybos kare ginklų pritrūkusi Kinija gali imtis priemonių ir prieš pavienes šalyje veikiančias JAV bendroves. Apie tokią galimybę valdžios pareigūnai puse lūpų kalba jau dabar.

Finansų rinkos nervingumas dėl prekybinių konfliktų grėsmės iš dalies paaiškinamas ir pinigų politikos būkle. Po ypatingai laisvos pinigų politikos laikotarpio, kuomet siekiant paskatinti ekonominį augimą, buvo laikomos itin žemos bazinės palūkanų normos,  centriniai bankai yra išeikvoję nemažą dalį savo amunicijos. Todėl atėjus net ir palyginti švelniam ekonominiam nuosmukiui, jų galimybės veikti būtų gan ribotos. Šia prasme didžiausios rizikos zonoje yra tos jurisdikcijos, kuriose bazinės palūkanų normos arti nulio, todėl jų mažinti nelabai būtų kur (tarp centrinių bankų, dar nepradėjusių pinigų politikos griežtinimo ciklo, galima paminėti ECB, Japonijos banką ir Švedijos Riksbank).

Net jei JAV ir pavyktų pasiekti susitarimą su Kinija ir kitomis prekybos partnerėmis, jis veikiausiai būtų trapus ir trumpalaikis. Visų pirma todėl, kad prekybos deficitas nesumažės taip greitai, kaip reikia Baltųjų rūmų šeimininkui (iki kitų JAV prezidento rinkimų 2020 metų pabaigoje). Prekybos kare pirmieji šūviai, kad ir riboto masto, jau iššauti, ir šiuo metu sunku įžvelgti būdą be nuostolių išeiti iš susidariusios situacijos. Investuotojai, dar ne taip seniai mėgavęsi JAV mokesčių reformos įtaka akcijų kainoms, veikiausiai pajus ne tokią šviesią D. Trump‘o prezidentavimo pusę.


  • Verslui - 2018 06 11

    Neišnaudota galimybė, kurią užgožia kriptovaliutos

    Neišnaudota galimybė, kurią užgožia kriptovaliutos

    Susidomėjimas kriptovaliutomis – milžiniškas, Lietuvos startuoliai pasiekia rekordus jomis pritraukdami investicijas, tačiau finansinės technologijos (FinTech) turi ir daugiau perspektyvių sričių. Viena tokių – atviroji bankininkystė. Kas laiku ir tinkamai ja pasinaudos, ne tik uždirbs, bet ir sukurs pridėtinę vertę visuomenei.

    Daugiau

  • Kasdieniai finansai - 2018 04 03

    Ką daryti su santaupomis, kad jos nenuvertėtų? Specialisto patarimai

    Ką daryti su santaupomis, kad jos nenuvertėtų? Specialisto patarimai

    Vieno recepto, kur ir kaip taupyti pinigus, nėra. Tačiau aišku viena – į kojinę sudėti pinigai didelės naudos neatneš. Laikui bėgant pinigų vertė krenta. Todėl praėjus keleriems metams už tą pačią pinigų sumą vietoj naujo automobilio galėsite įsigyti tik naudotą. Norint išvengti pinigų nuvertėjimo, būtina juos investuoti ar kitaip stengtis gauti papildomų pajamų. Kaip ir kur tai padaryti, pataria SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo vadovas Gediminas Milieška.

    Daugiau

  • Taupymas ir investavimas - 2016 08 19

    Kuo ypatingas atsakingas investavimas?

    Kuo ypatingas atsakingas investavimas?

    Per pastaruosius kelerius metus vis daugiau pasaulio investicijų valdymo bendrovių savo veikloje pradėjo taikyti atsakingo investavimo strategijas. Pasirinkusios šią strategiją, investicijų valdymo bendrovės ieško įmonių, kurios vykdydamos savo verslą didelį dėmesį skiria socialinei, aplinkos apsaugos ir valdymo politikai. 

    Daugiau


Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.