Switch to mobile version. Į viršų

Taupymas ir investavimas - 2019 01 14
santaupos | Investicijos | Obligacijos

Kodėl patyrę investuotojai renkasi obligacijas, o ne indėlius

Kodėl patyrę investuotojai renkasi obligacijas, o ne indėlius

Šių dienų mokiniai jau mokyklose girdi, kodėl svarbu kaupti pinigus ateičiai ir mokomi, kokie yra taupymo variantai. Bene geriausias būdas tą daryti – „įdarbinti“ pinigus juos investuojant. Mums prieinami įvairūs investiciniai instrumentai – indėliai, investiciniai fondai, akcijos ir obligacijos. Būtent pastarasis instrumentas dažnam skamba kaip burtažodis. Kada verta investuoti į obligacijas, kokie šio instrumento ypatumai, privalumai ir trūkumai aiškina SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo vadovas Gediminas Milieška.

Sudėtingesnė investicijų alternatyva

Tiesa ta, kad obligacijos – vienas iš sudėtingesnių finansinių instrumentų. Norint investuoti pinigus į obligacijas, reikia turėti daugiau specifinių žinių ir įgūdžių, taip pat reikia ne tik išmanyti šio investicinio instrumento specifiką, bet ir gebėti įvertinti galimas rizikas. Daugeliu atvejų būtina turėti ir didesnę pinigų sumą (ji gali būti skirtinga skirtingoms obligacijoms, bet dažnu atveju prasideda nuo 1 tūkst. ir gali siekti netgi 10 ar 20 tūkst. eurų), todėl šis instrumentas tinkamas ne kiekvienam pradedančiam investuotojui.

„Pavyzdžiui, investuoti į fondus – paprasta. Tam nereikia daug žinių ir laiko, nes juos valdo profesionalūs fondų valdytojai. Nebūtina ir didelė pinigų suma. Reguliariai investuoti galima vos nuo 30 eurų. Tačiau investuojant į obligacijas reikia didesnio pradinio kapitalo. Taip pat būtina skirti daugiau laiko analizuojant įmonių ar valstybių, kurios pardavinėja savo obligacijas, ekonominę veiklą, privalu įvertinti ne vieną rizikos faktorių“, – aiškina G. Milieška.

Obligacijos primena indėlius

Obligacija – tai skolos vertybinis popierius. Obligacijas išleidžiančios ir jas pardavinėjančios įmonės ar valstybės taip siekia pasiskolinti pinigų ir už tai investuotojams įsipareigoja mokėti iš anksto sutartas palūkanas.

Pasak G. Milieškos, obligacijų kaip investicinės priemonės principas labai panašus į lietuviams gerai pažįstamus terminuotus indėlius – vieną populiariausių santaupų kaupimo priemonių, kuomet banke padedamas pasirinkto termino indėlis, už jį gaunamos iš anksto sutartos palūkanos ir galiausiai grąžinama indėlio suma.

Obligacijų veikimo principas labai panašus. Tarkime, jūs dešimčiai metų už 10 000 eurų įsigyjate obligaciją, už kurią įmonė jums ketina kasmet mokėti 3 procentus palūkanų (300 eurų). Pasibaigus obligacijos terminui, įmonė už tą pačią 10 000 eurų sumą iš jūsų išpirks obligaciją, o jūs dar būsite papildomai uždirbę 3 000 eurų iš palūkanų.


Norite pasitarti? 
Registruokitės į konsultaciją


Visgi, nors indėliai ir yra vienas saugiausių būdų laikyti pinigus, šiuo metu iš jų uždirbti labai sunku. Jau kurį laiką bankų siūlomos indėlių palūkanos yra artimos nuliui ar nežymiai aukštesnės, o indėliuose laikomi pinigai nėra apsaugoti nuo nuvertėjimo, tad laikui bėgant jų perkamoji galia mažėja. O pirkdami obligacijas Jūs galite didesne dalimi nei indėlių atveju kompensuoti neigiamą infliacijos įtaką ar ją visai panaikinti.

Obligacijos trukmė ir bankroto rizika – palūkanų dydį lemiantys faktoriai

Obligacijų palūkanų dydis didžia dalimi priklauso nuo laikotarpio, kuriam skolinate pinigus – tai yra nuo obligacijų trukmės. Ji būna įvairi – nuo vienerių iki dešimties ar net daugiau metų. Pavyzdžiui, užsienyje galima įsigyti ir 30 metų trukmės obligacijų.

„Paprastai kuo ilgesnė obligacijos trukmė, tuo investuotojams siūlomos didesnės palūkanos. Priežastis paprasta – numatyti, kaip tam tikrai įmonei ar valstybei seksis po kelerių metų yra lengviau nei nuspėti, kaip verslas ir ekonomika vystysis po dešimties ar daugiau metų“, – aiškina G. Milieška.

Dar vienas faktorius, nuo kurio priklauso obligacijų palūkanų dydis – įmonės ar šalies, kurios vertybinius popierius įsigyjate, bankroto rizika. Kuo ši rizika didesnė, tuo investuotojams siūlomos didesnės palūkanos. Priešingai nei indėliai, obligacijos nėra apdraustos valstybės. Tai reiškia, kad bankroto atveju, jūs, kaip skolintojas, kartu su kitais kreditoriais galite tikėtis atgauti tik nedidelę dalį investuotų pinigų arba jų iš viso neatgauti.

Tam, kad reikšmingiau sumažintumėte šią riziką, SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo vadovas pataria įsigyti bent 5-10 skirtingų obligacijų. Vertinant šalis, tai turėtų būti kaip įmanoma mažiau tarpusavyje susijusių šalių obligacijos, įmonių atveju – skirtinguose sektoriuose ir šalyse dirbančių įmonių išleisti vertybiniai popieriai. Tokiu būdu investicijos bus išskaidytos ir net jeigu viena iš įmonių ar valstybių, kurios obligaciją įsigijote, bankrutuos, jūs neprarasite visų savo lėšų ir galėsite uždirbti iš likusiųjų.

Tik žengiantiems į obligacijų rinką, G. Milieška kaip vieną iš galimybių pataria apsvarstyti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vyriausybių išleistas obligacijas. Pradėti nuo taip vadinamos „namų rinkos“ yra dažnai pasitaikanti praktika pasaulyje, o pradėti investuoti paprasčiau, nes apie savo šalyje/regione vykstančius procesus ir įvykius turimas gilesnis supratimas bei greičiau sužinomos naujienos.

Obligacijas galima parduoti anksčiau išpirkimo termino

Dar vienas obligacijų privalumas lyginant su terminuotais indėliais – galimybė jas perparduoti antrinėje rinkoje. Sudarius terminuoto indėlio sutartį ir ją nutraukus anksčiau laiko, indėlininkas praranda sukauptas (ar jau išmokėtas) palūkanas.

Parduodami obligacijas anksčiau laiko jūs netgi galite uždirbti. Tiesa, tai priklauso nuo to, kaip seksis įmonei ar valstybei ir kaip pasikeis jų siūlomos palūkanos už vertybinius popierius. Jeigu per tą laiką palūkanos rinkoje bus nukritę, pardavę savo obligacijas galėsite skaičiuoti pelną. Tačiau jeigu palūkanos rinkoje per tuos metus bus išaugę, parduodami savo obligacijas anksčiau laiko patirtumėte nuostolį. Garantijos, kad galėsite parduoti savo obligaciją už pradinę jos platinimo kainą, nėra.

Tarkime, jūs nusprendžiate parduoti ankstesniame pavyzdyje minėtas obligacijas, kai rinkos palūkanos už panašios trukmės ir rizikos vertybinius popierius yra nukritusios, iki, pavyzdžiui, 2 proc. Tokiu atveju jūsų obligacijos kaina bus išaugusi ir jūs ją galėsite parduoti brangiau. Priežastis paprasta – investuotojas, nusipirkęs iš jūsų obligaciją, gaus ne naujai siūlomų 2 proc. palūkanas, bet seniau taikytų 3 proc. palūkanas, todėl už tokias obligacijas bus linkęs mokėti daugiau ir taip kompensuoti gaunamas aukštesnes palūkanas.

Tačiau jeigu jums dėl tam tikrų priežasčių parduoti obligaciją prireiks tuomet, kai palūkanos už panašios trukmės ir rizikos vertybinius popierius bus išaugusios iki 5 procentų, jums teks nuleisti savo obligacijos kainą ir ją parduoti už mažesnę sumą nei mokėjote jūs, nes jau turimų obligacijų palūkanos nebėra tokios patrauklios kaip naujai išleidžiamų.

„Kiekvienas investuojantis į obligacijas susiduria su dilema – norisi pirkti kuo ilgesnio termino vertybinius popierius, už kuriuos siūlomos maksimaliai aukštos palūkanos su galimybe jas parduoti, kai palūkanų norma rinkoje kris. Tačiau nė vienas nėra tikras, ar neprireiks investuotų lėšų anksčiau laiko ir ar neteks parduoti savo obligacijų palūkanoms pakilus ir dėl to patirti nuostolių“, – sako G. Milieška.

Pasak SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo vadovo, šiuo metu obligacijų palūkanos yra ypač mažos. Tikėtina, kad laikui bėgant palūkanų normos kils. Todėl perkant obligacijas dabar, svarbu įsivertinti, kuriam laikotarpiui galite investuoti ir pasižadėti sau šių investicijų neliesti, nes pakilus palūkanų normoms parduoti obligacijas nesulaukus jų išpirkimo trukmės gali būti nuostolinga.

Šiame straipsnyje pateikta informacija apie SEB teikiamas investavimo paslaugas, kuri negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti arba parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. Investicijų grąža yra susijusi su rizika, jų vertė gali mažėti arba didėti. Kai kuriais atvejais nuostoliai gali viršyti pradinės investicijos sumą. Jūs esate atsakingi už priimtus investavimo sprendimus, todėl prieš juos priimdami, turėtumėte susipažinti su išsamia informacija, fondų, struktūrinių produktų ir kitų finansinių priemonių prospektais ir kita informacija, kurią galite rasti www.seb.lt. Prireikus daugiau informacijos prašom kreiptis į savo SEB banko vadybininką.


  • Taupymas ir investavimas - 2018 12 04

    Mitai apie investicinius fondus

    Mitai apie investicinius fondus

    Kiekvienas nors kiek išmanantis ekonomiką žino – laikui bėgant pinigų vertė krenta. Tad jeigu dabar už 50 eurų galite su antrąja puse apsilankyti koncerte, tikėtina, kad  ateityje už tokią pat sumą galėsite įpirkti tik vieną bilietą. Ką daryti, kad pinigai nenuvertėtų? Atsakymas – protingai juos investuoti.

    Daugiau

  • Kasdieniai finansai - 2018 04 03

    Ką daryti su santaupomis, kad jos nenuvertėtų? Specialisto patarimai

    Ką daryti su santaupomis, kad jos nenuvertėtų? Specialisto patarimai

    Vieno recepto, kur ir kaip taupyti pinigus, nėra. Tačiau aišku viena – į kojinę sudėti pinigai didelės naudos neatneš. Laikui bėgant pinigų vertė krenta. Todėl praėjus keleriems metams už tą pačią pinigų sumą vietoj naujo automobilio galėsite įsigyti tik naudotą. Norint išvengti pinigų nuvertėjimo, būtina juos investuoti ar kitaip stengtis gauti papildomų pajamų. Kaip ir kur tai padaryti, pataria SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo vadovas Gediminas Milieška.

    Daugiau

  • Kasdieniai finansai - 2018 11 28

    Gavote pasiūlymą praturtėti investuodami? Tai gali būti sukčių schema

    Gavote pasiūlymą praturtėti investuodami? Tai gali būti sukčių schema

    1994 m. Rusijos televizijose pradėtose transliuoti reklamose menama Golubkovų šeima kvietė gyventojus per metus uždirbti po 3000 proc. pelno iš MMM investicinio fondo. Tais pačiais metais nuo 5 mln. iki 10 mln. Rusijos gyventojų neteko savo pinigų.

    Daugiau


Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.