Kiekvienas nors kiek išmanantis ekonomiką žino – laikui bėgant pinigų vertė krenta. Tad jeigu dabar už 50 eurų galite su antrąja puse apsilankyti koncerte, tikėtina, kad ateityje už tokią pat sumą galėsite įpirkti tik vieną bilietą. Ką daryti, kad pinigai nenuvertėtų? Atsakymas – protingai juos investuoti.
SEB banko atlikto tyrimo duomenimis, taupyti gali kas antras suaugęs šalies gyventojas. Dar mažesnė dalis atidedamą sumą kaupia ne sąskaitoje ar laiko kaip indėlį, o investuoja ir taip uždirba investicinę grąžą.
Baimė prarasti pinigus, įsitikinimas, kad investuoti galima tik didžiules sumas, investicinių priemonių neišmanymas – tai tik kelios priežastys, kodėl raginimas investuoti turimas lėšas gąsdina vis dar daugelį šalies gyventojų. SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo vadovas Gediminas Milieška paneigia plačiai paplitusius mitus apie investavimą.
Pirmas mitas. Geriausias ir vienintelis būdas taupyti – indėliai
Šis mitas išlikęs nuo seniausių laikų, kai indėliai buvo vienintelis patikimas santaupų kaupimo būdas. Šiais laikais patikimų priemonių yra ir daugiau. Viena jų – investiciniai fondai. Kokią grąžą sukaupsite investavę pinigus į fondus, priklausys nuo jūsų prisiimtos rizikos.
Finansų pasaulyje galioja taisyklė – kuo didesnę riziką prisiimsi, tuo didesnę grąžą galėsi uždirbti. Indėlis – mažiausios rizikos pasirinkimas, tačiau ir grąža bus nedidelė. Šiuo metu bankų siūlomos indėlių palūkanos yra vos didesnės už nulį. Tai reiškia, kad, kaupdami lėšas indėlio sąskaitoje, jūs ne tik nieko neuždirbsite, bet ir neapsaugosite pinigų nuo nuvertėjimo.
[content term="Infobankas - registracija privatiems"]Investavę pinigus į investicinius fondus, tikėtina, per ilgesnį laikotarpį, gausite investicinę grąžą. Pavyzdžiui, investavę pinigus į rizikingiausius vieno verslo sektoriaus fondus, per ilgą laiką galite tikėtis net iki 10–12 proc. vidutinės metinės grąžo. Tačiau rizika, kad jūsų investicijų vertė tokiame fonde gerokai nukris, taip pat didelė. Todėl pradedantiems investuotojams rekomenduojama investuoti ne į su konkrečiu verslo sektoriumi, regionu ar turto klase susietus fondus, bet į tuos, kurie investuoja į daugelį skirtingų investicinių priemonių.
Antras mitas. Investavęs tikrai prarasiu pinigų
Šis mitas ir baimė bene dažniausiai sulaiko nuo investicijų. Visgi tiesa ta, kad riziką, jog investicijų vertė nukris, galima suvaldyti. Vienas būdų tą padaryti – gebėti atidėti pinigus ir juos investuoti ilgesniam laikotarpiui.
Įvairių apklausų duomenimis, dauguma šalies gyventojų savo santaupas ryžtųsi investuoti ne ilgiau negu trejiems metams. Tačiau toks laikas daugeliu atveju yra per trumpas norint investuoti. Ypač jeigu ketinate investuoti į daugiau grąžos galinčius uždirbti didesnės rizikos fondus.
Investicijų vertės kitimas glaudžiai susijęs su ekonomikos ciklu – ekonomikai augant, investicijų vertė didėja, ekonomikai krentant, mažėja ir investicijų vertė. Išlaukus, kol pasibaigs ekonomikos ciklas, galima sumažinti riziką, kad jūsų investicijų vertė nukris.
Istorija kalba pati už save – dar nėra buvę taip, kad akcijų rinkų indekso vertė kristų ilgiau negu dvidešimt metų. Tačiau neigiamos grąžos per penkerius ar dešimt metų yra pasitaikę, nors ir ne taip dažnai. Todėl žengiant į investicijų rinką reikėtų pasiruošti atidėti pinigus investicijai bent jau penkeriems metams, t. y. laikui, kuris atitinka vidutinę istorinę ekonomikos ciklo trukmę.
Atidėti pinigus ilgesniam laikui ir nesusigundyti jais pasinaudoti anksčiau yra lengviau, jei turite aiškų investavimo tikslą, pavyzdžiui, sukaupti pinigų vaikų studijoms universitete, senatvės pensijai ar finansinei laisvei. Žinant tikslų laiką, kuriam pinigai įdarbinami, lengviau pasirinkti ir tam tinkamas investicines priemones. Pavyzdžiui, norint sukaupti pinigų senatvei, vertėtų rinktis pensijų fondus, kurie yra specialiai sukurti šiam tikslui įgyvendinti, o kaupiant vaikų ateičiai – pagalvoti ne tik apie investicinių fondų, bet ir apie investicinio gyvybės draudimo alternatyvą.
Trečias mitas. Investuoti galima tik dideles sumas
Net jeigu kas mėnesį galite atidėti tik po 50 eurų, jūs galite tapti reguliariais investuotojais. Už savo 50 eurų jūs negalėsite individualiai įpirkti 200 skirtingų akcijų ar 300 obligacijų. Tačiau jūs galite investuoti į fondą, kuris yra investavęs į daugybę įvairių finansinių priemonių įvairiuose pasaulio regionuose ir tapti tokių investicijų bendraturčiu. Be to, į investicinius fondus galima investuoti net ir mažesnes sumas – vos nuo 25–30 eurų.
Kodėl svarbu investuoti kad ir nedidelėmis sumomis, bet reguliariai? Reguliariai investuodami galėsite išlyginti investicijų vertės svyravimus. Tai reiškia, kad nuolat investuodami išvengsite rizikos į fondus investuoti ne laiku – įsigyti vertybinių popierių, kai jie brangiausi, nes juos pirksite ir rinkų vertei kylant, ir krentant. Be to, reguliariai investuodami galėsite suprasti, kaip veikia finansų rinkos: kodėl ir kada kyla ar krenta investicijų vertė, kokią įtaką tai turi jūsų santaupoms, kokią riziką iš tiesų galite prisiimti. Įgiję investavimo patirties, galėsite rinktis sudėtingesnes investavimo priemones, kurių tikėtina grąža didesnė.
Ketvirtas mitas. Reikalingos išsamios žinios ir finansų rinkos išmanymas
Niekas negimė žinodamas, kur ir kaip geriausia sėkmingai investuoti savo pinigus. Tačiau žengti pirmuosius žingsnius į finansų rinkas galite net tada, jeigu jūsų žinios apie finansus ir ekonomiką yra minimalios. Investicijos į fondus – pats paprasčiausias žingsnis į finansų rinkas pradedantiems investuotojams.
Vienas pagrindinių investavimo į fondus privalumų – profesionalus investicijų valdymas ir rizikos kontroliavimas. Tai reiškia, kad, investavus į fondus, jums nereikės sukti galvos ir gaišti laiko stengiantis gerai išmanyti kapitalo rinkų principus ir fondų valdymo mechanizmus – už tam tikrą mokestį viskuo pasirūpins profesionalūs fondo valdytojai: jie administruos jūsų investicijas, pirks ar parduos vertybinius popierius, stebės ir reaguos į rinkos pokyčius, vertins fondo investicijų riziką. Kita vertus, norintys susipažinti ir išmanyti investicinę priemonę turi tam visas galimybes. Investuotojams pateikiamos apžvalgos apie tai, kas vyksta fonduose, komentuojama, kaip ir kodėl pakito vertė.
Visgi svarbiausia Jūsų užduotis – pasirinkti jums tinkamiausią fondą. Tą padaryti galėsite atsakę į kelis klausimus: ko siekiu investuodamas, kokiam laikui esu pasiruošęs nenaudoti investuojamų pinigų, kokia rizika man yra priimtina, kiek pinigų, blogiausiu atveju galiu prarasti? Vienam net ir 10 proc. nuostolis gali būti labai didelė kitam – ir didesnė prarasta suma nebus bėda.
Atsakę į šiuos klausimus žinosite, į kokius fondus – didelės, vidutinės ar mažos rizikos – galite investuoti. Kuo daugiau investavimo patirties turėsite, tuo lengviau galėsite rinktis rizikingesnius fondus, suteikiančius galimybę uždirbti daugiau.
Šiame straipsnyje pateikta informacija apie SEB teikiamas investavimo paslaugas, kuri negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti arba parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. Investicijų grąža yra susijusi su rizika, jų vertė gali mažėti arba didėti. Kai kuriais atvejais nuostoliai gali viršyti pradinės investicijos sumą. Jūs esate atsakingi už priimtus investavimo sprendimus, todėl prieš juos priimdami, turėtumėte susipažinti su išsamia informacija, fondų, struktūrinių produktų ir kitų finansinių priemonių prospektais ir kita informacija, kurią galite rasti www.seb.lt. Prireikus daugiau informacijos prašom kreiptis į savo SEB banko vadybininką.
