Switch to mobile version. Į viršų

Verslui - 2016 02 17
Investicijos | finansų valdymas | darbuotojų skatinimo programa

6 patarimai, kaip protingai valdyti įmonės pinigus ir gauti pelno

6 patarimai, kaip protingai valdyti įmonės pinigus ir gauti pelno

Kiekvienas įmonės vadovas siekia, kad veikla būtų sėkminga, o metų pabaigoje džiugintų pelnas. Tačiau tam, kad užsibrėžti tikslai ir siekiai būtų įgyvendinti, vien norų nepakanka. Efektyvus apyvartinio kapitalo valdymas – vienas iš raktų į ilgalaikę ir stabilią sėkmę.

Nuo to, kaip sėkmingai įmonėje valdomas ir planuojamas apyvartinis kapitalas – įmonės trumpalaikės lėšos, kurios naudojamos kasdienėje veikloje trumpalaikiams įsipareigojimams padengti, – priklauso laiku vykdomi kiti finansiniai įsipareigojimai ir įmonės turto augimo tempai.

Tad kaip protingai valdyti įmonės srautus visus metus, kad rezultatai džiugintų, o artėjant mėnesio pabaigai nereikėtų nerimauti dėl likusių skolų ir ateinančio mėnesio įsipareigojimų?

SEB banko vyriausiasis analitikas Mindaugas Dudutis rekomenduoja laikytis šių šešių žingsnių, padėsiančių lengviau įveikti apyvartinio kapitalo efektyvaus valdymo iššūkį:    

1. Planuokite. 

Arba jūs valdote pinigų srautus, arba srautai valdo jus. Norint tinkamai valdyti įmonės finansus, pirmiausia reikėtų juos kruopščiai susiplanuoti. Planas turėtų būti sudaromas atsižvelgiant į ankstesnę įmonės pinigų srautų analizę ir prognozes, kurios pagrįstos aiškiomis ekonomikos ir verslo augimo prielaidomis.

Plane taip pat turėtų būti atsižvelgta į likvidumą aktyviausios veiklos laikotarpiais. Pavyzdžiui, kai kurių įmonių veiklai būdingas sezoniškumas, kai ypač sumažėja likvidumas. Tarkime, grūdų prekeiviams trečias metų ketvirtis yra pats intensyviausias – tuomet iš ūkininkų superkami grūdai. Šiuo laikotarpiu patartina vengti investuoti, neįmokėti didesnių paskolos įmokų. Tai geriau daryti tada, kai veiklos plėtra yra mažesnė. 

2. Stebėkite.

Norint protingai valdyti savo apyvartinį kapitalą, būtina žinoti, kiek ir kodėl įmonė nukrypsta nuo verslo sektoriuje vyraujančio vidutinio atsargų, gautinų ir mokėtinų sumų apyvartumo. Tam reikėtų atlikti lyginamąją įmonių, kurios verčiasi panašia veikla, analizę.

Pasitikrinti rūpimo verslo sektoriaus finansinius rodiklius galima dviem būdais. Vienas jų – patiems išanalizuoti verslo sektoriaus statistiką, kurią galima rasti Statistikos departamento rodiklių duomenų bazėje ir išvesti bendrus rodiklius. Kitas šaltinis – išanalizuoti Registrų centro surinktus pagrindinių verslo sektoriaus dalyvių finansinius duomenis.

Taip pat reikėtų nepamiršti ir veiklos stebėsenos, kurios dažnumas priklauso nuo verslo specifikos.
Gamybos įmonėse stebėsena vyksta kasdien, net kas valandą. Kodėl tai yra taip svarbu? Pastebėjus tam tikrus plano neatitikimus, į juos galima iš karto reaguoti ir imtis veiksmų. Reakcija laiku, kai yra netipinė situacija, yra nepaprastai svarbi kiekviename versle. Tarkime, gamybos įmonė netikėtai gavo papildomą užsakymą. Tokiu atveju dienos planas turėtų būti koreguojamas nedelsiant. Galbūt norint laiku įgyvendinti papildomą užsakymą net prireiks papildomos darbo jėgos.

Nuolat planuojant ir atidžiai stebint, kas vyksta įmonėje ir visame verslo sektoriuje, galima greitai ir efektyviai reaguoti į besikeičiančią aplinką ir išvengti tokių klaidų, kaip neapgalvoto papildomo kiekio atsargų pirkimo tuomet, kai to visiškai nereikia. Priimant sprendimus reikėtų ne spėlioti, o visada remtis statistika ir sukauptais duomenimis.

3. Kontroliuokite.

Norint kuo efektyviau valdyti apyvartinį kapitalą, būtina iš anksto nustatyti, koks turėtų būti įmonės apyvartinio kapitalo finansavimo poreikis. Nuolat kontroliuojant apyvartinį kapitalą galima problemoms užbėgti už akių.

Apyvartinis kapitalas sėkmingai valdomas tada, kai kruopščiai ir planuotai tvarkomos pagrindinės apyvartinio kapitalo sudėtinės dalys – atsargos, gautinos sumos ir mokėtinos sumos. Apyvartinį kapitalą svarbu išskaidyti į atskiras dalis, nes kuo lėtesnis atsargų ir gautinų sumų apyvartumas, tuo didesnis apyvartinio kapitalo finansavimo poreikis, ir atvirkščiai – kuo ilgesni mokėtinų sumų atidėjiniai, tuo apyvartinio kapitalo finansavimo poreikis mažesnis.

Efektyviai valdomo apyvartinio kapitalo finansavimo poreikis yra optimalus tuomet, kai įmonės atsargų valdymo mechanizmas sektoriuje yra efektyviausias, kai  klientų mokėjimai yra sparčiausi, o tiekėjai suteikia pačius geriausius mokėtinų sumų atidėjinius.

4. Nustatykite likvidumą.

Patiko straipsnis? 
Prenumeruokite e. paštu


Likvidumo valdymas – vienas svarbiausių dalykų valdant įmonės srautus.  Prisiminkite posakį: „Likvidumas – ne problema tol, kol netampa problema.“ Įmonė turėtų nustatyti savo likvidumą. 

Vienas iš paprasčiausių likvidumo lygio nustatymo būdų – palyginti planuojamas pinigų srautų įplaukas ir planuojamas išlaidas. Jeigu kuriuo nors laikotarpiu planuojamas įplaukų ir išlaidų skirtumas yra neigiamas arba labai nedidelis, likvidumo rizika yra didelė. Esant tokiai padėčiai, reikėtų atkreipti dėmesį į penktą rekomenduojamą žingsnį.  

5. Užsitikrinkite likvidumo saugiklius. 

Pritrūkus vidinių atsargų, kurios būtinos norint palaikyti pakankamą likvidumą, reikėtų mažinti išlaidas arba skolintis – naudotis išoriniais likvidumo saugikliais. Pavyzdžiui, trumpalaikiu kreditavimu – kredito ar sąskaitos perviršio limitais.

Galima naudotis ir specifinėmis priemonėmis, kurios padeda efektyviau valdyti pinigų srautus, –  gautinų sumų finansavimu (faktoringu) arba tiekėjų grandinės finansavimu (atvirkštiniu faktoringu).

Sudarius faktoringo sutartį su banku, už įmonės parduodamas prekes ar suteiktas paslaugas kitoms įmonėms iš karto tiesiogiai atsiskaito ne tų prekių ar paslaugų pirkėjai, o bankas. Naujojantis faktoringu galima greitai ir paprastai gauti apyvartinių lėšų neįkeičiant turto, taip pat sumažinti sąnaudas surenkant ir administruojant lėšas bei gauti patikimus duomenis apie jūsų prekių ar paslaugų pirkėjų mokumo riziką.

6. Efektyviai naudokite laisvas įmonės lėšas.

Laisvos lėšos yra įmonės trumpalaikis turtas, kurio grąža priklauso nuo jų panaudojimo būdo. Lėšas įšaldžius įmonės sąskaitoje, jos praras galimybę uždirbti grąžą ir laikui bėgant netgi praras dalį savo vertės. Dažniausiai įmonės savo laisvas lėšas naudoja minimaliam likvidumo lygiui palaikyti, investuoja į įrengimus, verslo plėtrą, darbuotojų skatinimo programas, skolina arba investuoja į akcijas ar obligacijas.



Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.