Switch to mobile version. Į viršų

Verslui - 2017 10 27
ekonomika | finansai | Skolinimasis

Ar nauja krizė atsiris į Lietuvą 2018 metų spalį?

Ar nauja krizė atsiris į Lietuvą 2018 metų spalį? © Volkan Olmez, Unsplash

Suėjo devyneri metai, kai 2008 metų rudenį Lietuvoje prasidėjo didžiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo ekonomikos nuosmukis. Ekonomika tuomet per pusantrų metų susitraukė 17 proc., nedarbo lygis padidėjo iki 18 proc., nuvilnijo emigracijos banga.

Mūsų maža atvira ekonomika negali išvengti tokių pasaulinių finansų rinkų sukrėtimų, o tą įrodo istorija: po nepriklausomybės atkūrimo ekonomikos nuosmukiams didžiausią įtaką turėjo išorės veiksniai: 1998 metų rugpjūtį įsismarkavusi Rusijos finansų krizė ir 2008 metų rugsėjį po „Lehman Brothers“ žlugimo smogusi pasaulinė finansų krizė. Sekų mėgėjai ir neigiantys atsitiktinumus galėtų prognozuoti, jog nauja finansų krizė Lietuvai smogs 2018 metų spalį. Tokių neaiškiomis tendencijomis besiremiančių prognozių netrūksta, tačiau kur kas konstruktyviau suprasti, ar Lietuva yra pasirengusi išorės iššūkiams ir kokios grėsmės realiausios.

Viskas prasideda nuo pernelyg padidėjusio pasitikėjimo ateitimi

Ekonomikos disbalansų šaknys dažnai vienodos – viskas prasideda nuo pernelyg padidėjusio gyventojų, verslo, valdžios pasitikėjimo ateitimi ir susiformuojančios nuomonės, kad šįkart viskas bus kitaip. Žmonių noras vis labiau rizikuoti ir daugiau uždirbti naudojant daugiau skolinto kapitalo sukuria įvairių turto klasių burbulus, kurie vieną dieną sprogsta, prasideda panika, persimetanti į kiekvieno žmogaus gyvenimą. Akivaizdu, kad po 2008 metų finansų krizės pradėta atidžiau stebėti ir vertinti tokius finansų sistemos ir visos ekonomikos plėtros riziką didinančius veiksnius.

Labai spartus namų ūkių ir įmonių skolų augimas, milžiniškas einamosios sąskaitos deficitas, nepagrįstas nekilnojamojo turto kainų šuolis, darbo našumo augimo atsilikimas nuo darbo užmokesčio didėjimo ir valdžios vykdyta procikliška politika ekonomikos perkaitimo metu yra dažniausiai nurodomi svarbiausi veiksniai, kurie 2008 metais perspėjo apie Lietuvos ekonomikos nepasiruošimą išoriniams šokams. Šiandien iš šių veiksnių didžiausią įtampą kelia darbo našumo ir algų augimo neatitikimas bei tebeaugantis noras investuoti nekilnojamojo turto (NT) rinkoje.

Lietuvos įmonių skola tebėra mažiausia ES

Gyventojų ir įmonių skolos augimas pastaruoju metu neturėtų gąsdinti, o įmonės galėtų skolintis netgi daugiau, atsižvelgdamos į dabartinę ekonomikos plėtros stadiją (Lietuvos įmonių skola tebėra mažiausia ES). Finansinių įstaigų suteiktų paskolų gyventojams portfelis rugpjūčio pabaigoje buvo 7,6 proc., įmonėms – tik 1,7 proc. didesnis negu prieš metus. Paskolų NT vystymo ir statybų įmonėms dalis bendrame paskolų įmonėms portfelyje pastaraisiais metais mažėjo. Finansų sektoriaus priklausomybė nuo finansavimosi šaltinių užsienyje per dešimtmetį labai sumažėjo, o šalyje išduotų paskolų suma atitinka vidaus rinkoje pritrauktų indėlių sumą.

Einamosios sąskaitos deficitas 2017 metų pirmą pusmetį buvo 2 proc. šalies BVP. Nors balansas vis dar neigiamas, deficitas yra daug mažesnis negu 2004–2008 metais, kai jis buvo maždaug 7 proc. BVP. Mažesnis deficitas rodo, kad mažiau pinigų palieka Lietuvą ir kad mūsų įsipareigojimai užsieniui auga ne taip sparčiai. Balansas pagerėjo ne tik dėl pastaraisiais metais augusio prekių ir paslaugų eksporto, bet ir dėl lėčiau didėjusio importo, nes žmonių vartojimas labiau atitiko realias jų galimybes.


Norite pasitarti? 
Registruokitės į susitikimą


Būsto kaina Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus vidutiniškai didėjo 5 proc. Būsto įperkamumo galimybės dėl išaugusių pajamų per dešimtmetį Lietuvoje smarkiai pagerėjo. Dėl padidėjusios būsto pasiūlos (ypač Vilniuje) artimiausiu metu turėtų sulėtėti ar net sustoti kainų augimas. Kur kas didesnę riziką kelia komercinio NT rinka, kurioje kainos pasiekė prieškrizinį lygį, o spekuliatyvaus kapitalo daugėja.

Situacija, kai darbo jėgos sąnaudos 2004–2008 m. laikotarpiu augo daug sparčiau negu darbo našumas, kartojasi. Viena vertus, galima sutikti, kad Lietuvoje darbuotojo pajamų dalis visame šalies pajamų katile iškart po krizės buvo viena mažiausių ES, tačiau dabar taip nebėra ir grėsmė šalies eksporto konkurencingumui yra gana reali. Investicijos į darbo našumo didinimą ir žmonių kvalifikacijos kėlimą yra pagrindinės priemonės, kurios paskatintų tvarų Lietuvos ekonomikos augimą.

Lietuvos ekonomika yra geriau pasirengusi atremti grėsmes

Reikėtų sutikti, kad dabar Lietuvos ekonomika yra geriau pasirengusi atremti išorės neigiamus veiksnius negu prieš dešimtmetį, tačiau, suprantama, kad nuo jų ji visiškai nėra izoliuota. Disbalansų pasaulio ekonomikoje yra nemažai, tačiau kurie iš jų ir kada tiksliai sukels realią grėsmę, pasakyti niekas negali.

Daugelio grėsmių būna išvengiama, jos atitolinamos, tad tik kai kurios iš jų sukelia krizę. Vienas iš svarbiausių nežinomųjų daugumai pasaulio valstybių – kokia bus centrinių bankų skatinamosios pinigų politikos atitraukimo ir palūkanų didėjimo įtaka ekonomikai. Istoriškai mažos palūkanų normos darė ir tebedaro įtaką ne tik finansinio, bet ir nekilnojamojo turto brangimui daugelyje šalių. Be to, vis labiau didėja alternatyvių rizikingų investicijų paklausa. Vienas iš arčiau Lietuvos esančių nerimo šaltinių yra Švedijos nekilnojamojo turto rinka: ten ankstesniais metais sparčiai augusios būsto paskolos ir būsto kainos turėtų nustoti didėjusios, tad reikia stebėti, kokią įtaką šie pokyčiai darys Švedijos finansų sistemai. Na, o mažiausiai prognozuojama rizika yra susijusi su geopolitiniais įvykiais: karinis konfliktas, kuris įtrauktų bet kurią išsivysčiusią valstybę, galėtų staiga padidinti atsargumo poreikį finansų rinkose.

Lietuva išorės finansinių krizių išvengti negali, tačiau visi turime būti pasiruošę sušvelninti jos padarinius, veiksmų planą ir santaupų, kurios padėtų lengviau pergyventi krizių sukeliamus ekonomikos sunkmečius.

SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas


  • Verslui - 2017 06 28

    Kodėl taip bijome žodžio „krizė“?

    Kodėl taip bijome žodžio „krizė“?

    Per porą dešimtmečių žodis „krizė“ tapo svarbia diskusijų tema ne tik mokslinėse konferencijose, bet ir šeimų virtuvėse. Šią vasarą ši tema niekuo nenusileidžia aptariamoms krepšinio, nekilnojamojo turto kainų ir vasaros malonumų temoms. Ekspertas cinikas pasakytų, kad kiekviena krizė yra galimybė ekonomikai žengti dar vieną žingsnį į priekį – verslas įgyvendina drastiškus sprendimus, kurių nedrįstų imtis gerovės metais, namų ūkiai sugrįžta į realybę ir pratinasi gyventi pagal pajamas.

    Daugiau

  • Taupymas ir investavimas - 2015 10 27

    Kodėl Lietuvos gyventojai į pasaulio akcijų rinkų svyravimus nereaguoja?

    Kodėl Lietuvos gyventojai į pasaulio akcijų rinkų svyravimus nereaguoja?

    Pokyčiai pasaulio akcijų rinkose turėjo neigiamą įtaką Lietuvos namų ūkių finansinio turto vertei. Vis dėlto įtakos šalies gyventojų finansinei elgsenai jie dar nedaro – ir toliau daugėja antros pakopos pensijų fondų dalyvių, auga gyvybės draudimo įmokų pagal sudarytas sutartis suma, įmokos į investicinius fondus viršija išmokas. Kas lemia tokį atsparumą nepalankioms naujienoms?

    Daugiau

  • Taupymas ir investavimas - 2017 08 26

    Bitkoinai – fenomenas ar gudrūs spąstai?

    Bitkoinai – fenomenas ar gudrūs spąstai?

    Aukso klodai ar virtuali karštinė? Bitkoinai – elektroninis atsiskaitymo vienetas, gaunamas už savo kompiuterio resursų paskolinimą. Jais jau netgi galima atsiskaityti už pirkinius, o už bitkoinus Vilniuje galima atsiskaityti už taksi paslaugas, viešbutį ar net advokato paslaugas. SEB vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas pateikia savo įžvalgas apie beveik miražą primenantį finansų rinkų kūrinį – bitkoinus. Kas tai yra, iš kur atsiranda bitkoinai? O galbūt jie išstums iš žaidimo didžiuosius pasaulio bankus ir pradės revoliuciją finansų rinkoje?

    Daugiau


Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.