Switch to mobile version. Į viršų

Verslui - 2015 10 13
Nekilnojamasis turtas | ateitis

Ateities nekilnojamasis turtas: universalumas, efektyvumas ir ekologija

Ateities nekilnojamasis turtas: universalumas, efektyvumas ir ekologija Saulius Vagonis. UAB „OBER-HAUS“ archyvo nuotr.

Pasak „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo Sauliaus Vagonio, svarbiausi nekilnojamojo turto pokyčiai ateityje bus tolesnis modernėjimas naujų technologijų diegimo ir ekologijos kryptimis. Specialisto teigimu, verslas investuos į išmaniąsias ir aplinką tausojančias technologijas. Tiesa, savanoriškai tai darys ne visi. Bet pažanga atskirs grūdus nuo pelų, o klientai savo pinigais parodys, ko jiems iš tiesų reikia ir ką jie labiausiai vertina.

Nekilnojamasis turtas pabrangs, bet mažės eksploatacijos išlaidos

Pasak nekilnojamojo turto eksperto, penkeri metai nėra tas laikotarpis, per kurį rinkoje įvyktų daug didelių pokyčių. Žvelgiant į 2020-uosius, galima būtų tik užtikrintai teigti, kad naujovių pagrindą sudarys vis įspūdingesnes charakteristikas turinčių medžiagų naudojimas statyboms. Todėl pastatai bus vis efektyvesni energiškai, juose bus montuojami naujausi stiklai ir išmaniosios pastato valdymo sistemos. „Tai daryti skatins ne tik nauji sprendimai, bet ir valstybės. Vakaruose jau priimta statyti objektus, kurie ne tik efektyvūs, bet ir išnaudoja atsinaujinančių energijos šaltinių teikiamas galimybes. Lietuvoje viskas ta linkme sparčiau pajudės jau 2016 m., kai įsigalios nuostata, neleidžianti statyti žemesnės nei A klasės nekilnojamojo turto“, – aiškina S. Vagonis.

Anot jo, architektai ir miestų plėtra besirūpinantys specialistai netolimoje ateityje taip pat daug dėmesio skirs darniai plėtrai. Tai ypač aktualu, turint galvoje, kad Lietuva jau nebėra kaimo kraštas. 2007 m. mūsų šalyje miestiečiais jau galėjo save vadinti beveik 67 proc. visų šalies gyventojų.
Auganti žmonių koncentracija miestuose neišvengiamai didins nekilnojamojo turto paklausą. Dėl to ir brangstančių statybų, kurių kainai didelę įtaką turės savanoriškai privalomas naujų technologijų taikymas bei naudojimas, butai ir biurai taps dar brangesni.

„Tačiau tai nėra bloga žinia. Perkant nekilnojamąjį turtą, reikia turėti omenyje, kad toks veiksmas turi dvi sudedamąsias dalis: investavimą, kai sumokama vienkartinė kaina už objektą, ir įsigyto turto išlaikymo sąnaudas. Dėl išaugusio efektyvumo ir paplitusio modernių medžiagų naudojimo tai daryti bus kur kas pigiau nei dabar“, – tikina pašnekovas.

Lygiagrečiai su modernėjančiomis pastatų vystymo tendencijomis plėtosis ir universalumo idėja. Pasak S. Vagonio, informacinės technologijos suteikė iki šiol neregėtai lanksčias galimybes žmonėms rinktis darbo aplinką. „Vieni labiau norės dirbti namie, todėl jiems taps aktualus namų darbo zonos įrengimas. O į biurus keliaujantys specialistai, ypač jaunesnioji karta, tikėsis atsidurti aplinkoje, kuri lengvai transformuojama, kur nėra griežtų ribų ir kur, pavyzdžiui, galima kasdien dirbti vis kitoje darbo vietoje. Vedami šių lūkesčių, nekilnojamojo turto plėtotojai vis daugiau dėmesio skirs įrengiamų patalpų universalumui“, – teigia „Ober-Haus“ atstovas.

Kur gyvens žmonės: priemiestyje ar centre?

Pasiteiravus, kaip keisis žmonių įpročiai per ateinantį penkmetį ir kur lietuviai labiausiai norės gyventi – didelio miesto centre ar priemiestyje, arčiau gamtos, nekilnojamojo turto ekspertas sako, kad vartotojų įpročius formuos savivaldybių politika. „Prieš dešimtmetį vyko nevaldoma miestų plėtra, kai buvo statomi ištisi rajonai visai miesto pakraščiuose ar apskritai užmiestyje. Bet reikia suprasti, kad užmiestyje malonu gyventi, kai yra gera infrastruktūra, mokykla, o žiemą gali be vargo privažiuoti iki savo namų. Dabar miestai susitelkia į centrines savo dalis. Todėl tikėtina, kad, ieškodami didesnio patogumo, žmonės taip pat stengsis laikytis arčiau centro“, – mano pašnekovas.

Tiesa, butų nuomos paslaugos netaps modernesnės ar lankstesnės. Ir tik todėl, kad Lietuvoje nėra daug alternatyvų, kur galima būtų persikelti. Be to, butų nuomos sektorių kankina šešėlinė ekonomika, todėl verslui neapsimoka imtis legalaus ir mokesčius mokančio nuomos verslo.
Paklaustas apie perspektyviausias Vilniaus dalis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas sako, kad nuspėti, kokia mada ateis po penkerių metų, beveik neįmanoma. Tačiau specialistas pabrėžia, kad vartotojų susidomėjimas tiek šiaurine, tiek pietine sostinės dalimi yra beveik išsilyginęs.


Patiko straipsnis? 
Prenumeruokite e. paštu


„Kur tiksliai pakryps žmonių akys, priklauso nuo savivaldybės veiksmų. Tai gali būti ir stoties rajonas, jei ten bus imtasi reikšmingų pokyčių“, – ateities galimybes vertina S. Vagonis.


Daugiau verslo įžvalgų galite rasti naujame futuristiniame „bzn start” leidinyje VERSLAS 2020.
Straipsnį parengė Gintaras Gimžauskas


Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.