Switch to mobile version. Į viršų

Verslui - 2017 09 05
makrokomentaras | Tadas Povilauskas | ekonomika

Baltijos šalių ekonomika – problemos panašios, sprendimai dažnai skirtingi

Baltijos šalių ekonomika – problemos panašios, sprendimai dažnai skirtingi

Dažnai mūsų šalyje ekonominės, socialinės ar politinės problemos yra laikomos išskirtinėmis. Manoma, kad svetur gyvenimas užtikrintai gerėja, o situacija Lietuvoje išlieka nepavydėtina. Tačiau užtenka pabendrauti su  kolegomis, dirbančiais kitose Baltijos šalyse, ar atsiversti jų vietinę spaudą kad suprastum, jog daugelis aktualių probleminių klausimų yra tokie pat visose trijose valstybėse.

Didėjančios kainos yra visų trijų Baltijos šalių gyventojams skaudžiausia problema pastaraisiais mėnesiais. Tai rodo ne tik viešojoje erdvėje vykstančios smarkios diskusijos dėl kainų, bet ir paskutinio „Eurobarometro“ gyventojų apklausa. Pavyzdžiui, šių metų rugpjūtį Latvijoje praošė sviesto kainų skandalas – sviesto pakelio (200 g) kaina kai kuriuose prekybos centruose ūgtelėjo iki 2,5 euro.

Socialiniuose tinkluose pasipylė komentarai ir nuotraukos, rodančios, kad Lietuvoje sviestas kainuoja kur kas pigiau (šiuo metu sviesto pakelis Lietuvoje kainuoja apie 1,7 euro). Gyventojai pradėti agituoti neiti į prekybos centrus, o Konkurencijos taryba – raginama imtis darbo. Sviesto istorija Latvijoje primena pernykštį kalafiorų skandalą mūsų šalyje. Beje, latviai nuoširdžiai lietuviams pavydi prekybos tinklo „Lidl“, nemažai šalies pietuose gyvenančių kaimynų važiuoja apsipirkti į šias parduotuves Lietuvoje. Vidutinis darbo užmokestis į rankas Lietuvoje (neįskaitant Vilniaus) yra daug didesnis negu Latvijoje (neįskaitant Rygos), tad apsipirkti ne Rygos gyventojams Lietuvoje patraukliau. Beje, lietuviai taip pat turi kaimynę Lenkiją, kurioje kainos daug mažesnės negu Baltijos šalyse.

Švietimo sistema – valstybės ekonomikos plėtros pamatas

Diskusijos viešojoje erdvėje apie kainų lygį dažniausiai baigiasi tik kaltųjų paieškomis. Konkrečių pasiūlymų, kokias sudaryti sąlygas gyventojams, kad jie galėtų uždirbti daugiau, nepateikiama. Estai anksčiausiai iš Baltijos šalių suprato, kad švietimo sistema yra valstybės ekonomikos plėtros pamatai, todėl nenuostabu, kad šalies IT sektoriaus sukuriama pridėtinės vertės dalis yra dvigubai didesnė negu Lietuvoje ar Latvijoje. Lietuvoje vis dar dominuoja prekybos ir transporto verslas, o tai yra viena iš priežasčių, kodėl šalyje maži atlyginimai, o šešėlinė ekonomika didelė. Beje, valdžios sektorius Estijoje tiesiogiai prisideda prie IT sektoriaus plėtros ir praktinės patirties didėjimo stengdamasis vis daugiau paslaugų gyventojams ir verslui teikti elektroniniais kanalais.


Norite pasitarti? 
Registruokitės į susitikimą


Žinoma, ne visos Estijos pagyros yra vien tik dėl jos valdžios nuopelnų. Estai nepervertina valdžios pastangų kovojant su emigracija, kuri 2016 metais padidėjo, tačiau imigracija augo dar sparčiau ir buvo didesnė už emigraciją. Dėl patrauklaus susisiekimo tarp Helsinkio ir Talino vyksta laikina emigracija į Suomiją (apie 60 proc. visos emigracijos). Tai, kad Suomijoje tapo sudėtingiau rasti darbo, daugiau žmonių pradėjo grįžti į savo šalį. Beje, tai, kad žmonių skaičius mažėja visose trijose Baltijos šalyse, lemia ir mažėjantį užimtų žmonių skaičių, tad tik nuo valdžios sprendimų priklausys, kaip bus švelninami besitraukiančios darbo jėgos padariniai. Tikėtina, kad  subalansuotas atvykstančių iš trečiųjų šalių žmonių srautas bus vienas iš problemos sprendimo būdų.

Darbo apmokestinimo našta Baltijos šalyse panaši

Mokesčiai yra viena iš šalies investicinio patrauklumo didinimo priemonių, tad valdžios institucijos stebi, ką planuoja kitos šalys. Latvija pasuko Estijos keliu ir nuo ateinančių metų 20 proc. tarifu apmokestins ne įmonių uždirbtą pelną, o išsimokėtą jo dalį. Tiesa, Estija lyg atsakydama į Latvijos sprendimą ir nenorėdama nusileisti Lietuvai apmokestinant išmokamą pelną, kitąmet sumažins reguliariai išmokamos pelno dalies mokesčio tarifą nuo 20 iki 14 procentų. Darbo apmokestinimo našta Baltijos šalyse panaši, o pastaruoju metu noras mažinti pajamų nelygybę verčia šalis didinti progresyvumo lygį apmokestinant pajamas. Latvijoje jau 2018 metais bus taikomi trys skirtingi gyventojų pajamų mokesčių tarifai. Lietuvoje ir Estijoje kol kas progresyvumą siekiama didinti keliant minimalų neapmokestinamųjų pajamų dydį.

Suprantama, nuolatinė Baltijos šalių vienybė yra labiau siekis, o ne realybė. Mažesnė tarpusavio konkurencija, didesnis dalijimasis informacija ir bendrų sprendimų paieška padėtų ne tik paneigti mitus vieniems apie kitus, bet ir visam regionui tapti stipresniam.

SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas


  • Verslui - 2017 08 14

    Nedarbas mažėja – kur atrasti trūkstamų darbuotojų?

    Nedarbas mažėja – kur atrasti trūkstamų darbuotojų?

    Bedarbių gretos Lietuvoje ir toliau retėja – darbo neturi tik nenorintys dirbti (oficialiai ar neoficialiai) arba tie, kurie gyvena keliuose likusiuose ekonomiškai sustabarėjusiuose šalies regionuose. Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2017 metų antrą ketvirtį darbo ieškojo, tačiau jo nebuvo radę 102 tūkst. asmenų. Nedarbo lygis antrą ketvirtį krito iki 7 proc. ir buvo 1 proc. punktu mažesnis negu prieš metus.

    Daugiau

  • Verslui - 2017 06 08

    Būkite atsargūs: trys sukčiavimo būdai, šluojantys įmonių milijonus

    Būkite atsargūs: trys sukčiavimo būdai, šluojantys įmonių milijonus

    Pastaruoju metu į sukčių akiratį visame pasaulyje ir Lietuvoje vis dažniau patenka įmonės, kurias atakuoja tarptautiniai finansiniai nusikaltėliai, stebinantys savo išradingumu, psichologinių žinių ir technologijų išmanymu bei kruopščiai suplanuotomis pinigų išviliojimo taktikomis.

    Daugiau

  • Verslui - 2017 08 29

    Pasaulio ekonomikos vasara įsibėgėja: kokios 2018 m. prognozės?

    Pasaulio ekonomikos vasara įsibėgėja: kokios 2018 m. prognozės?

    Pastaruoju metu pasaulio išsivysčiusiose ekonomikose stebimi pokyčiai sudaro prielaidas teigti, kad ekonomikos įžengė į ciklo vėlyvojo augimą stadiją, kai ūkio plėtra dažniausiai būna sparti. Kiek ilgai ekonomika augs, priklauso ne tik nuo pasiūlos veiksnių, tokių kaip investicijos, bet ir nuo netikėtų geopolitinių įvykių.

    Daugiau

Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.