Switch to mobile version. Į viršų

Verslui - 2018 07 04
brexit | ekonomika | Tadas Povilauskas

Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol kas nepadarė didelės įtakos nei Lietuvos, nei ES ekonomikai. Tačiau didžiausi išbandymai dar tik ateityje.

Su vienu iš jų jau susidūrėme – dėl būsimo Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES nuo 2021 metų mažės ES biudžeto pajamos. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl Lietuvai pasiūlyta mažiau lėšų iš ES 2021–2027 metų biudžeto. Kur kas didesnis iššūkis Lietuvai ir ES bus tai, koks bus pasirinktas prekybos modelis tarp Jungtinės Karalystės ir ES.

Pagrindiniai prekybos tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės rodikliai nerodo, kad prekyba tarp šalių būtų smarkiai nukentėjusi po „Brexit“ referendumo. Lietuviškų prekių eksportas, neįtraukus naftos produktų, per pirmus keturis 2018 metų mėnesius buvo 7 proc. didesnis negu prieš metus ir viršijo 2016 metų tokio pat laikotarpio prieš „Brexit“ referendumą rezultatą. Eksportuotojams palanku tai, kad euras pastaruoju metu yra gana stabilus svaro sterlingo atžvilgiu – valiutos kursas pirmą 2018 metų pusmetį svyravo vos 2 proc. ir euras vidutiniškai šiemet tebuvo 2 proc. stipresnis negu prieš metus. Paslaugų eksportas pirmą ketvirtį į Jungtinę Karalystę padidėjo 12 proc., o transporto paslaugų eksportas – net 24 procentais. Panašu, kad mūsų transporto įmonės kol kas nebijo Jungtinės Karalystės rinkos ir augimas šioje rinkoje yra panašus kaip ir kitose Vakarų Europos šalyse.

Nėra didesnių ir migracijos statistikos pokyčių. Praėjusiais metais į Jungtinę Karalystę emigravo 21,6 tūkst. gyventojų, arba 7 proc. mažiau negu prieš metus, tačiau iš jos į Lietuvą grįžo tik 5 tūkst. gyventojų, arba 22 proc. mažiau negu prieš metus. Asmeninės perlaidos iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą pernai nebemažėjo. Tikėtina, kad šiais metais emigracija į Jungtinę Karalystę (kaip ir į kitas šalis) menksta, tačiau vargu ar labai didėja grįžtančių piliečių skaičius. Migracijos departamento duomenimis, metų pradžioje Jungtinėje Karalystėje gyveno 212 tūkst. Lietuvos piliečių. Neseniai pranešta, kad visi Jungtinėje Karalystėje esantys ir norintys likti ES šalių piliečiai iki 2020 m. gruodžio 31 d. turės užsiregistruoti internetu, kad gautų visas teises neribotą laiką gyventi šioje šalyje. Šis procesas atskleis tikrą lietuvių, gyvenančių ir ketinančių pasilikti Jungtinėje Karalystėje, skaičių. Beje, Didžioji Britanija pagal dabartinį siūlymą sudaro gana palankias sąlygas ES piliečiams likti šalyje ir kartu prisijunti ne šalyje gyvenantiems jų giminaičiams.


Norite pasitarti? 
Registruokitės į susitikimą


Pagal dabartinį preliminarų grafiką iki šių metų vėlyvo rudens Jungtinės Karalystės ir ES atstovai turi galutinai sutarti dėl pasitraukimo sąlygų ir pateikti preliminarias gaires, koks prekybos modelis bus taikomas pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, kuris tęsis nuo Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES 2019 m. kovo 30 d. iki 2020 m. gruodžio 31 dienos. Tiesa, didžiausia dabartinė grėsmė – jeigu nebus susitarta dėl pasitraukimo sąlygų iki kitų metų kovo 29 d., nebus ir pereinamojo laikotarpio, o tai reikštų labai didelį chaosą ir Didžiojoje Britanijoje, ir Europoje, kuris tikrai padarytų milžinišką žalą ekonomikai. Nereikia abejoti, kad abi pusės supranta galimą padarinių mastą, ir tikimybė, kad išsipildys toks scenarijus, labai nedidelė, tačiau jai, tikėtina, yra ruošiamasi.

Kaip minėta, iki oficialios „Brexit“ datos turi būti sutarta ir dėl preliminaraus prekybos modelio, kuris pradėtų veikti po pereinamojo laikotarpio. Nors akivaizdu, kad ir Jungtinei Karalystei, ir ES yra naudinga rasti tokį sprendimą, kuris nepablogintų prekybos sąlygų, istorija moko, kad politiniai interesai dažnai užgožia ekonominį motyvą. Tad galimybė, kad prekyba tarp šalių nuo 2021 m. sausio 1 d. vyks pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles – nepalankiausią visiems scenarijų, vėlgi negali būti atmesta. Žinoma, jeigu nebus pratęstas pereinamasis laikotarpis.

Galima priminti, kad prekyba pagal PPO taisykles reiškia, kad Jungtinė Karalystė galės įvesti muitų tarifus iš ES importuojamoms prekėms, o ES tą patį padaryti su prekėmis iš Didžiosios Britanijos. Tiesa, daugumai prekių tarifai nėra dideli – Lietuvos atveju daugumai eksportuojamų prekių tarifai būtų ne didesni negu 5 procentai. Tačiau net sunku įvertinti, kokia administracinė našta teks eksportuotojams ir importuotojams dėl netarifinių apribojimų (eksporto deklaracijos, skirtingų standartų ir pan.) atsiradimo. Todėl šis variantas, nors ir įmanomas, sukeltų labai daug sumaišties, tad ir ekonominės pasekmės abiem pusėms būtų skaudžios.

Kokios galimos tolesnės prekybos alternatyvos be PPO taisyklių? Kadangi Jungtinė Karalystė nori kontroliuoti asmenų judėjimą, ji turės išeiti iš bendrosios rinkos, kurioje yra laisvas prekių, paslaugų, kapitalo bei asmenų judėjimas. Atrodytų, kad geriausia išeitis abiem pusėms būtų, jeigu Jungtinė Karalystė liktų muitų sąjungoje, tačiau nusileisti derybose turėtų ir Londonas, ir Briuselis. Trečias scenarijus – laisvos prekybos sutartis tarp Jungtinės Karalystės ir ES – taip pat nėra atmetamas, tačiau jis būtų žalingesnis abiem pusėms (ypač dėl netarifinių apribojimų atsiradimo) ir parengti šią sutartį tikrai neužtektų laiko iki 2020 m. gruodžio 31 d., todėl pereinamasis laikotarpis turėtų būti pratęsiamas ilgam.

Lietuvos verslui aktualu, kaip vyksta „Brexit“ procesas. Kadangi šio proceso eigai padaryti jokios įtakos negalima, telieka rengti veiksmų planą, kas atsitiktų, jeigu netikėtai įvyktų blogasis scenarijus ir Jungtinė Karalystė pasitrauktų iš ES be jokio susitarimo. Beje, Jungtinės Karalystės ekonomika auga vis lėčiau (šių metų pirmą ketvirtį metinis BVP pokytis tebuvo 1,2 proc.), tad kitos didžiosios ir sparčiau augančios Vakarų Europos šalys verslui yra patrauklesnės.

SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas


  • Verslui - 2017 06 09

    Kaip rinkimai Britanijoje gali pakeisti „Brexit“ scenarijų?

    Kaip rinkimai Britanijoje gali pakeisti „Brexit“ scenarijų?

    Jungtinės Karalystės premjerės Theresos May planas padidinti konservatorių (dar vadinamų toriais) skaičių parlamente ir taip sustiprinti savo ir partijos įtaką per išankstinius rinkimus žlugo. Jos partija užsitikrino tik 318 vietų Bendruomenių rūmuose ir turės 12 vietų mažiau negu iki šiol. Be to, tikimybei, kad T. May  ateityje liks premjerės poste, taip pat iškilo grėsmė. Antri rinkimuose liko leiboristai, vedami Jeremio Corbyno. Jie parlamente turės 262 atstovus, arba 33 daugiau negu dabar.

    Daugiau

  • Verslui - 2016 07 01

    „Brexit“ atgarsiai ir žvilgsnis į artėjančias permainas – Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje su G. Nausėda

    „Brexit“ atgarsiai ir žvilgsnis į artėjančias permainas – Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje su G. Nausėda

    Kokių padarinių Didžiosios Britanijos referendumo dėl šalies narystės Europos Sąjungoje rezultatai gali turėti Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių ekonomikai? Kokių pokyčių atneš naujasis socialinis modelis?

    Daugiau

  • Verslui - 2018 02 06

    Prognozė: artėja spartesnio palūkanų kėlimo metas

    Prognozė: artėja spartesnio palūkanų kėlimo metas

    Euro zonoje vyraujančios teigiamos gyventojų, verslo ir investuotojų nuotaikos tebedaro teigiamą įtaką ekonomikos plėtrai, kuri šiemet dar turėtų būti ne lėtesnė negu pernai ir pasiekti 2,5 procento. Tačiau kitąmet ekonomika jau augs lėčiau. 

    Daugiau

Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.