Switch to mobile version. Į viršų

Verslui - 2018 05 28
ekonomika | pelnas | Modernus ūkis | Vilius Juzikis

Grūdų prekyba. Kokią riziką atneša pokyčiai?

Grūdų prekyba. Kokią riziką atneša pokyčiai?

Šį derliaus sezoną grūdų prekybos įmonės, tikėtina, pabaigs geresniais rezultatais negu praėjusias metais. Nors sezono pradžia išgąsdino dėl gausių liūčių, Lietuvos grūdų derlius ir grūdų kokybės rodikliai buvo geresni negu prieš metus. Tai nuteiktų optimistiškai laukiant liepos 1-osios, kai prasidės naujasis derliaus sezonas, jei ne keletas nežinomųjų.

Ką atnešė 2017–2018 metų derliaus sezonas?

Stebint iš šalies, galėjo pasirodyti, kad didžiausias iššūkis Lietuvos žemdirbiams buvo rudens liūtys. Skelbta daugybė naujienų apie nenuimtą derlių, į laukus negalinčią įvažiuoti techniką. Ūkininkai jautė nerimą ir nuogąstavo dėl ateities. Vis dėlto derliaus rezultatai parodė, kad bendras grūdų derlius Lietuvoje 2017-2018 metais buvo netgi geresnis negu ankstesnis. Grūdų derlius siekė 5,78 milijono tonų – 0,4 procento daugiau negu 2016‒2017 metų sezoną. Grūdų kokybės rodikliai irgi buvo geresni. Vadinasi, grūdų prekybos įmonės išvengė ne tik kokybės problemų, bet ir sėkmingai įvykdė savo įsipareigojimus.

Jau dabar aišku, kad ateinantis derliaus sezonas bus kitoks, nes susiklostė naujos aplinkybės.

Visų pirma, matome, kad šį pavasarį sėja yra kaip niekad aktyvi. Žieminių kultūrų plotai Lietuvoje sumažėjo beveik ketvirtadaliu, o bandydami atsigriebti ūkininkai išplėtė vasarinių kultūrų plotus. Tačiau pastarųjų derlingumas mažesnis, todėl visos galimybės liks neišnaudotos.

Augant vasarinių kultūrų plotams, didėjo ir vasarinių kultūrų sėklos paklausa. Buvo pastebimas net deficitas. Dėl to į viršų šovė vasarinių kultūrų sėklų kainos – pernai tona vasarinių kviečių sėklos kainavo 350 eurų už toną, o šiemet ūkininkai jau turėjo mokėti per 500 eurų už toną. Ūkininkams iškilo dilema: taupyti ir pirkti prastesnės kokybės sėklą ar susitaikyti su didesnėmis išlaidomis, kad derlius šiemet nebūtų prastesnis. Tikėtina, kad dalis ūkininkų, kurių finansinis pajėgumas yra mažesnis, šiemet prieš sėją pasirinko taupyti. Vadinasi, derlius ir jo kokybė gali kristi.

Ūkininkai tampa nepriklausomi nuo grūdų saugojimo paslaugas teikiančių įmonių

Lietuvos žemės ūkio sektorius nuolat ieško būdų, kaip mažinti sąnaudas ir didinti veiklos efektyvumą. Todėl įmonės stiprina savo konkurencinį pranašumą sudarydamos įmonių įsigijimo ir susijungimo sandorius. Rinkoje tęsiasi konsolidacijos procesai. Vienas iš ryškiausių pavyzdžių – 2017 metais įvykęs sandoris, kai „Agrochema“ iš „Litagros“ grupės nusipirko „Litagros prekybos“ verslą. Vidutinio ir mažo dydžio įmonių konsolidacija vyksta dar aktyviau.

Verslas, sudarydamas įmonių įsigijimo ir susijungimo sandorius, siekia pagerinti konkurencinę poziciją. Tikėtina, kad įmonės ūkininkams pasiūlys daugiau  paslaugų, kompleksinių sprendimų.

Taip pat tokie sandoriai yra galimybė papildyti produktų ir paslaugų portfelį, nes kai kurių paslaugų paklausa mažėja. Pavyzdžiui, ūkininkai stato nuosavus bokštinius sandėlius ir elevatorius, todėl tampa nepriklausomi nuo grūdų saugojimo paslaugas teikiančių įmonių. Turėdami nuosavų pajėgumų ūkininkai yra lankstesni ir laiko, ir pirkėjų atžvilgiu. Grūdų prekybos įmonėms šis pokytis tampa iššūkiu – keičiamas tradicinis modelis, kai ūkininkams įmonės siūlydavo savo grūdų sandėliavimo, džiovinimo ir valymo paslaugas. Kai grūdai lieka ūkininkų sandėliuose, o ne keliauja į įmones, verslui reikia atsakyti į klausimus, kokią grūdų kainą siūlyti žemdirbiams, kaip valdyti kainos svyravimo riziką. Daugiau kartų pamatuoti teks ir ūkininkų avansavimo riziką – tinkamai įvertinti ūkininkų mokumą.

Rusijos įtaka rinkai šiemet turėtų būti mažesnė

Norite pasitarti? 
Registruokitės į susitikimą


Kitoks scenarijus ateinantį sezoną turėtų susiklostyti ir pasaulinėse grūdų rinkose. Visų pirma todėl, kad sniegas Rusijoje šį pavasarį išsilaikė ilgiau negu pernai – sėjamoji technika į laukus išvažiavo vėliau. Tad ir derlius, kaip prognozuojama, turėtų būti mažesnis.

Pernai sėją itin anksti pradėjusi Rusija visą šį sezoną diktavo sąlygas rinkoje, nes nuėmė rekordinį derlių – 135,4 milijono tonų. Šis rezultatas buvo 11,2 proc. didesnis negu prieš metus, o pastarųjų penkerių metų vidurkį pranoko daugiau negu trečdaliu. Rusijos derliaus įtaka rinkoje buvo ypač stipri rudenį ir pirmąją žiemos pusę. Lietuvos grūdų pardavėjams tuo laikotarpiu konkuruoti su žemesnės savikainos rusiška produkcija sekėsi sunkiai. Tai rodė grūdų krovos rodiklių kreivė. Palyginti su praėjusiais metais, Lietuvos grūdų krova vėlavo – įsibėgėjo tik 2018 m. pradžioje.

Rusijos įtaka rinkai yra akivaizdi, todėl ilguoju laikotarpiu šios šalies derlius yra rimta konkurencinė grėsmė Lietuvos ūkininkams ir grūdų prekybos įmonėms.

Permainos biodyzelino rinkoje turi įtakos rapsų augintojams

Su panašiu iššūkiu per ilgesnį laiką kur kas daugiau susiduria rapsų augintojai ir prekybos įmonės. Tačiau šiuo atveju konkurencinę grėsmę kelia ne Rusija, o kur kas tolimesnės pasaulio šalys.

Nuo 2017 metų Europos Sąjunga panaikino muitus Argentinos ir Indonezijos biodyzelino gamintojams. Tai gerokai apsunkino ES šalių verslo galimybes konkuruoti – Vokietijoje per pastarąjį mėnesį keletas gamyklų sumažino gamybos apimtį ar ją visiškai sustabdė.

Konkurentai iš kitų žemynų daro įtaką visai su biodyzelinu susijusiai verslo ekosistemai Europoje: nuo žaliavos augintojų ir tiekėjų iki degalų gamintojų. Rapsai daugiausiai naudojami kaip biodyzelino žaliava, todėl, į ES biodyzelino rinką įsiveržus naujiems dalyviams, vietos gamintojai ieško būdų, kaip išsilaikyti konkurencinėje kovoje. Taigi vykstant deryboms su biodyzelino gamintojais žaliavos tiekėjai jaus vis stipresnį spaudimą mažinti kainą.

Rizikos valdymas – būtinas

Ne tik tendencijos pasaulio rinkose daro didelę įtaką grūdų prekybai. Pora pastarųjų metų parodė, kad ūkininkų lūkesčiai ir derliaus planai neatitiko pjūties rezultatų, nors šalies mastu situacija nebuvo kritinė. Vis dėlto praktika parodė, kad ūkininkų rezultatai daro didelę įtaką grūdų prekybos įmonių veiklai. Jeigu ūkininkus ištiktų krizė, įmonės taip pat neišvengtų smūgio – padariniai priklausytų nuo įmonėse įdiegtų rizikos valdymo mechanizmų ir prisiimtos rizikos.

Taigi, rizikos valdymas įgyja dar didesnę svarbą, nes šio sektoriaus pelningumas tradiciškai yra mažas. Pasirinkusios tinkamą rizikos vertinimo mechanizmą, ir įmonės, ir ūkininkai gali lanksčiau reaguoti į permainas ir strategiškai prisitaikyti prie to, kas vyksta vidaus ir išorės rinkose. Taip sumažėja tikimybė susidurti su finansiniais sunkumais ir dabar, ir ateityje.

Komentaro autorius – Vilius Juzikis, SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius


  • Verslui - 2017 11 07

    Kaip ateitį vertina didžiosios Lietuvos įmonės

    Kaip ateitį vertina didžiosios Lietuvos įmonės

    Beveik 8 iš 10 didžiųjų Lietuvos įmonių yra patenkintos savo finansine padėtimi ir daugiau negu pusė (54 proc.) įmonių finansų direktorių teigiamai vertina verslo aplinką. Vis tik iššūkių didžiajam verslui Baltijos šalyse netrūksta, vienas iš jų – didėjančios  darbo sąnaudos. Daugelis įmonių planuoja spręsti šią problemą per artimiausius metus investuodamos į efektyvesnę veiklą ir mažindamos išlaidas. Tokius duomenis atskleidė šį spalį SEB bankų Baltijos šalyse atlikta didžiųjų Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrovių finansų direktorių apklausa.

    Daugiau

  • Verslui - 2018 01 12

    Kaip turėti daugiau vėjo energijos, bet ne brangiau?

    Kaip turėti daugiau vėjo energijos, bet ne brangiau?

    Apie 70 proc. elektros energijos dabar importuojanti Lietuva, Energetikos ministerijos duomenimis, ateityje turėtų visą ją pasigaminti pati. Naujojoje Nacionalinėje energetikos strategijoje numatoma, kad 2020 metais elektros gamyba šalyje turi sudaryti 35 proc. reikiamos energijos, 2030 metais – 70 proc., o 2050 metais – 100 procentų.

    Daugiau

  • Verslui - 2018 02 06

    Kokios tendencijos pastebimos komercinio NT rinkoje?

    Kokios tendencijos pastebimos komercinio NT rinkoje?

    Komercinio nekilnojamojo turto rinkoje matome įvairių pokyčių: vis daugiau projektų įgyvendinama ne sostinėje, investuojama daugiau nuosavų lėšų, ilgėja kreditavimo terminai, kinta investuotojo charakteristika. Šios tendencijos svarbios ne tik bendrovėms, bet ir finansų įstaigoms, – iš daugiau negu 8 milijardų eurų Lietuvos finansų įstaigų suteiktų paskolų verslui apie 2 milijardus teko nekilnojamojo turto (NT) sektoriui, rodo Lietuvos banko duomenys.

    Daugiau


Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.