Kuriant inovaciją vien sugeneruoti idėją ir iškart tikėtis pelno – nepakanka. Inovacijų ekspertas ir nepriklausomas inovacijų konsultantas, vienas iš knygos „The Corporate Startup“ autorių Dan Toma, skaitydamas pranešimą SEB Inovacijų centre tikino, kad pati svarbiausia yra vidurinioji grandis tarp idėjos ir galimybės iš jos užsidirbti. Norint ją atrasti reikalingi eksperimentai.
„Yra paprasta formulė, kuri skamba gan lėkštai, tačiau dauguma kompanijų ją interpretuoja neteisingai. Tai pinigų ciklo formulė: turimus pinigus reikia paversti idėjomis, o idėjas – atgal pinigais“, – pasakoja D. Toma.
Pirmoji formulės pusė – tai lėšos, skiriamos idėjoms generuoti, tyrimams atlikti, problemoms analizuoti. Išsigryninus idėją, ją reikia paversti kūnu ir gauti pelną. „Dauguma didžiųjų organizacijų puikiai susitvarko su pirmąja formulės dalimi, tačiau antroji dalis – komplikuota. Ne visiems pavyksta parduoti idėjas ir iš jų uždirbti“, – teigia specialistas.
D. Toma pasakoja, jog jo teiginį įrodo 2013 m. atliktas tyrimas, kuris parodė, kad didelis kiekis mokslinei veiklai išleidžiamų lėšų dar nereiškia, kad kompanija bus inovatyvi ir sėkminga.
„Pavyzdžiui, viena įmonė moksliniams tyrimams skyrė 10 mlrd. Eur, yra valstybių, kurios negeneruoja tokio didelio BVP. Tačiau ši įmonė toli gražu nedominuoja inovatyviausių kompanijų reitinguose. Taigi, santykio tarp moksliniams tyrimams skiriamo biudžeto ir inovatyvumo nėra. Nesvarbu, kiek pinigų mokslinei veiklai ir tyrimams skirsite, svarbu, ką su tais pinigais sugebėsite padaryti“, – paaiškina D. Toma.
Eksperimentai – nežinomybei išvengti
D. Toma, kalbėdamas apie inovatyvumą, pirmiausia apibrėžia inovacijas: „Mano supratimu, inovacijos yra kažko naujo įgyvendinimas kuriant tvarų verslo modelį. Jeigu tiesiog kuriate kažką naujo, jūs neinovuojate, jūs išrandate. Verslo modelis yra tas gyvybiškai svarbus komponentas, siekiant, kad išradimas virstų inovacija. Tą tinkamą ir veiksmingą verslo modelį surasti yra labai svarbu ir sudėtinga, idėją sugalvoti yra žymiai paprasčiau.“
Specialistas sako, kad, siekiant rasti veiksmingą verslo modelį, reikia išsiaiškinti vartotojo poreikius. Anot jo, vartotojas nori to, ko nori, ir nesvarbu kokia, verslininkų manymu, yra puiki inovacija, vartotojui ji gali būti visiškai neįdomi.
„Didžiausias mūsų priešas – dalykai, kurių nežinome. Jei patys suprantame, kad kažko nežinome – kreipiamės į mentorius ar konsultantus, tačiau yra tiek daug dalykų, kurių net nežinome, jog išties nežinome. Siekiant išvengti tos nežinomybės, reikia nuolat kelti klausimus ir ieškoti atsakymų. Antrepreneriai dažnai mano, kad jų inovacijos – pačios geriausios. Taip galima lengvai apsijuokti, todėl derėtų skatinti save nuolat mokytis, ieškoti“, – pataria D. Toma.
Inovacijų konsultanto teigimu, siekdamas ko nors išmokti ir nesusidurti su nežinomybe, inovatorius turėtų nuolat eksperimentuoti. Tai yra būtina norint sukurti sėkmingą inovaciją.
[content term="Infobankas - kuriantiems verslą"]„Eksperimentas turi parodyti priežastinį ryšį tarp dviejų reiškinių, – teigia D. Toma. – Jei atskleisite ryšį tarp jūsų atliekamų veiksmų ir klientų norų, galėsite objektyviai įvertinti savo inovacijos reikalingumą, numatyti jos sėkmę.“
Išvados gali nustebinti
D. Toma, dirbdamas su inovatoriais, yra įgyvendinęs ne vieną eksperimentą. Specialistas sako, kad prieš sugalvojant eksperimento eigą reikia tiksliai žinoti jo tikslą. Pavyzdžiui, dirbdamas su vienu startuoliu, sukūrusiu mobiliąją programėlę, D. Toma siekė išsiaiškinti, kurios programėlės funkcijos ir rubrikos iš tiesų patinka vartotojams.
„Išsikėlėme tikslą geriau suprasti programėlės vartotojų poreikius, t. y. kokių funkcijų jiems reikia. Taigi, pridėjome naują fiktyvią funkciją–rubriką. Ją paspaudusiems, programėlė sugeneruodavo naują langą, kuriame buvo rašoma, jog funkcijai pasiekti reikalinga premium narystė, kurios prenumerata kainuoja kelis eurus per mėnesį.
Tiems, kurie nuspręsdavo užsisakyti narystę, atsidarydavo naujas langas, nurodantis, jog narystė yra kuriama. Tiems, kurie norėjo įsigyti narystę, kai tik ji bus įdiegta, reikėjo palikti savo el. pašto adresą. Juos paliko apie 60 žmonių. Jiems parašėme ir pristatėme savo eksperimentą. Stebėtina tai, kad kiekvienas šių žmonių mums atrašė ir pateikė idėjų, kaip galėtume patobulinti programėlę. Taigi šiuo eksperimentu ne tik sužinojome, kad nauja programėlės funkcija domina vartotojus, bet ir tai, kad dalis jų norėtų įsigyti premium narystę. Be to, gavome itin naudingą grįžtamąjį ryšį iš esamų vartotojų su patarimais, ką galėtume padaryti geriau“, – pasakoja D. Toma.
Specialisto teigimu, kiekvienas eksperimentas gali pateikti netikėtų išvadų, svarbiausia tinkamai į jas reaguoti: „Eksperimentai nėra skirti tik tam, kad sužinotumėte ką nors naujo, jų dėka galima patobulinti savo produktą ir padidinti jo sėkmę. Tai tikroji eksperimentų nauda, kuriai gauti nereikia skirti didžiulių finansinių išteklių“.
Leiskite eksperimentui žlugti
„Įsivaizduokite, jog gyvenate XVI a., kai didžiausia žmonių svajonė – gebėti skraidyti, – iliustruoja D. Toma. – Jūs taip pat turite tokią svajonę ir nusprendžiate ko nors imtis, kad ją įgyvendintumėte. Pastebite, jog skraido paukščiai, taigi pradedate juos tyrinėti. Padarote išvadą, kad paukščiai turi sparnus ir plunksnas. Taigi, jūs pasigaminate sparnus su plunksnomis, užlipate į bažnyčios bokštą ir nušokate su pagamintais sparnais tikėdamiesi skristi, tačiau krentate žemyn ir mirštate. Ką padarėte blogai? Juk tie, kurie turi sparnus ir plunksnas – skraido, ar ne? Taip, didžioji dalis paukščių skraido, tačiau stručiai, nors jie irgi paukščiai, turintys plunksnas ir sparnus – neskraido. Taigi susiję dalykai ne visada yra tikroji priežastis ir pasekmė.“
D. Toma pateikia dar vieną pavyzdį: „Ledų pardavimai, kaip žinia, vasaros metu išauga. Tačiau išauga ir paskendusiųjų žmonių skaičius. Argi didesnis skaičius suvalgytų ledų porcijų lemia paskendusiųjų skaičių? Nors tai susiję dalykai, tačiau tai nėra priežastis ir pasekmė.“
Norint išsiaiškinti tikrąsias priežastis ir pasekmes, specialisto teigimu, būtina eksperimentuoti: „Dauguma antreprenerių mano, kad rinkoje vykstančių reiškinių stebėjimas yra tas pats, kas eksperimentavimas, tačiau stebėti nepakanka. Stebėdami galite pasisemti įkvėpimo, tačiau būtent eksperimentai leis jums daryti išvadas ir iš tiesų kažką sužinoti.“
Apsiėmus eksperimentuoti didžiausia klaida, kurią galima padaryti, – mėginti įrodyti, kad eksperimentas privalo pasitvirtinti. Pasak D. Toma, reikia leisti eksperimentui žlugti, paneigti hipotezes, sužinoti tai, kas nežinoma.
„Eksperimentai turi būti ne sudėtingi, o gudrūs. Pradėdami eksperimentuoti įkvėpimo semkitės iš tų, kurie jau yra atlikę panašų eksperimentą. Dauguma idėjų jau yra sugalvotos ir atrastos“, – pataria D. Toma.
Analogas ir antilogas
Specialistas sako, jog kiekvienas inovatorius turėtų būti susipažinęs su analogo ir antilogo (skirtumo, priešybės) sąvokomis: „Analogiška veikla ar idėja – daržovių pardavimas turguje: naujų daržovių jūs neišrandate, jos gali būti kiek didesnės ar sultingesnės, tačiau idėja ir verslo modelis jau egzistuoja. Jums nereikia atlikti tyrimų ar eksperimentuoti, nes daržoves žmones pirko ir pirks.“
Dar vienas analogo pavyzdys, kurį pateikia D. Toma – „Apple iPod“: „Apple“ nereikėjo eksperimentuoti, nes kompanija jau žinojo, kad toks produktas rinkai yra reikalingas, kad žmonės mėgsta keliaudami klausytis muzikos. Tą parodė įvairūs nešiojami grotuvai, pavyzdžiui, garsusis „Sony Walkman“. Taigi „Apple“ pasinaudojo jau turimais duomenimis ir pristatė analogišką, tik naujomis technologijomis pagrįstą produktą.“
Tačiau „Apple iPod“ vienu metu buvo ir analogas, ir antilogas jau egzistuojantiems nešiojamiems muzikos grotuvams. Naujuoju grotuvu „Apple“ pristatė dar neregėtas funkcijas ir atitolo nuo jau egzistuojančių panašių produktų.
„Apple iPod“ leido dainas pirkti po vieną iš vienos „iTunes“ parduotuvės. Iki tol, jei norėjote pasiklausyti kokio nors atlikėjo dainos, privalėjote pirkti visą albumą. Nors tuomet jau buvo galimybė pirkti dainas po vieną, tačiau tą buvo galima padaryti tik įrašų bendrovių internetinėse svetainėse. Tam reikėjo žinoti, su kuria įrašų bendrove atlikėjas dirba, kuri jų leidžia mėgstamo atlikėjo dainas. Tai mažų mažiausiai buvo nepatogu. Ką pasiūlė „Apple“? Kompanija sumanė, jog visas dainas galima sudėti į vieną bendrą internetinę muzikos įrašų parduotuvę, kuri leistų greičiau ir paprasčiau rasti ir įsigyti norimą dainą. Tai sukėlė perversmą muzikos industrijoje“, – pasakoja D. Toma.