Switch to mobile version. Į viršų

Verslui - 2021 02 02

Jeigu ne vertybės, vartotojai privers įmones tapti žaliomis

Jeigu ne vertybės, vartotojai privers įmones tapti žaliomis

2020-ieji buvo išbandymų ir iššūkių metai: netikėtai užklupus pasaulinei pandemijai, verslai buvo pastūmėti ženkliai greičiau keltis į internetą, ieškoti naujų būdų pasiekti pirkėją, likti aktualūs, siūlyti turimas prekes ir paslaugas kitaip ar net atrasti naujų nišų. Takai jau praminti, tad 2021 metais ateina laikas juos plėsti. Tik šis atsigavimas ir augimas bus kitoks nei anksčiau, o pirmuoju smuiku grieš inovacijos, tvarumas ir žalioji energetika.

Viena vertus, daugelyje pasaulio šalių paskelbtas karantinas ir judėjimo ribojimai gerokai sumažino oro taršą didmiesčiuose – „Global Carbon Budget“ ataskaitoje nurodoma, kad tarša viso pasaulio mastu 2020 metais sumažėjo net 7 proc. Žinoma, šis pokytis laikinas – žmonės tik ir laukia, kada vėl galės keliauti, o gamybos sektorius pasiruošęs paleisti visus gamybinius resursus pilnu pajėgumu.

Aktualus kaip niekada

Kita vertus, tvarumo ir klimato kaitos klausimai yra kaip niekada aktualūs. Dar iki koronaviruso pasiekti politiniai susitarimai ir deklaracijos – Paryžiaus susitarimas, Jungtinių Tautų Tvaraus vystymosi tikslai, Europos Sąjungos (ES) žaliasis kursas – nustatė konkrečius tikslus ir įsipareigojimus. Juos jau prisiėmė ne tik Vakarų Europos šalys, bet ir didieji teršėjai, pavyzdžiui, Kinija įsipareigojo pasiekti nulines emisijas iki 2060 metų.

Veiksmų imasi ir atskiros bendrovės: be to, kad nepelno siekiančioje CDP platformoje praėjusiais metais 14 proc. daugiau įmonių paviešino savo poveikio aplinkai ataskaitas, didžiosios įmonės žengia vieną ekstrą mylią. Tokios milžinės, kaip „Apple“, „Microsoft“, „Starbucks“, „Nike“, „Adidas“, „Gucci“, „Levi‘s“ ir kitos, skelbia savo įsipareigojimus: naudoti tik „žalią“ energiją, didinti perdirbto plastiko kiekį produkcijoje ir pakuotėse, atsisakyti iškastinio kuro.

Sakysite, verslo dėmesys tvarumui ir aplinkosaugai – tik reklama, viešieji ryšiai? Vargu: tiksliau tai būtų vadinti prisitaikymu prie realybės ir įsiklausymu į klientus. Visuomenė klimato kaitai skiria vis didesnę reikšmę – auga supratimas, kad pokyčiai būtini ir jų turime imtis dabar, kitaip ateityje laukia dar sunkesni laikai ir atsukti termometro stulpelių jau negalėsime.

Žmonės tikisi verslo atsakomybės

Taip, žmonių nuotaikos įvairiose šalyse skiriasi. Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje (ES) klimato kaitą, kaip vieną svarbiausių problemų vienose šalyse (Švedijoje, Danijoje, Suomijoje, Vokietijoje), Eurobarometro duomenimis, išskiria daugiau nei 70 proc. gyventojų, tuo tarpu kitose (Bulgarijoje, Rumunijoje, Lietuvoje) – tik iki 40 proc. gyventojų. Klimato atšilimui ypatingos reikšmės nesuteikia ir kitos Baltijos šalys: Latvijoje minėtas rodiklis siekia 42 proc., Estijoje – 46 proc. Visos ES vidurkis – 60 proc.

Ir nors dauguma žmonių supranta, kad didžiausią įtaką tam turi mūsų pačių vartojimas ir elgsena, veiksmų imasi ne visi. Jei ES apie 60 proc. žmonių nurodo per pastarąjį pusmetį patys prisidėję prie klimato kaitos mažinimo, Baltijos šalys dar gerokai atsilieka: Lietuvoje tokių – 54 proc., Estijoje – 47 proc., Latvijoje – tik 43 proc.

Dažniausiai lietuviai stengiasi mažinti vartojimą ir atliekų kiekį, rūšiuoti šiukšles, taip pat renkasi taupesnius buities prietaisus, keliones automobiliu keičia į viešąjį transportą, pasivaikščiojimą ar dviratį. Mažiausiai žmonių namuose turi saulės jėgaines, gyvena mažai energijos suvartojančiuose būstuose ar yra įsigiję elektromobilį.

Lyginant su visa ES, Baltijos šalių gyventojams trūksta informacijos ir žinių, kaip pažaboti klimato kaitą. Taigi žmonės nori prisidėti, bet ne visi žino kaip, arba tiesiog pasigenda pasirinkimo.

Čia jų dėmesys krypsta į verslą, nes, kad ir kaip mažėtų vartojimas, tam tikros prekės ir paslaugos žmonėms yra būtinos. Taigi jie tikisi gamintojų ir tiekėjų atsakomybės, kad jų pasirinkimas darytų kuo mažesnę žalą aplinkai, idealiu atveju – prisidėtų prie jos puoselėjimo.

Ilguoju laikotarpiu dėl žmonių lojalumo ir paramos laimės tie prekių ženklai, kurie išpildys šį poreikį. Jau dabar, kaip nurodoma „Global Euromonitor 2020“ ataskaitoje, daugiau nei pusė žmonių (53 proc.) supranta, kad jų pasirinkimas gali turėti didžiulę įtaką, o net 47 proc. stengiasi aktyviai prisidėti prie teikiamų pokyčių savo kasdieniais veiksmais.

Pirmas žingsnis – pakuotė

Nuo ko pradėti? Pasirinkimas priklauso nuo sektoriaus ir veiklos, tačiau net smulkūs pokyčiai gali turėti didžiulį poveikį. Gamybos sektorius dažnai didžiausią dėmesį skiria savo produktams, tačiau dažnai užmirštama, kad žmonės pirmiausia dėmesį atkreipia į pakuotes. Tai ypač svarbu tapo siaučiant COVID-19, kuomet dauguma pirkimų ir užsakymų persikėlė į internetą.

Suprantama, dažnu atveju pakuotė būtina – ji apsaugo prekę nuo dužimo, išsiliejimo ir kitokio sugadinimo. Kitaip sakant, užtikrina, kad pirkėjas gaus tai, ką užsisakė. Svarbesnis klausimas, kiek ir ko naudojama produktui apsaugoti, nes kartą gavęs šampūno buteliuką, apvyniotą glėbiu burbulinės plėvės triskart didesnėje nei būtina dėžėje, kitą kartą pirkėjas gali ieškoti kitokio pasirinkimo. Labai tikėtina, jog pirkėjo nusivylimo nei kiek nesumažins ir faktas, kad užsisakytas šampūnas buvo ekologiškiausias produktas savo segmente. („D.S. Smith“ pernai rugpjūtį atlikta apklausa parodė, kad net 93 proc. žmonių yra gavę siuntinių, kurių įpakavimas buvo didesnis nei būtina, o 73 proc. atvejų dėžė buvo daugiau nei dukart didesnė už produktą.)

Skaičiuojama, kad pakuotėms sunaudojama net 40 proc. viso pasaulyje pagaminamo plastiko. Net trečdalis visų plastiko pakuočių negrįžta perdirbimui, o apskritai perdirbama vos 9 proc. sunaudojamo plastiko. Maža to, plastiko ir aliuminio pakuočių gamyba reikalauja didelių energijos išteklių, o gamtoje šios medžiagos suyra tik per šimtus metų. Tas verslas, kuris sugebės prisitaikyti prie naujų vartotojų lūkesčių – laimės.

Šansas smulkiesiems

Didiesiems gamintojams staiga pakeisti visą gamybos grandinę – nemenkas iššūkis, tad tai yra puikus šansas smulkiesiems atsiriekti rinkos dalį. Ir net bet kokią, o būtent tų pirkėjų, kurie už kokybišką ir, svarbiausia, ekologišką produktą yra pasiruošę mokėti daugiau. Be to, atsakingoms pakuotėms ypač didelį dėmesį skiria jaunesni, po 1995 metų gimę pirkėjai. Ir jei šiandien didelė dalis jų dar negali pasigirti didelėmis pajamomis, jau netrukus būtent jie bus varomoji verslo jėga.

Šis langas bus pravertas ne amžinai: gamtai draugiškų, iš atsinaujinančių išteklių gaminamų pakuočių naudojimas auga, o didieji gamintojai deda visas pastangas, kad jų gaminių pakuotės būtų draugiškesnės aplinkai. Jei ne šiandien, tai bent ateityje. Didžiulius išteklius į tokių pakuočių tobulinimą ir gamybą investuoja „Nestle“, „Unilever“, „Mars“, „H&M“ ir kitos kompanijos.

Žinoma, yra gamintojų, kurie kol kas neturi kito pasirinkimo, tik naudoti plastiką ar aliuminį. Pavyzdžiui, gazuotų gėrimų į kartoninę pakuotę nesupilsi, užtat „Coca-Cola“ įsipareigojo, kad iki 2025 metų Vakarų Europoje visi jos plastikiniai buteliai bus surenkami ir perdirbami, o 50 proc. naudojamo plastiko bus perdirbtas. Konkurentė „PepsiCo“ žada, kad iki 2030 metų visoje ES perdirbtas plastikas įmonės gaminiuose sudarys 50 proc.

Proveržis žaliosios energetikos srityje

Ne gamybos sektoriaus įmonės taip pat turi kur stengtis. Nulinės emisijos, žiedinė ekonomika, investicijos į tvarumą ir tvarias technologijas, perėjimas prie atsinaujinančių energijos išteklių – visa tai tik ledkalnio viršūnė.

Ironiška, bet kai kuriuos tikslus, kuo toliau, tuo bus lengviau pasiekti. Kad ir ta pati „žalioji“ energetika: per pastarąjį dešimtmetį vėjo ir saulės jėgainių gaminama elektra atpigo atitinkamai 70 proc. ir 89 proc., o jų pajėgumai per ateinančius penkerius metus viršys anglies ir dujų elektrinių pajėgumus. Maža to, „žaliosios“ elektros energijos kaina ir toliau mažės, kadangi pajėgumai auga, o „kuras“ – saulė ir vėjas – yra nemokami. Tuo tarpu kietojo ir iškastinio kuro jėgainių gaminama elektra visada bus priklausoma nuo žaliavų.

Atsinaujinančių energijos išteklių augimas neaplenks ir Lietuvos. Kaip ir visa ES, Lietuva yra įsipareigojusi iki 2050 metų tapti klimatui neutralia šalimi. Numatoma, kad po trijų dešimtmečių didžiąją dalį, per 40 procentų, Lietuvos energetinių poreikių patenkins jūrų vėjas, dar maždaug 30 proc. teks sausumos vėjui ir saulės energijai.

Vien pristatyti vėjo malūnų ir saulės jėgainių negana: vėjui nepučiant ir saulei nešviečiant, jėgainės  paprasčiausiai negamins elektros. Todėl itin svarbi dalis teks energijos kaupimo įrankiams – nuo baterijų, elektromobilių ir gamybos atidėjimo, iki elektros pertekliaus panaudojimo vandenilio gamybai.

Žaliosios elektros energijos, su ja susijusios įrangos ir paslaugų paklausa neabejotinai augs. Kaip ir visko, kas susiję su aplinkosauga, atsinaujinančiais ištekliais ir tvaria veikla plačiąja prasme. Visa tai verslams atveria naujų galimybių, svarbiausia sugebėti ir suspėti tuo pasinaudoti.

Komentaro autorius – Vilius Juzikis, SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius


  • Verslui - 2020 12 20

    Ar COVID-19 neišstums verslo iš tvariojo kurso?

    Ar COVID-19 neišstums verslo iš tvariojo kurso?

    COVID-19 protrūkis tapo vienu rimčiausių išbandymų ne tik pasaulio šalių politikai, sveikatos apsaugos sistemai, ekonomikai, bet ir visuomenės vertybėms. Pandemijai įsisiautėjus, pasigirdo nuogąstavimų, kad viruso sukelta ekonominė krizė gerokai prislopins pastaruoju metu spėriai augusį verslo ryžtą telktis į tvarią plėtrą. Štai, skrydžių bendrovės „Ryanair“ vadovas Michael O‘Leary tiesiai šviesiai pareiškė manąs, kad dabar galybė aplinkos apsaugos darbotvarkių ir siekių bus pastūmėti į šalį bent keleriems metams. Taigi, klausimas, ar koronavirusas verslo neišmuš iš tvariojo kurso, atrodo ir pagrįstas, ir svarbus.

    Daugiau

  • Namai - 2021 01 25

    Kaip atsipirkimą matuoja įsirengusieji išmanius namus ar biurą

    Kaip atsipirkimą matuoja įsirengusieji išmanius namus ar biurą

    Įjungti šviesą kambaryje vos spragtelėjus pirštais, nubusti su muzika ir lėtai atsitraukiančiomis užuolaidomis ar leisti dieną biure, pritaikytame prie natūralaus dienos ciklo ir kiekvieno individualių darbo vietos poreikių – tokias galimybes suteikia visus prietaisus į vieną sistemą sujungiantys išmanieji pastatai. Apie savo išmanius namus pasakoja vilnietis Lukas J.

    Daugiau

  • Verslui - 2020 10 19

    Kodėl įmonei verta imti žaliąją paskolą

    Kodėl įmonei verta imti žaliąją paskolą

    Reaguodama į didėjantį investuotojų poreikį savo lėšas nukreipti į klimato kaitą mažinančius projektus, 2017 metais SEB grupė išleido pirmąsias 500 mln. eurų vertės žaliąsias obligacijas. Dabar SEB grupė siekia investuoti šių obligacijų pritrauktas lėšas Baltijos šalyse ir pasiūlyti Lietuvos, Latvijos bei Estijos įmonėms paskolas žaliesiems projektams finansuoti (angl. green loan). Žaliosios paskolos verslui – naujiena Baltijos šalių rinkoje.

    Daugiau


Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.