Switch to mobile version. Į viršų

Verslui - 2017 11 07
ekonomika | verslas | įmonės

Kaip ateitį vertina didžiosios Lietuvos įmonės

Kaip ateitį vertina didžiosios Lietuvos įmonės © Helloquence, Unsplash

Beveik 8 iš 10 didžiųjų Lietuvos įmonių yra patenkintos savo finansine padėtimi ir daugiau negu pusė (54 proc.) įmonių finansų direktorių teigiamai vertina verslo aplinką. Vis tik iššūkių didžiajam verslui Baltijos šalyse netrūksta, vienas iš jų – didėjančios  darbo sąnaudos. Daugelis įmonių planuoja spręsti šią problemą per artimiausius metus investuodamos į efektyvesnę veiklą ir mažindamos išlaidas. Tokius duomenis atskleidė šį spalį SEB bankų Baltijos šalyse atlikta didžiųjų Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrovių finansų direktorių apklausa.

„Įdomu tai, kad prieš kelerius metus darbo sąnaudų klausimas buvo svarbus tik 20 proc. didžiųjų Lietuvos įmonių. Tuo metu įmonės daugiausia sprendė iššūkius, susijusius su tarptautine konkurencija, paklausa ir žaliavų kainomis. Dabar pastebime, kad įmonės susiduria su iššūkiais, kuriems įtaką daro jaunų protų nutekėjimas, itin didelė konkurencija dėl geriausių darbuotojų, taip pat kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas Lietuvoje. Šiemet atlikta bendrovių finansų direktorių apklausa parodė, kad net 56 proc. teigia, jog darbo sąnaudos tapo svarbiausiu Baltijos šalių iššūkiu“, – sako SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Vilius Juzikis.

Pasak jo, praėjusiais metais darbo užmokestis Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, augo sparčiausiai, šiemet augimas taip pat gali būti didžiausias, todėl esant specialistų trūkumui ir didelėms darbuotojų viltims dėl tolesnio algų augimo, darbo sąnaudos tapo pagrindine grėsme ne tik Lietuvoje, bet ir visose kaimyninėse šalyse.

Latvijos įmonės dėl ateities nusiteikusios optimistiškiausiai

Apklausos duomenimis, šiemet didžiosios Latvijos įmonės dėl ateities nusiteikusios optimistiškiausiai iš visų trijų Baltijos šalių. 61 proc. Latvijos bendrovių finansų direktorių nuomonė apie verslo aplinką 2018 metais yra palanki (pernai rudenį tokių buvo gerokai mažiau – 43 proc.). „Tam įtakos turi sparčiai auganti ekonomika. Latvijos bendrasis vidaus produktas per devynis šių metų mėnesius paaugo 4,6 proc., vyravo gana palankios euro zonos plėtros perspektyvos, o nuo 2018 metų planuojama nauja mokesčių reforma, kurią įgyvendinus, pavyzdžiui, įmonės bus atleistos nuo pelno mokesčio, kol pelnas nebus išmokėtas dividendais ar kitomis išmokomis“, – komentavo V. Juzikis.

Lietuvos ir Estijos didelės įmonės nusiteikusios nuosaikiau – čia verslo aplinką per artimiausius metus teigiamai vertina vidutiniškai apie 49 proc. (pernai rudenį tokių Lietuvoje buvo 53 proc., Estijoje – 45 proc.), neutraliai – apie 37 procentus.

39 proc. Lietuvos didelių įmonių planuotų strategines investicijas šalyje

Stabili verslo finansinė padėtis ir teigiami ateities planai dėl finansinės padėties susiję su įmonių noru investuoti ir didinti plėtrą.  Lietuvos didelių įmonių finansų direktoriai prognozuoja, kad 39 proc. įmonių papildomas lėšas būtų linkusios skirti strateginėms investicijoms šalyje, penktadalis (19 proc.) – mažinti skolas, o 15 proc. – mokėti dividendus.

Pasak V. Juzikio, Lietuvoje per metus sumažėjo tų įmonių, kurios artimiausiu metu norėtų mažinti finansinius įsipareigojimus. Šių metų apklausoje tik 19 proc. įmonių finansų vadovų pasirinko šį prioritetą skirstydami sukauptas papildomas lėšas (prieš metus tokių buvo 29 procentai). Tai rodo, kad įmonės nejaučia didelės paskolų naštos, dėl to randa daugiau galimybių, kaip panaudoti perteklines lėšas – investicijas ar dividendus.

Baltijos šalių įmonių finansų vadovų prioritetai skirstant sukauptas papildomas lėšas 2018 metais labai skyrėsi. Estijoje net pusė didelių bendrovių (51 proc.) papildomus finansus būtų linkusios skirti strateginiams investiciniams projektams savo šalyje įgyvendinti, Lietuvoje – 39 proc., Latvijoje tokių įmonių mažiausiai (38 proc.). Lietuvos didelių įmonių finansų direktoriams (15 proc.) dividendų išmokėjimas nebūtų pagrindinis pasirinkimas, daugiausiai dividendų planuotų išmokėti Latvijos įmonės (25 proc.). O Estija mažiausiai norėtų  skirti lėšų skoloms mažinti  – tik 6 proc., palyginti su Lietuva (19 proc.) ir Latvija (19 proc.).

Akivaizdu, kad Lietuvos didžiosios įmonės dažniau žvelgia į strategines investicijas užsienyje (15 proc.), nors  Latvijos finansų vadovams tai nebūtų svarbiausias prioritetas – lėšų investicijoms užsienyje skirtų tik 2 procentai. „Tai rodo, kad lietuviai  labiausiai domisi užsienio rinkomis, nes strateginis pirkinys gali būti svarbus žengiant į Vakarų rinkas. Be to, Lietuvos rinka neturi didelių galimybių  augti ir dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus. Svarbu paminėti ir tai, kad didelė dalis Lietuvos įmonių jau turi tvirtas pozicijas šalyje, todėl siekia pakartoti savo lietuvišką sėkmės istoriją užsienio rinkose“, – teigia V. Juzikis.

Dėl didėjančių darbo sąnaudų įmonės turi stengtis didinti darbuotojų efektyvumą

SEB bankų atliktos apklausos duomenimis, ir Lietuvos, ir kitų Baltijos šalių verslui daugiausia iššūkių kelia su darbo sąnaudomis susiję klausimai. Spręsdamos augančių darbo sąnaudų  iššūkius, 68 proc. Lietuvos didžiųjų įmonių planuoja didinti darbuotojų efektyvumą, 47 proc. įmonių ketina investuoti į technologijas. Įdomu tai, kad Lietuvos įmonės nėra linkusios susitaikyti, kad pelno marža bus mažesnė (18 proc.). Estijoje tokių įmonių, kurios planuotų susitaikyti, kad kitais metais pelno marža gali būti mažesnė, – net 26 proc., Latvijoje – 19 procentų.


Norite pasitarti? 
Registruokitės į susitikimą


„Ketvirtadalis Estijos didelių įmonių gali susitaikyti, kad pelno marža bus mažesnė, nes šioje šalyje nedarbo lygis jau senokai itin mažas, sparčiai algos pradėjo augti gerokai anksčiau negu Lietuvoje ar Latvijoje, todėl nepanaudotų kitų išlaidų mažinimo atsargų lieka vis mažiau. Visgi apklausa atskleidė, kad lietuviai labiau tiki, kad daugiau investuodamos į technologijas ir procesų automatizavimą įmonės sugebės padidinti darbo našumą ir dabartiniams efektyviau dirbantiems darbuotojams galės mokėti didesnes algas“, – teigia V. Juzikis.

Trečdalis Lietuvos įmonių planuoja didinti darbuotojų skaičių

Tyrime dalyvavę Lietuvos didelių įmonių finansų vadovai teigė, kad 2018 metais pusė (52 proc.) bendrovių ketina nekeisti ir išlaikyti dabartinį darbuotojų skaičių. Daugiau negu trečdalis (35 proc. – daugiausiai iš visų Baltijos šalių) planuoja didinti darbuotojų skaičių, 13 proc. − mažinti.

Pasak V. Juzikio, palyginti su praėjusiais metais, šalies įmonių, ketinančių mažinti darbuotojų skaičių, padaugėjo nedaug − 4 procentiniais punktais. Tai rodo, kad stabili įmonių finansinė padėtis ir gana optimistiškos nuotaikos dėl ekonominės padėties ateityje skatina įmones galvoti apie verslo plėtrą, gamybinių resursų ir darbuotojų skaičiaus didinimą.

Apie SEB bankų didelių Baltijos šalių įmonių apklausą
Tai yra penktoji SEB bankų atlikta didelių Baltijos šalių įmonių finansų direktorių apklausa per pastaruosius trejus metus − pirmoji buvo atlikta 2014 metų vasario–kovo mėnesiais, pakartota tų pačių metų rugsėjo mėnesį. Šiemet apklausoje iš viso dalyvavo 190 didžiųjų Baltijos šalių įmonių, kurių apyvarta yra didesnė negu 20 mln. eurų. Jos metu įmonių finansų direktoriai pateikia savo įžvalgas, kaip galėtų kisti verslo sąlygos per ateinančius dvylika mėnesių, nurodo svarbiausius verslo iššūkius, apžvelgia įmonių planus.


  • Verslui - 2017 10 27

    Ar nauja krizė atsiris į Lietuvą 2018 metų spalį?

    Ar nauja krizė atsiris į Lietuvą 2018 metų spalį?

    Suėjo devyneri metai, kai 2008 metų rudenį Lietuvoje prasidėjo didžiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo ekonomikos nuosmukis. Ekonomika tuomet per pusantrų metų susitraukė 17 proc., nedarbo lygis padidėjo iki 18 proc., nuvilnijo emigracijos banga.

    Daugiau

  • Verslui - 2017 09 22

    Kai dedamas lygybės ženklas tarp privatizavimo ir viešo akcijų platinimo

    Kai dedamas lygybės ženklas tarp privatizavimo ir viešo akcijų platinimo

    Prieš kelias savaites viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija dėl svarstymų privatizuoti valstybės valdomas įmones buvo sutikta kritiškai naudojant vieną argumentą – tai gali kelti pavojų nacionaliniam saugumui. Tačiau panašu, kad dar kartą nueita paprasčiausiu keliu ir nemėginta suprasti, kad valstybės valdomų įmonių akcijų įtraukimas į vertybinių popierių biržos sąrašą parduodant nedidelį akcijų paketą viešai nesumažintų valstybės įtakos valdant tas įmones. Toks sprendimas darytų teigiamą įtaką tokių įmonių skaidrumui.

    Daugiau

  • Verslui - 2017 09 05

    Baltijos šalių ekonomika – problemos panašios, sprendimai dažnai skirtingi

    Baltijos šalių ekonomika – problemos panašios, sprendimai dažnai skirtingi

    Dažnai mūsų šalyje ekonominės, socialinės ar politinės problemos yra laikomos išskirtinėmis. Manoma, kad svetur gyvenimas užtikrintai gerėja, o situacija Lietuvoje išlieka nepavydėtina. Tačiau užtenka pabendrauti su  kolegomis, dirbančiais kitose Baltijos šalyse, ar atsiversti jų vietinę spaudą kad suprastum, jog daugelis aktualių probleminių klausimų yra tokie pat visose trijose valstybėse.

    Daugiau

Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.