Switch to mobile version. Į viršų

Verslui - 2018 10 11
ekonomika | verslas | įmonės

Kaip ateitį vertina didžiosios Lietuvos įmonės

Kaip ateitį vertina didžiosios Lietuvos įmonės Vilius Juzikis

Beveik 8 iš 10 didžiųjų Lietuvos įmonių, kurių metinė apyvarta viršija 20 mln. eurų, yra patenkintos savo finansine padėtimi ir daugiau negu pusė (52 proc.) įmonių finansų vadovų planuoja optimistiškai pasitikti kitus metus – mano, kad aplinka verslui bus palanki. Tiesa, didžiajam verslui Baltijos šalyse vis labiau susirūpinimą kelia ne tik darbo jėgos sąnaudos, bet ir kvalifikuotų darbuotojų stygius, o Estijos įmonėms didžiausiu iššūkiu tampa pelningumo mažėjimas. Tokius duomenis atskleidė šį rugsėjį SEB bankų Baltijos šalyse atlikta didžiųjų Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrovių finansų direktorių apklausa.

„Palankios Lietuvos įmonių nuotaikos vyrauja pastaruosius penkerius metus ir smarkiai nesikeičia, nepaisant to, kad ekonomistų prognozės dėl pasaulio ir Baltijos šalių ekonomikų krypties tampa kuklesnės. Verslas mato ekonomikos augimą, kurį skatina pasiteisinančios investicijos, eksportas ir vyraujantis optimizmas vidaus rinkoje. Matome, kad šiemet didžiausiu iššūkiu Lietuvos įmonių finansų vadovams išliko darbo jėgos sąnaudos, tačiau dar labiau padaugėjo įmonių, kurioms kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas tapo antruoju pagrindiniu išbandymu. Šį trūkumą bandoma spręsti pritraukiant darbuotojų iš Ukrainos ir Baltarusijos, tačiau klausimas, kiek iš jų dirba tikrai kvalifikuotą darbą. Tai neturėtų stebinti, nes Lietuvoje ir toliau mažėja nedarbas, o įmonės vis dar nori augti, todėl susirasti kvalifikuotos darbo jėgos šalyje reiškia „galvų medžioklę““, – teigia SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Vilius Juzikis.

Šiemet Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonių nuotaikos supanašėjo – visose šiose šalyse kas antra didelė įmonė teigiamai mato 2019-ųjų verslo aplinką, nors pernai Estijoje didžiųjų įmonių atstovai rodė gerokai konservatyvesnį požiūrį (43 proc.), o Latvijoje atvirkščiai – buvo kur kas optimistiškesni (62 proc.). Tai, kad verslo sąlygos ateinančiais metais bus nepalankios, mano 11 proc. Lietuvos, 16 proc. Estijos ir 8 proc. Latvijos apklaustų įmonių finansų vadovų.

Mažėjantis pelnas kels rūpestį ir lietuviams

Išaugęs ir tebeaugantis algų lygis vis daugiau Estijos įmonių verčia susirūpinti pelningumo mažėjimu – taip tvirtina 62 proc. didžiųjų šios šalies įmonių. Joms šis iššūkis kitąmet taps svarbiausias. Pasak V. Juzikio, panaši situacija gali susiklostyti ir Lietuvoje, nes pelningumo mažėjimą kaip vieną svarbiausių iššūkių nurodo ir beveik kas antra (43 proc.) mūsų šalies įmonė.

Latvijos įmonėms labiausiai iš Baltijos šalių susirūpinimą kels geopolitinė aplinka, kurią kaip iššūkį įvardija ir kas ketvirta mūsų šalies įmonė.

„Latvijoje daug įmonių, ypač uostuose, prekyboje, yra susietos su Rusija. Lietuvos įmonių atstovai taip pat akylai stebi geopolitines naujienas JAV, Artimuosiuose Rytuose ir kitur, nes, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, daugiau eksportuoja į ne ES rinkas“, – teigia SEB banko Verslo bankininkystės tarnybos direktorius.

Daugiau įmonių investuos užsienyje

Tyrimas atskleidžia, kad stabili verslo finansinė padėtis ir optimistinės nuotaikos įmones skatina toliau investuoti ir plėstis. Investicijos šalyje jau penkerius metus išlieka strateginis ir svarbiausias Baltijos šalių įmonių prioritetas skirstant sukauptas papildomas lėšas. 2019-aisiais Lietuvos didelių ir vidutinių įmonių finansų vadovai prognozuoja, kad beveik pusė (43 proc.) įmonių sukauptas pinigines lėšas būtų linkusios skirti strateginėms investicijoms šalyje.
Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos verslo atstovai gerokai aktyviau planuoja investicijas užsienyje – taip tvirtina daugiau negu penktadalis (21 proc.) įmonių, nors pernai tokių įmonių buvo 15 procentų. Estijoje tokių didžiųjų įmonių, planuojančių strategines investicijas užsienyje, – 17 proc., Latvijoje – 11 procentų.

„Lietuviai aktyviausiai iš Baltijos šalių tebežvelgia į užsienio rinkas, jie strateginius pirkinius vertina kaip vieną iš būdų patekti į Vakarų rinkas, nes didžioji dalis didelių Lietuvos įmonių jau yra užėmusios tvirtas pozicijas vietinėje rinkoje. Be to, mūsų vietinė rinka neturi didelio potencialo augti ir dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus“, – komentuoja V. Juzikis. 

Kas penkta Lietuvos įmonė sukauptas papildomas lėšas skirs skoloms mažinti, 13 proc. – dividendams išmokėti. Pasak V. Juzikio, Lietuva vis dar atsilieka nuo kaimynių prioritetizuojant dividendų išmokėjimą – daugiausiai dividendų išmokėti planuoja Latvijos įmonės – net 30 procentų. Viena iš priežasčių, kodėl dividendų išmokėjimas Latvijos įmonėms yra toks reikšmingas, palyginti su kaimyninėmis šalimis, nuo 2018 metų pradžios pasikeitęs pelno mokesčio taikymas.

Trečdalis įmonių samdys užsieniečius

Tyrime dalyvavę Lietuvos didelių įmonių finansų vadovai teigė, kad 2019 metais daugiau negu pusė (58 proc.) bendrovių neįdarbina ir neplanuoja įdarbinti darbuotojų iš užsienio. Daugiau negu trečdalis (39 proc.) planuoja didinti darbuotojų iš užsienio šalių skaičių, vos 3 proc. − mažinti. Apklausos duomenimis, daugiausiai (41 proc.) iš visų Baltijos šalių samdyti darbuotojus iš užsienio šalių planuoja Estijos įmonės.

Pasak SEB banko atstovo V. Juzikio, vadovaujantis oficialiais išduotų leidimų laikinai gyventi ir suteiktų nacionalinių vizų trečiųjų šalių piliečiams duomenimis, galima matyti, kad Lietuvoje daugiausiai dirbti pradeda Baltarusijos ir Ukrainos šalių piliečiai ir jų daugėja. „Tai patvirtina, kad stabili įmonių finansinė padėtis ir gana optimistiškos nuotaikos dėl ekonomikos skatina įmones galvoti apie verslo plėtrą, gamybinių resursų ir darbuotojų skaičiaus didinimą“, − sako V. Juzikis.

Tai yra šeštoji SEB kasmet rudenį atliekama didelių Baltijos šalių įmonių finansų direktorių apklausa. Šiemet apklausoje dalyvavo 226 didelės Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės, kurių apyvarta viršija 20 mln. eurų. Apklausos metu įmonių finansų direktoriai pateikia savo įžvalgas, kaip galėtų kisti verslo sąlygos per ateinančius dvylika mėnesių, taip pat nurodo svarbiausius verslo iššūkius ir įmonių planus.


  • Verslui - 2017 10 27

    Ar nauja krizė atsiris į Lietuvą 2018 metų spalį?

    Ar nauja krizė atsiris į Lietuvą 2018 metų spalį?

    Suėjo devyneri metai, kai 2008 metų rudenį Lietuvoje prasidėjo didžiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo ekonomikos nuosmukis. Ekonomika tuomet per pusantrų metų susitraukė 17 proc., nedarbo lygis padidėjo iki 18 proc., nuvilnijo emigracijos banga.

    Daugiau

  • Verslui - 2017 09 22

    Kai dedamas lygybės ženklas tarp privatizavimo ir viešo akcijų platinimo

    Kai dedamas lygybės ženklas tarp privatizavimo ir viešo akcijų platinimo

    Prieš kelias savaites viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija dėl svarstymų privatizuoti valstybės valdomas įmones buvo sutikta kritiškai naudojant vieną argumentą – tai gali kelti pavojų nacionaliniam saugumui. Tačiau panašu, kad dar kartą nueita paprasčiausiu keliu ir nemėginta suprasti, kad valstybės valdomų įmonių akcijų įtraukimas į vertybinių popierių biržos sąrašą parduodant nedidelį akcijų paketą viešai nesumažintų valstybės įtakos valdant tas įmones. Toks sprendimas darytų teigiamą įtaką tokių įmonių skaidrumui.

    Daugiau

  • Verslui - 2017 09 05

    Baltijos šalių ekonomika – problemos panašios, sprendimai dažnai skirtingi

    Baltijos šalių ekonomika – problemos panašios, sprendimai dažnai skirtingi

    Dažnai mūsų šalyje ekonominės, socialinės ar politinės problemos yra laikomos išskirtinėmis. Manoma, kad svetur gyvenimas užtikrintai gerėja, o situacija Lietuvoje išlieka nepavydėtina. Tačiau užtenka pabendrauti su  kolegomis, dirbančiais kitose Baltijos šalyse, ar atsiversti jų vietinę spaudą kad suprastum, jog daugelis aktualių probleminių klausimų yra tokie pat visose trijose valstybėse.

    Daugiau


Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.