Switch to mobile version. Į viršų

Verslui - 2017 05 29
atlyginimai | darbuotojai

Kas darbdavius skatina didinti algas?

Kas darbdavius skatina didinti algas?

Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis pirmą ketvirtį augo sparčiausiai nuo 2008 metų. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių pirmą ketvirtį buvo 817,6 eurai, arba 9,3 proc. didesnis negu prieš metus. Pagrindinė priežastis, kodėl auga vidutinis darbo užmokestis šalyje, yra ta pati – nedarbas mažėja, ekonominė padėtis palanki verslo plėtrai, rasti reikalingų darbuotojų sudėtinga. Baimė, kad jų nenuviliotų konkurentai ar žmonės neemigruotų, skatina didinti algas.

Sparčiai metinis vidutinis darbo užmokestis šalyje auga ir dėl to, kad šių metų pirmą ketvirtį minimali mėnesio alga (MMA) buvo 30 eurų, arba 8,6 proc. didesnė negu prieš metus. Galima priminti, kad MMA ir mažesnę algą Lietuvoje vis dar gauna apie 230 tūkst. žmonių, arba 17 proc. visų apdraustų „Sodroje“ asmenų. 

Dar labiau padidėjo atlyginimas atskaičius mokesčius – net 10,4 proc., o tam įtaką darė šių metų sausio 1 dieną nuo 200 iki 310 eurų išaugęs taikytinas maksimalus neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) ir nuo 100 iki 200 eurų pakeltas papildomas NPD už kiekvieną auginamą vaiką.

Latvija siekia sumažinti darbuotojų mokesčių naštą

Kol kas nėra paskelbti pirmo ketvirčio darbo užmokesčio statistikos duomenys Latvijoje, bet tikėtina, kad vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius Lietuvoje jau beveik susilygino su alga Latvijoje. Tiesa, mūsų kaimynė yra parengusi mokesčių reformą, kuri sumažins darbuotojų mokesčių naštą. Jeigu pokyčiai būtų patvirtinti, 2018 metais gyventojų pajamų mokesčio tarifas sumažėtų nuo 23 proc. iki 20 proc. uždirbantiems mažiau negu 3,75 tūkst. eurų per mėnesį. Be to, ketinama nuo 70 iki 250 eurų didinti NPD, o MMA kelti nuo 380 iki 430 eurų, todėl labai tikėtina, kad kitais metais Latvija vėl išsiverš į priekį pagal darbo užmokesčio vidurkį šalyje.

Privačiame sektoriuje Lietuvoje per metus vidutinis darbo užmokestis padidėjo 10,4 proc., o valstybės 7,2 procentais. Tai, kad valstybės sektoriuje algos taip pat sparčiai auga, nestebina, nes pastaruoju metu privačiame sektoriuje algos didėjo daug greičiau negu valstybės, todėl konkuruoti viešajam sektoriui su privačiu tampa vis sudėtingiau. Galima priminti, kad valstybės biudžete šiems metams yra patvirtintos 7,1 proc. didesnės negu pernai išlaidos darbo užmokesčiui.

Vilniuje darbuotojai turi daugiau derybinių galių

Norite pasitarti? 
Registruokitės į susitikimą


„Sodros“ duomenimis, šių metų pirmą ketvirtį, palyginti su praėjusių metų paskutiniu ketvirčiu, daugelyje savivaldybių darbo užmokesčio augimas šiek tiek sulėtėjo dėl mažesnės MMA įtakos algų augimui, tačiau yra keletas savivaldybių, kuriose atlyginimai augo netgi sparčiau.

Viena iš jų yra Vilniaus, tad praraja tarp darbo užmokesčio sostinėje ir atokesnių regionų didėja toliau. Vilniuje labiau juntamas kvalifikuotų žmonių, kuriems mokamas didesnis atlyginimas, trūkumas paslaugų sektoriuje, tad žmonės turi daugiau derybinių galių reikalauti didesnės algos. Beje, jaunesni ir didmiesčiuose gyvenantys asmenys daugiau domisi nuo metų pradžios pradėtais skelbti viešais duomenimis apie įmonėse mokamą vidutinę algą, tad dėl to taip pat mažiau negu kitose bendrovėse gaunantys asmenys nori reikalauti didesnio atlyginimo. Negalima pamiršti ir premijų įtakos pirmo ketvirčio algoms privačiame sektoriuje.

Tikėtina, kad antrą metų pusmetį vidutinis darbo užmokestis šalyje augs šiek tiek lėčiau, o pokyčiai 2018 metais priklausys ne tik nuo ekonomikos vystymosi, bet ir nuo to, kaip bus keičiama Lietuvoje gyventojų darbo pajamų apmokestinimo tvarka ir kiek bus keliama MMA. Beveik nėra abejonių, kad Vyriausybė ateinančiais metais padidins MMA, tačiau vargu ar reikėtų sekti Latvijos pavyzdžiu ir iškart padidinti minimalią alga 50 eurų – iki 430 eurų, nes tai dar pliūpteltų daugiau žibalo į infliacijos ugnį.

Beje, dėl daug sparčiau negu darbo našumas didėjančio vidutinio darbo užmokesčio didėja rizika dėl verslo konkurencingumo ir ekonominio stabilumo vidutiniu laikotarpiu, ypač jeigu emigracija ir toliau nemažės, o į darbo rinką vis dar įsilies daug darbuotojų, kurių specialybė neatitinka galinčio mokėti dideles algas verslo reikalavimų.

SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas


  • Kasdieniai finansai - 2016 10 11

    CERN ekspertas studentams: „Darbą rinkitės ne tik pagal atlyginimą“

    CERN ekspertas studentams: „Darbą rinkitės ne tik pagal atlyginimą“

    Anksčiau jauniems žmonėms, baigusiems aukštąjį mokslą, svarbiausias kriterijus renkantis darbą buvo geras atlyginimas, tačiau ekspertų teigimu, dabar vien tik pinigais gabiausių jaunuolių privilioti nebepavyksta.  

    Daugiau

  • Verslui - 2016 09 12

    Didesnių algų lūkesčiai auga, tačiau ką žada prognozės?

    Didesnių algų lūkesčiai auga, tačiau ką žada prognozės?

    Vidutinis mėnesio bruto darbo užmokestis Lietuvoje šių metų antrą ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2015 metų laikotarpiu, buvo 8,1 proc. didesnis. Darbo užmokestis į rankas per metus padidėjo 8,5 proc., o realusis užmokestis – 7,7 proc.

    Daugiau

  • Verslui - 2017 05 12

    Daugelyje Lietuvos regionų nedarbas nebėra problema

    Daugelyje Lietuvos regionų nedarbas nebėra problema

    Padėtis darbo rinkoje gerėja darbuotojo naudai ir daugelyje Lietuvos regionų nedarbas nebėra problema, net priešingai – augti norinčioms įmonėms darbuotojų trūksta. Statistikos departamento duomenys rodo, kad nedarbo lygis Lietuvoje pirmą 2017 metų ketvirtį buvo 8 proc., arba 0,3 proc. punkto mažesnis negu prieš metus. Prieš kelerius metus buvusią aktualiausią nedarbo temą pakeitė diskusijos dėl palyginti mažo darbo užmokesčio ir didelės emigracijos.

    Daugiau


Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.