Switch to mobile version. Į viršų

Verslui - 2019 10 07
ECB | valiuta

Kodėl nepinga JAV doleris?

Kodėl nepinga JAV doleris? © Erol Ahmed, Unsplash

JAV doleris yra per brangus. Taip mano ne tik JAV prezidentas D. Trumpas, kaltinantis kitas šalis (ypač Kiniją) dirbtinai atpiginus savo valiutas amerikiečių eksportuotojų sąskaita. Absoliuti dauguma bankų ir tarptautinių finansų institucijų, pateikiančių euro ir JAV dolerio kurso prognozes, tikisi euro brangimo JAV valiutos atžvilgiu.

Valiutos kursų prognozės dažnai remiasi tikrosios valiutos vertės koncepcija. Įvertinus veiksnius, galinčius turėti įtakos trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu, prognozės yra grindžiamos prielaida, kad ilgainiui valiutos kursas artės prie vertės, kurią apskaičiuojant atsižvelgiama į tokius veiksnius kaip santykinis kainų augimo tempas, gamybos sąnaudos, prekybos sąlygos ir palūkanų normų skirtumai. Tiesa, tikslinio valiutos kurso įverčiai skiriasi gana nemažai net tada, kai iš esmės sutariama, į kokius kriterijus turėtų būti atsižvelgiama juos nustatant. Pavyzdžiui, pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos perkamosios galios modelį JAV valiutos tikroji vertė euro atžvilgiu yra beveik 25 proc. mažesnė negu dabartinis kursas, o dažnai cituojamas „BigMac“ indeksas byloja apie gerokai mažesnį – 17 proc. vertės neatitikimą. Vis dėlto, jei ne dėl tikslios vertės, tai bent dėl krypties, kuria valiutos kursas turėtų laipsniškai kisti, dažniausiai sutariama (ypač tada, jei kalba eina apie pagrindines rezervines pasaulio valiutas).

Dar vienas aspektas, ne ką mažiau svarbus verslui ir investuotojams negu tikroji valiutos vertė, yra laikas, per kurį kursas turėtų priartėti prie prognozuojamo kurso. Ir šiuo klausimu dauguma analitikų 2019 metų pradžioje laikėsi bendros nuomonės, kad doleris turėtų atpigti jau per ateinančius keletą ketvirčių. Prognozėms nebuvo lemta išsipildyti – JAV valiuta euro atžvilgiu nuo metų pradžios pabrango 5 procentais. Istoriškai JAV dolerio kursas susilpnėdavo dar likus maždaug pusantro mėnesio iki palūkanų normų mažinimo, bet šįkart to neįvyko, nors liepą (pirmą kartą po dešimties metų pertraukos) ir rugsėjį JAV palūkanų normos buvo mažintos  per du kartus (iki 1,75-2 proc.), be to sustiprėjo lūkesčiai, kad Federalinis rezervų bankas (FED) taip skatins ekonomiką ir toliau.

Palūkanų normų ateities sandorių įkainojimas rodo, kad rinkos dalyviai iki 2020 metų pabaigos tikisi dar dviejų ar trijų palūkanų normų sumažinimų. FED vadovas J. Powell‘as kol kas vengia pripažinti, kad prasidėjo naujas pinigų politikos švelninimo ciklas, teigdamas, kad tolesni centrinio banko veiksmai priklausys nuo ekonominių duomenų. Iš tiesų dauguma ekonominių rodiklų nerodo būtinybės skatinti ekonomiką. Nedarbo lygis šalyje (3,7 proc.) ne tik mažiausias per beveik 50 metų, bet ir žemesnis už taip vadinamąjį natūralųjį (tą, dėl kurio nespartėja infliacija). JAV pramonės lėtėjimas gana pastebimas, bet yra daug mažesnis negu euro zonoje. Be to, pramonė JAV ekonomikai apskritai nėra tokia jau labai svarbi kaip, tarkime, Vokietijai arba Kinijai. Taigi FED dar labiau skatinti ekonomiką būtų, kaip kartais sakoma, „ne pagal knygą“. Antra vertus, laikmečiu, kai itin žemas nedarbo lygis turi stebėtinai mažą įtaką kainų augimui, ortodoksinės pinigų politikos ir neturėtume tikėtis. Antraip viršutinė palūkanų normų intervalo riba, taikant Taylor‘o lygtį (kuri ilgą laiką buvo gana tikslus centrinių bankų vykdomos politikos indikatorius), JAV dabar būtų ne 2, o apie 5 procentai. Tad kodėl doleris, JAV sumažėjus palūkanoms ir esant didelei tikimybei, kad FED dar labiau pigins skolinimąsi, ne tik kad nepigo, bet net gerokai pabrango?

Pirma, didėjant neapibrėžtumui ir išaugus rizikai, investuotojai JAV valiutą mato kaip saugų aktyvą. Dėl gilėjančio JAV prekybinio konflikto su Kinija ir lėtėjančios pasaulio ekonomikos taip atsitiko ir šįkart. Nors dėl tikėtino tarptautinės prekybos masto nuosmukio teoriškai turėtų mažėti dolerio, kaip atsiskaitymo priemonės, vertė, JAV valiutos kursas kilo, nes  išaugusi saugių turto klasių paklausa pasirodė esąs svaresnis veiksnys. Rinkos dalyviams nerimą kelia ir rekordiškai ilgai akcijų biržose trunkanti bulių rinka. Investuotojams neišvengiamai vis dažniau ramybės neduoda klausimas – kada gi sulauksime rimtesnės kainų korekcijos? Kadangi daugelyje didžiųjų pasaulio šalių ekonomikos ciklas yra pasiekęs vėlyvąją stadiją, o politinė rizika nesisklaido, labai tikėtina, kad saugaus prieglobsčio (angl. safe haven) vaidmuo palaikant dolerio kursą ir toliau bus didelis.

Antra,  palūkanų normų aplinka  gerokai pakito ir euro zonoje. Rugsėjį Europos Centrinis Bankas (ECB) sumažino indelių palūkanų normą nuo -0,4 iki -0,5 proc. ir pratęsė turto supirkimo programą. Ne mažiau negu pati pinigų politika pakito ir lūkesčiai dėl palūkanų normų. Dar liepos viduryje, sprendžiant iš išvestinių finansinių priemonių įkainojimo, rinkos dalyviai tikėjosi, kad trijų mėnesių EURIBOR palūkanų norma taps teigiama 2023 metų viduryje. Praėjus beveik keturiems mėnesiams, to laukiama trimis metais vėliau – jau tik 2026 metais. Euro zonos ekonominiai duomenys jau kurį laiką yra daug prastesni negu JAV. Ypač tai pasakytina apie Vokietiją ir jos pramonės sektorių. Todėl, nors veiksmų skatinant ekonomiką iš ECB tikimasi mažiau negu iš FED (dėl labiau riboto priemonių arsenalo), euras susilpnėjo dėl vis labiau įsitvirtinančios  nuomonės, kad ekonomikos lėtėjimas bus ilgalaikis, o tikslinis 2 proc. infliacijos lygis ECB tampa neįmanoma misija. 

Euro ir JAV dolerio kurso dinamika šiais metais dar kartą primena, kad valiutų kursai dažnai smarkiai nukrypsta nuo tikrosios vertės ir yra apskritai  sunkiau prognozuojami, palyginti su bet kuria kita turto klase. Kurso pokyčiai trumpuoju laikotarpiu neretai būna chaotiški ir labai menkai susiję su makroekonominiais rodikliais. Bandymai kompensuoti šį tikrąja valiutos verte pagrįstų modelių trūkumą taikant techninę analizę, atsižvelgiant į nekomercinių (spekuliatyvių) sandorių statistiką arba į apskaičiuotą pasirinkimo sandorių riziką, irgi nedavė apčiuopiamos naudos. Pavyzdžiui, nekomercinių sandorių statistika arba skirtingų tipų pasirinkimo sandorių paklausos pokyčiai smarkiai koreliuoja su tuo pat metu vykstančiais valiutos kurso svyravimais, bet šie duomenys yra menkai naudingi prognozuojant, kas bus ateityje. Apskaičiuota tikroji valiutos vertė vis tik gana tiksliai rodo, kokie galėtų būti kursų pokyčiai ilguoju laikotarpiu. Darant prielaidą, kad palūkanų normų skirtumas JAV ir euro zonoje negali likti toks didelis neribotą laiką, turėtume tikėtis euro atžvilgiu pigesnio JAV dolerio. Klausimas, kada tai įvyks, yra gerokai sudėtingesnis.

SEB banko vyriausiasis finansų analitikas Eduardas Petrulis


Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.