Switch to mobile version. Į viršų

Verslui - 2018 10 30
Tadas Povilauskas | Žemės ūkis | ekonomika

Lietuvos ekonomikos plėtrai koją pakišo mažesnis grūdų derlius

Lietuvos ekonomikos plėtrai koją pakišo mažesnis grūdų derlius

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečią šių metų ketvirtį buvo 2,2 proc. didesnis negu prieš metus (atsižvelgiant į sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – 2,7 procento). Šalies ūkio plėtrą praėjusį ketvirtį pristabdė beveik ketvirtadaliu prastesnis negu prieš metus grūdinių kultūrų derlius, kuris lėmė mažesnę žemės ūkio sektoriaus sukurtą bendrą pridėtinę vertę ir nubraukė ne mažiau negu 1 proc. punktą nuo BVP augimo trečią ketvirtį.

Žemės ūkyje sukuriama pridėtinė vertė dėl sezoniškumo trečią ketvirtį sudaro beveik 6 proc. BVP, tad akivaizdu, kad smarkiai smukęs derlius daro vis dar nemažą įtaką ekonomikos pokyčiams. Per devynis mėnesius šalies BVP padidėjo 3,2 procento.

Ekonomikos augimui neigiamą įtaką darė ir lėčiau negu ankstesniais ketvirčiais didėjęs pramonės įmonių pardavimo mastas. Apdirbamosios gamybos (neįtraukus naftos produktų gamybos) pardavimo mastas trečią ketvirtį didėjo 4,9 proc., arba lėčiau negu ankstesniais šių metų ketvirčiais, kai metinis augimas viršijo 7 procentus. Išankstiniai ekonominiai rodikliai rodo, kad Europos Sąjungos ekonomikos plėtra lėtėjo ir trečią ketvirtį ir tai darė didesnę neigiamą įtaką mūsų šalies pramonės įmonėms.

Pramonininkų nuotaikos Lietuvoje, atsižvelgus į pramonės bendrovių pasitikėjimo rodiklį, trečią ketvirtį buvo palyginti optimistiškesnės negu kitų ES šalių gamintojų, bet vargu ar jos išsilaikys ir lūkesčiai ketvirtą ketvirtį taps atsargesni.

Kalėdų prekybos sezonas Lietuvoje vėl gali būti rekordinis

BVP trečią ketvirtį ir vėl labiausiai didėjo dėl vidaus vartojimo, kurį skatino mažas nedarbo lygis, sparčiai augantis realus darbo užmokestis ir istoriškai palankios gyventojų nuotaikos. Mažmeninės prekybos apyvarta lyginamosiomis kainomis trečią ketvirtį augo net 7,4 proc., arba sparčiausiai per pustrečių metų. Naujausiais „Sodros“ duomenimis, galima matyti, kad metinis vidutinio darbo užmokesčio šalyje pokytis trečią ketvirtį buvo net didesnis negu antrą, kai siekė 10,5 procento.


Norite pasitarti? 
Registruokitės į susitikimą


Galima prisiminti, kad ir vasaros orai buvo palankūs išlaidauti, o tą rodo ir sparčiai augęs maitinimo įstaigų rezultatas. Paskutinį metų ketvirtį vidaus vartojimas visada būna sezoniškai didžiausias, tad, jeigu nebus netikėtų neigiamų ekonominių staigmenų, kalėdinis prekybos sezonas Lietuvoje vėl bus rekordinis.

Didelę teigiamą įtaką šiemet ekonomikos augimui daro investicijos, kurios trečią ketvirtį augo beveik dešimtadaliu. Tai rodo ir didėjęs statybos darbų mastas, kurio įtaka BVP augimui pastaruoju metu yra gana didelė. Nemenką įtaką investicijoms turi ne tik įmonių siekis didinti gamybos pajėgumą, bet ir įsibėgėjantis ES struktūrinių fondų lėšų investavimo tempas. Vyriausybės duomenimis, kitąmet bus pasiektas veiksmų programos įgyvendinimo pikas – 2019 metais bus išmokėta apie 1,2 mlrd. eurų, arba beveik trečdaliu daugiau negu šiemet. Kitąmet tęsis Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių statybos darbai, bus atliekami didelės apimties uosto gilinimo darbai, nemažės investicijos į energetikos infrastruktūrą. Tiesa, didžiausią nerimą kelia tai, ar verslas pernelyg jautriai nesureaguos į lėtesnio pasaulio ekonomikos augimo prognozę ir neims mažinti investicijų artimiausiais metais.

Ketvirtą šių metų ketvirtį metinis ekonomikos augimas bus didesnis

Beje, pastaruosius kelerius metus tiesioginė valdžios sektoriaus įtaka šalies BVP augimui yra minimali. Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos lyginamosiomis kainomis praėjusiais metais apskritai mažėjo, o šiemet pokytis bus labai nedidelis. Tą lemia mažesnis negu kitose ES šalyse biudžeto pajamų ir atitinkamai sąnaudų ir BVP santykis, kuris Lietuvoje iš esmės nedidėja. O Lietuvos valdžios politika ir toliau balansuoja tarp neutralios ir prociklinės, nes prognozuojamas struktūrinis biudžeto balansas vis dar yra deficitinis. Kadangi didžiausių pasaulio šalių ekonomikos augimo prognozės prastėja, atsiranda daugiau nerimo ir dėl kitų metų biudžeto planų vykdymo.

Ketvirtą šių metų ketvirtį ekonomikos metinis pokytis bus didesnis negu trečią ketvirtį, nes nebebus vienkartinės mažesnio grūdinių kultūrų derliaus įtakos BVP. Tiesa, smarkiai išaugęs atsargumas kapitalo rinkose, artėjanti „Brexit“ atomazga, prekybos karų pasekmės verčia konservatyviau žvelgti ir į trumpo, ir į ilgesnio laikotarpio Lietuvos ekonomikos augimo perspektyvą. SEB bankas prognozuoja, kad šiemet šalies BVP didės 3,4 proc., kitąmet 3 proc., o 2020 m. 2,6 procento.

SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas


  • Verslui - 2018 10 17

    Kaip ilgai dar džiaugsis smaližiai?

    Kaip ilgai dar džiaugsis smaližiai?

    Dietologai ir mitybos ekspertai dėl to, ko gero, nė kiek nesidžiaugia. Ne itin tai džiugina ir cukrinių runkelių augintojus bei baltojo cukraus gamintojus. Tačiau faktas lieka faktu: tokio pigaus baltojo cukraus, koks jis buvo šių metų vasaros pabaigoje, Lietuvoje nematėme daugiau nei du dešimtmečius.

    Daugiau

  • Kasdieniai finansai - 2018 10 09

    Kada atlyginimai Lietuvoje pasieks Švedijos ir Suomijos lygį?

    Kada atlyginimai Lietuvoje pasieks Švedijos ir Suomijos lygį?

    Atsižvelgdami į pastarųjų kelerių metų darbo jėgos kaštų augimo tempą, SEB banko ekonomistai Baltijos šalyse prognozuoja, kad savo algomis prilygti Šiaurės šalims turėtume per tris – keturis dešimtmečius. Net jei ši žinia ir nuvilia, tai yra optimistiniai skaičiavimai. Juos atlikdami SEB banko ekonomistai neatsižvelgė į ekonomikos ciklus ir natūralų ūkio augimo sulėtėjimą, kuris padidintų atotrūkį ir gerokai pailgintų laiką, reikalingą Švedijai bei Suomijai prisivyti.

    Daugiau

  • Verslui - 2018 07 25

    Kur ir kam skirti paramą žemės ūkyje?

    Kur ir kam skirti paramą žemės ūkyje?

    Po Europos Komisijos pateikto siūlymo dėl paramos Lietuvos žemės ūkiui 2021–2027 metais daugės diskusijų apie tai, kokia turi būti Lietuvos žemės ūkio ateitis ir kurios ūkio šakos turi būti skatinamos. Šalies ūkininkai turi pagrįstą teisę reikalauti didesnių išmokų Lietuvos žemės ūkiui, bet ne mažiau svarbu susitarti, kaip efektyviai tuos pinigus paskirstyti, o kova dėl europinių pinigų visgi atskleidžia neišnykstantį lietuvių nepasitikėjimą vieni kitais.

    Daugiau


Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.