Switch to mobile version. Į viršų

Verslui - 2017 11 24
darbuotojai | atlyginimai | ekonomika

Lūkesčiai dėl didesnės algos lieka dideli

Lūkesčiai dėl didesnės algos lieka dideli © Tim Gouw, Unsplash

Kaip ir tikėtasi, vidutinio darbo užmokesčio metinis pokytis trečią ketvirtį Lietuvoje buvo mažesnis negu ankstesniais šių metų ketvirčiais. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių praėjusį ketvirtį buvo 851 euras – per metus padidėjo 7,2 procento. Minimali mėnesio alga (MMA) trečią ketvirtį buvo tokia pat kaip ir prieš metus (380 eurų), tad MMA, priešingai negu pirmą ir antrą ketvirčiais, nebedarė tiesioginės įtakos vidutinio darbo užmokesčio metiniam pokyčiui.

Atlyginimas atskaičius mokesčius mūsų šalyje trečią ketvirtį padidėjo 8,3 proc. dėl šių metų sausio 1 dieną nuo 200 iki 310 eurų padidėjusio maksimalaus neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) ir nuo 100 iki 200 eurų pakelto papildomo NPD už kiekvieną auginamą vaiką. Dėl trečią ketvirtį piką pasiekusios infliacijos realusis darbo užmokestis per metus padidėjo tik 3,7 proc., tad perkamoji dirbančiųjų asmenų galia augo lėčiau negu anksčiau.

Darbuotojų lūkesčiai dėl didesnės algos lieka dideli

Tai, kad nebuvo MMA įtakos metiniam vidutinio darbo užmokesčio pokyčiui, padeda tiksliau nustatyti, kaip darbo jėgos paklausos ir pasiūlos pokyčiai lėmė darbo užmokesčio augimą. Akivaizdu, kad darbuotojų lūkesčiai dėl didesnės algos yra labai dideli. Tą supranta ir darbdaviai, o ypač tie, kurie labiausiai susiduria su reikiamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumu. Ekonominės verslo plėtros prielaidos ir toliau yra ypač palankios toms įmonėms, kurios eksportuoja prekes ar paslaugas, tad nenuostabu, kad daugelis tokių įmonių supranta būtinybę didinti algą darbuotojams ir kitąmet.

Nereikia pamiršti ir valdžios institucijų – „Sodros“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos – kovos su slepiamomis darbo pajamomis rezultatų. „Sodros“ duomenimis, šių metų rugsėjį mažesnę negu MMA algą jau gavo 25 proc. mažiau asmenų negu prieš metus. Tikėtina, kad daugumai jų alga buvo pakelta taip, kad būtų bent jau keliais eurais didesnė nei 380 eurų. Bus įdomu stebėti, kaip keisis uždirbančių mažiau negu MMA skaičius kitąmet, jeigu bus patvirtintas reikalavimas socialinio draudimo įmokas mažiau negu MMA uždirbantiems asmenims skaičiuoti nuo MMA.


Norite pasitarti? 
Registruokitės į susitikimą


Matant vidutinio darbo užmokesčio pokytį trečią ketvirtį Lietuvos savivaldybėse, negalima griežtai tvirtinti, kad labiausiai, palyginti su antru ketvirčiu, sulėtėjo darbo užmokesčio augimas tose savivaldybėse, kuriose MMA gauna didžiausia dirbančių asmenų dalis. Tačiau akivaizdu, kad vidutinis darbo užmokestis Vilniuje ir Kaune tebeaugo sparčiau negu vidutinė alga Lietuvoje, tad didžiausi du Lietuvos miestai ir toliau tolsta nuo likusios Lietuvos.

Vidutinė alga privačiame sektoriuje netrukus aplenks algą valstybės sektoriuje

Valstybės sektoriuje vidutinis darbo užmokestis per metus padidėjo 5,6 proc., arba 2,5 proc. punkto lėčiau negu privačiame sektoriuje, nepaisant to, kad nuo liepos 1 dienos buvo padidintas policininkų, gydytojų ir slaugytojų darbo užmokestis. Vidutinė alga valstybės sektoriuje vis dar didesnė negu privačiame sektoriuje, tačiau tikėtina, kad kitąmet padėtis  pasikeis, jeigu pareiginės algos bazinis dydis didės tik 2 eurais. Valstybės biudžete algoms didinti numatyta 5,3 proc. daugiau išlaidų negu šiemet, tad norint, kad alga augtų bent jau tokiu tempu kaip privačiame sektoriuje, valstybės sektoriuje turi mažėti dirbančiųjų skaičius.

Tikimės, kad 2018 metų vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių šalyje didės 7 proc. ir augimui įtaką darys ne tik darbo rinkos padėtis, bet ir nuo 380 iki 400 eurų didėsianti MMA. Beje, 2018 metais nebebus taikomas papildomas NPD už auginamus vaikus, tad priešingai negu šiemet darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, augs panašiu tempu kaip ir alga neatskaičius mokesčių, nepaisant to, kad maksimalus NPD didės nuo 70 eurų iki 380 eurų. Tiesa, bus pradėtos mokėti tiesioginės išmokos už auginamus vaikus, tačiau teigiamą įtaką pajus tik mažiausiai uždirbantys asmenys. 

Kartu tenka pripažinti, kad viltys, jog mes jau artimiausiais ketvirčiais pralenksime Latviją pagal darbo užmokesčio, gaunamo į rankas, dydį, baigia išblėsti. Latvijos ekonomikos plėtra kitąmet bus sparčiausia tarp Baltijos šalių, o atlikta mokesčių reforma sparčiau didės daugelio dirbančiųjų darbo užmokestis į rankas, tad algos Latvijoje 2018 metais augs sparčiau negu Lietuvoje.  

SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas


Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.