Switch to mobile version. Į viršų

Verslui - 2016 03 31
Inovacijos | iLab2016

Naujausi verslo modeliai – panosėje

Naujausi verslo modeliai – panosėje Nickas de Mey

Bendrovių vadovai turėtų pakelti galvas, patyrinėti, kokie verslo modeliai naudojami kituose sektoriuose, ir kai kuriuos jų išbandyti savo įmonėse: aklai kopijuoti sėkmingų verslo ir veiklos modelių neverta, nes pirmas rinkoje visada bus sėkmingiausias. Bet sėdėti sudėjus rankas irgi negalima, nes nusistovėjusią tvarką griaunantys jauni verslai kaip „Uber“ ar „Airbnb“ ateis ir jūsų kiemą.

VŽ neseniai rašė, kad pagal britų mažmeninės prekybos konsorciumo prognozes, per artimiausią dešimtmetį šio sektoriaus įmonės Jungtinėje Karalystėje uždarys tūkstančius parduotuvių ir atleis iki 900.000 darbuotojų.

Nickas de Mey, verslo valdymo konsultacijų bendrovės „Board of Innovation“ ir kelių kitų įmonių įkūrėjas, verslumo inovacijų ekspertas ir lektorius iš Belgijos, renginyje „SEB inovacijų laboratorija 2016“ konstatavo, kad tokias tendencijas matydamos jaunos įmonės imasi kitokių verslo modelių. Pavyzdžiui, maisto prekybos įmonė „HelloFresh“ kuria receptus, vartotojai bendrovės svetainėje išsirenka labiausiai patinkančius, o įmonė pristato reikiamus produktus į namus. Receptus ir produktus galima užsiprenumeruoti, mokant kartą ar du per mėnesį internetu.

„Atrodytų, kad prenumeratos modelis yra labiau spaudos dalykas ir sunkiai siejasi su prekyba maisto produktais, bet technologijos tai pakeitė. „HelloFresh“ yra puikus pavyzdys, kaip galima pasiimti ir sau pritaikyti elementus iš kitų verslų ir sektorių“, – aiškina bendrovės „Board of Innovation“ įkūrėjas.

Ponas de Mey verslo modelius skirsto į kelias grupes: pajamų iš papildomų produktų ar paslaugų, pajamų iš trečiųjų šalių, tarpininkavimo ir mišrūs modeliai.

Prie tarpininkavimo modelių grupės jis priskiria daugelį dalijimosi ekonomikos verslų, tokių kaip jau minėti „Uber“ ir „Airbnb“, kai sukuriamos interneto platformos, kurios suveda žmones, norinčius panaudoti savo turtą ar protą pajamoms generuoti, su žmonėmis, kurie ieško atitinkamų paslaugų.

Nemokami produktai

Anot p. de Mey, verslo modelių požiūriu bene konservatyviausia yra kino industrija, o inovatyviausia ir labiausiai linkusi eksperimentuoti – žaidimų. Iš šios esą galima daug pasimokyti.

Štai 2003 m. įkurta bendrovė „King.com“ („King Digital Entertainment PLC“ ), kurią išgarsino nemokamas žaidimas išmaniesiems įrenginiams „Candy Crush Saga“, 2014 m. po IPO buvo pasiekusi 7 mlrd. USD rinkos kapitalizaciją. Šiemet už beveik 6 mlrd. USD ją įsigijo žaidimų rinkos milžinė „Activision Blizzard“. Visi „King.com“ žaidimai nemokami, bet 2014 m. ji gavo beveik 2,3 mlrd. USD pajamų, o 2015 m. – beveik 2 mlrd. USD. Pinigų srautus generuoja pačiuose žaidimuose parduodamos papildomos gėrybės, leidžiančios, pavyzdžiui, peršokti sunkų lygį, pristabdyti laiką, gauti geresnių ginklų ar kitko.

Prie šio modelio galima priskirti ir pažinčių portalus, kaip antai Lietuvos UAB „Vertex“ valdomi portalai „Flirtas“. VŽ sparčiausiai augančių šalies įmonių reitinge „Lietuvos gazelė 2015“ „Vertex“ tarp IRT įmonių buvo pirma. Bendrovės apyvarta per ketverius metus (2011–2014 m.) išaugo daugiau kaip 463 proc., iki 1,8 mln. Eur 2014-aisiais. 2012 m. Lietuvoje, Latvijoje, Kroatijoje, Lenkijoje ir JAV paleisti pažinčių portalai yra nemokami, apmokestintos tik papildomos paslaugos, kaip antai žaidimai, nuotraukų filtrai ir kt. Kitos įmonės ima mokestį už sėkmingus pasimatymus ar kitus dalykus.

JAV žaidimų platintoja „Humble Bundle“ sėkmingai naudoja kitą modelį. Bendrovė siūlo už žaidimų, knygų ir komiksų rinkinius vartotojams mokėti tiek, kiek jie patys mano esant verta. Bendrovė nuo pat įkūrimo auga ir didina apsukas.

Mokėk, kiek nori

Žinoma, vien žmonių gerumu įmonė nesikliauja, ji naudoja keletą psichologinių triukų. Pavyzdžiui, visada nurodoma, kiek rinkinys kainuotų, perkant prekes po vieną. Taip pat nurodoma, kiek vidutiniškai moka „Mac“ ir kiek „Windows“ vartotojai, o tai leidžia pirkėjams tapatintis su viena ar kita grupe. Be to, pirkėjams leidžiama paskirstyti dalį mokamos sumos kūrėjams, labdarai arba pačios „Humble Bundle“ išlaikymui.


Patiko straipsnis? 
Prenumeruokite e. paštu


Tokį verslo modelį sėkmingai taiko ir restoranai. Pirmąjį „mokėk, kiek nori“ tipo restoraną 2000 m. Melburne (Australija) įkūrė restoranų rinkos senbuvis Shanaka Fernando. Dabar jų vien šiame mieste yra 4. Tinklas „Lentil as Anything“ netgi gavo ne pelno siekiančios organizacijos statusą ir išsikovojo galimybę nemokėti PVM.

Kad žmonės nepiktnaudžiautų, restoranas pasitelkia tam tikras psichologines gudrybes. Ponas Fernando sako, kad žmonės paprastai moka kiek daugiau nei mokėtų įprastame restorane, ypač jei mato kiek prabangesnę nei kavinėje aplinką, padavėjų pastangas ir sumas, kurias palieka kiti klientai.

Moka trečioji šalis

Modelis, kai už paslaugas sumoka trečioji šalis, labai mėgstamas didžiųjų interneto bendrovių. „Facebook“ ir „Google“ produktais visas pasaulis naudojasi nemokamai, už mus sumoka reklamos užsakovai. Tokius modelius, kai už produktą ar paslaugą sumoka vieni, o vartoja kiti, naudoja ir dovanų pardavėjai bei kavinės.

Grupinių pirkimų portalai (pvz., „Beta.lt“) ir dovanų kuponų pardavėjai (pvz., „Gera dovana“) naudoja mišrius modelius – tarpininkavimo ir trečiųjų šalių mokėjimo.

Ponas de Mey skatina eksperimentuoti ir derinti pajamų generavimo modelius tarpusavyje. Tiesa, jis nerekomenduoja eksperimentų visos įmonės mastu. Pavyzdžiui, gėlių augintojai ar importuotojai gali toliau veikti kaip iki šiol, bet tuo pat metu paleisti interneto portalą, kuriame gėlės būtų siūlomos nemokamai, o mokestis būtų imamas už pristatymą, atvirukus ar skambias frazes juose. Tokio portalo reikmėms galima būtų skirti iki 10 proc. produkcijos, tad ir nesėkmės atveju bendrovei tai nesukeltų didelių problemų.

Dar vienas pajamų generavimo modelis – duoti pabandyti nemokamai, kad vartotojai užkibtų, o po kelių mėnesių pasiūlyti dar geresnes, bet mokamas paslaugas. Nereta bendrovė šį modelį derina su sudėtingu paslaugų atsisakymo procesu.

Kaip vieną tokių p. de Mey įvardija „Dropbox“ ir nuomojamų sandėliukų verslą – pradėjus naudoti mokamas tokių bendrovių paslaugas reikia gerokai pavargti, siekiant jų atsisakyti. Be to, tokių bendrovių paslaugos paprastai būna nutaikytos į ilgalaikį naudojimą ir kainuoja nedaug, todėl dalis vartotojų tiesiog numoja ranka ir moka toliau.


Gintautas Degutis, „Verslo žinios“ (www.vz.lt)



 


Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.