Susidomėjimas kriptovaliutomis – milžiniškas, Lietuvos startuoliai pasiekia rekordus jomis pritraukdami investicijas, tačiau finansinės technologijos (FinTech) turi ir daugiau perspektyvių sričių. Viena tokių – atviroji bankininkystė. Kas laiku ir tinkamai ja pasinaudos, ne tik uždirbs, bet ir sukurs pridėtinę vertę visuomenei.
Ne viskas auksas, kas kriptovaliutomis žiba
Kriptovaliuta yra viena karščiausių finansinių technologijų temų Lietuvoje kartu su blokų grandinės technologija (angl. Blockchain) ar pirminiais kriptovaliutų siūlymais (angl. Initial Coin Offering, ICO).
Tai suprantama, nes kriptovaliutos asocijuojasi su dideliu pelnu ir sėkmingu investicijų pritraukimu. Lietuva tapo viena pirmųjų šalių pasaulyje, sėkmingai įsisavinusių blokų grandinės technologiją ir per pastaruosius pusantrų metų surinko 500 mln. Eur kapitalo iš pirminių kriptovaliutų siūlymų.
Idėja greitai gauti pelno susižavi daug žmonių, tačiau, žinodami, kad kriptovaliutos nėra tobulos nei kaip mokėjimo priemonė, nei kaip investavimo objektas, ir toliau jas vertiname atsargiai. Kriptovaliutos neturi tikrosios vertės ir iki šiol neįrodė, kad yra veiksminga mokėjimo priemonė. Mokėjimo pavedimų kaina yra didelė, be to, neįmanoma garantuoti nereguliuojamų prekybos vietų saugumo.
Kaip investavimo priemonė, kriptovaliutos priskiriamos rizikingai turto klasei. Jų vertė rinkose smarkiai svyruoja; apie tai perspėjo ir Europos reguliavimo institucijos. Be to, bitkoinai ir kriptovaliutos nėra Centrinio banko sistemos dalis, todėl oficialiai jų niekas nekontroliuoja. Būtent dėl šios priežasties kriptovaliutomis mėgstama atsiskaityti sandoriuose, susijusiuose su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad beveik pusė visų bitkoinų sandorių yra susiję su nelegalia veikla.
Atviroji bankininkystė – tikroji uždarbio kasykla[content term="Infobankas - registracija verslui"]
Ir nors geidžiamas pelnas skatina startuolius mąstyti, kokią dar kriptovaliutų platformą sukurti ar kam dar paskelbti ICO, yra viena sritis, kuri gali ne tik atnešti pelno, bet ir sukurti pridėtinę vertę, inovatyvias paslaugas ir tvarų verslą. Tai – atviroji bankininkystė.
Atvirosios bankininkystės iniciatyva įgyvendinama remiantis Europos antrąja mokėjimo paslaugų direktyva (PSD2), kurios tikslas – skatinti finansų sektoriaus inovacijas. Visi Europos bankai privalo sukurti programinę sąsają (angl. Application Programming Interface arba API) ir leisti trečiosioms šalims, gavusioms bankų klientų sutikimus, pasiekti šių klientų sąskaitų informaciją bei atlikti mokėjimus iš šių klientų sąskaitų.
Pavyzdžiui, SEB klientai galės savo sąskaitą pasiekti ar mokėjimus atlikti ne tik SEB interneto banke, bet ir pasirinkę bet kurį jiems labiausiai patinkantį interneto banko sprendimą, net nebūtinai sukurtą banko. Šis sprendimas galės sujungti keleto bankų sąskaitas, teikti papildomą naudą vartotojui kategorizuodamas jo mokėjimus, siūlydamas taupymo, investavimo ir skolinimosi alternatyvas.
SEB pirmasis iš bankų paskelbė, kad Baltijos šalyse yra pasiruošęs finansinių technologijų įmonėms ir nepriklausomiems kūrėjams suteikti banko duomenų prieigą per programavimo sąsajas. Nuo gegužės 22 d. SEB bankas Estijoje, kur jau priimti reikiami įstatymų pakeitimai, atvėrė banko duomenų prieigas per API sąsajas. Tikimasi, kad Lietuvoje atitinkami teisės aktai įsigalios rugpjūtį.
Atvirosios bankininkystės galimybės didžiulės – tik nuo kūrybiškų idėjų ir jų įgyvendinimo kokybės priklauso, kokios naudos visi turėsime. Nors buvo manančių, kad bankai baiminsis finansinių technologijų startuolių, kurie užguls atvirą kelią link klientų sąskaitų, yra atvirkščiai – bankai laukia inovatyvių idėjų ir yra pasiruošę už jas susimokėti, taip papildydami savo paslaugų krepšelį ar atrasdami naujas rinkas ar pardavimo kanalus.
Visi Europos Sąjungoje veikiantys bankai vėliausiai iki kitų metų rugsėjo taps atviri. Tai didelis finansų sektoriaus pokytis. Kas tuo pasinaudos pirmas, laimės labiausiai.
Kas ištrauks pinigus iš kojinės?
Idėjų, kaip pasinaudoti atvirosios bankininkystės teikiamomis galimybėmis, galima ieškoti visur. Jos gali būti susijusios su sąskaitų agregavimu, naujomis mokėjimo sistemomis, paskolomis, investavimu ar kitomis sritimis. Tokių ir kitokių idėjų turintiems startuoliams durys atviros SEB Inovacijų centre, kur jie gali plėtoti savo kuriamą produktą ar paslaugą. Tačiau esminė vertė – banko ekspertų ir partnerių pagalba bei mentorystė.
Pradžia yra: šiuo metu SEB Inovacijų centre yra startuolių, plėtojančių su atvirąja bankininkyste susijusias idėjas. Pavyzdžiui, skaitmeninė žemės ūkio platforma „Agroclear“ ne tik leis Lietuvos ūkininkams savo produkciją parduoti internetu nors ir tiesiai iš lauko, bet ir apskritai supaprastinti produkcijos realizavimą. Netrukus atsirasianti atviroji bankininkystė leis sumokėti už perkamą produkciją ar užsisakyti logistikos paslaugas.
Taip pat kuriamas interneto bankas vaikams. Jis suteiks papildomų galimybių tėvams mokyti tam tikrų finansinių įpročių. Tai tampa įmanoma atvirosios bankininkystės eroje.
Idėjas galima plėtoti toliau: papildomos specialios senjorams, studentams skirtos funkcijos, vienoje vietoje surinkti visi įmanomi būsto paskolų pasiūlymai, geriausi rinkoje esantys investiciniai produktai. Atviroji bankininkystė suteikia galimybę ir žaidybiniams elementams: tarkime, programėlė, kuri leistų po kiekvieno apsipirkimo skirtumą nuo apvalios sumos automatiškai investuoti ir taip galiausiai uždirbti.
Tęsiant kalbą apie investavimą, jo teikiamos galimybės Baltijos šalyse yra itin neišnaudotos. Milžiniški pinigai guli einamosiose sąskaitose, o ne fonduose ar akcijose. Vien Lietuvoje tai ‒ milijardai eurų. Pagal Lietuvos banko statistiką, praėjusių metų pabaigoje cirkuliavo 1400 mln. eurų grynųjų, o einamosiose sąskaitose ar indėliuose (už kuriuos šiuo metu arba visai nemokamos, arba mokamos itin mažos palūkanos) – 12 275 mln. eurų. Ir tai tik namų ūkių pinigai.
Taip pinigus praranda ne tik atskiri asmenys, bet ir mūsų šalių ekonomikos. Tai ‒ didžiulis potencialas, kurį suteikia atsirandanti atviroji bankininkystė. Bankai atviri idėjoms ir naujiems investavimo produktams, kurie išmokytų investuoti.
Ar Lietuva gali būti šalis, finansinių technologijų apibrėžimui suteiksianti naujų spalvų ir susilauksianti sėkmės ne tik kriptovaliutų, bet ir atvirosios bankininkystės srityje? Skirkime tam dar daugiau dėmesio, nes potencialo tikrai turime.
