Nors šių metų grūdinių kultūrų ir rapsų derlius Lietuvoje buvo gausesnis negu pernai, didesnio finansinės šalies ūkininkų padėties pagerėjimo dėl to tikėtis sunku. Visų pirma, vidutinė javų supirkimo kaina derliaus nuėmimo metu ir rudens pradžioje buvo maždaug penktadaliu mažesnė negu prieš metus. Antra, grūdų derliaus pokyčiai Lietuvoje buvo labai netolygūs – ne visi ūkininkai galėjo džiaugtis pilnesniais aruodais.
Tad ko galime tikėtis ir kokias išvadas daryti javapjūtei pasibaigus?
Praėjusių metų ruduo grūdų augintojus galėjo nuteikti optimistiškai. Buvo apsėtas rekordinis žieminių kviečių plotas, laikėsi istoriškai didelės grūdų supirkimo kainos. Taigi palankiai susiklosčius aplinkybėms, buvo galima sulaukti rekordinio ar beveik tokio derliaus ir pajamų.
Vis dėlto, sausi ir karšti šių metų pavasario ir vasaros pradžios orai sujaukė šiuos planus. Ir nors Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis šių metų grūdinių kultūrų derlius turėtų būti apie 17 proc. didesnis negu pernai, tuo itin džiaugtis nepavyks: šių metų derlius vis tiek buvo mažesnis, palyginti su 2014–2017 metais.
Rapsų augintojų padėtis šiek tiek geresnė − dėl smarkiai išaugusių žieminių rapsų plotų jų derlius šiemet antras pagal dydį Lietuvos istorijoje. Kita vertus, sausra smogė ir šiai kultūrai – rapsų aliejingumas buvo mažesnis negu įprastai.
Supirkimo kaina mažėjo dėl rekordinio derliaus pasaulyje
Šiek tiek suklusti skatina ir padėtis pasaulio rinkoje. Šį sezoną (jis prasideda liepos pirmąją), pasaulyje kviečių derlius ir jų atsargos turėtų būti rekordinės. Todėl nenuostabu, kad kviečių kaina rinkoje nuo liepos mėnesio buvo iki 20 proc. mažesnė negu prieš metus, kai laikėsi istoriškai labai aukštos kainos.
Vis dėlto įsibėgėjant rudeniui kviečių ateities sandorių kaina MATIF biržoje stabilizavosi ir jau pakilo aukščiau 180 eurų už toną. Tai nėra prastas rodiklis. Šiuo atveju augintojams ir prekybininkams tik į naudą susilpnėjęs euras JAV dolerio atžvilgiu, dėl ko europietiškų kviečių konkurencingumas pasaulyje didėja.
Grūdų prekybininkams šis sezonas taip pat kitoks negu pernai, kai grūdų eksportas buvo perkeltas į šių metų pavasarį. Jau liepą ir rugpjūtį grūdų krova Klaipėdos ir Rygos uostuose (per Latvijos uostus iškeliauja dalis lietuviškų grūdų) buvo gerokai didesnė negu prieš metus. Naujausiais duomenimis, iš Lietuvos į ne Europos Sąjungos šalis nuo liepos pradžios iki rugsėjo pabaigos buvo eksportuota 494 tūkst. tonų kviečių, t. y. 61 proc. daugiau negu prieš metus.
Panašu, kad anksčiau prasidėjusį grūdų eksportą, be kitų priežasčių, lėmė ir kiek mažesnis konkurentų, tokių kaip Rusija, aktyvumas sezono pradžios rinkoje. Pernai galėję džiaugtis puikiu derliumi ir pajamomis šiemet Rusijos prekybininkai neskubėjo daugiau eksportuoti grūdų sezono pradžioje.
Tačiau žinant, kad kviečių derlius šiemet Rusijoje yra panašus, o Ukrainoje gerokai gausesnis, šių šalių kviečių pasiūla artimiausiais mėnesiais bus labai didelė. Be to, nors Lietuvoje šiemet kviečių kokybė yra labai gera – vyrauja antros, pirmos ir aukščiausios kokybės kategorijos kviečiai, tai savaime nereiškia didesnių pajamų šalies ūkininkams ir prekybininkams. Daug ką lems paklausa tokiose šalyse kaip Turkija ar Ispanija, kurios iki šiol būdavo svarbiausios aukštos kokybės kviečių pirkėjos.
Primena būtinybę telktis
Pastarieji metai buvo nelengvi ir grūdų augintojams, ir prekybininkams. Mažai kuris iš jų galėjo pasidžiaugti gerais rezultatais, o sumažėjus derliui Lietuvoje ir Latvijoje, dar paaštrėjo ir konkurencija tarp supirkėjų. Grūdų prekybos pelningumas yra labai nedidelis, todėl dėl įvairių nepalankių pokyčių kviečių, miežių ar ankštinių augalų eksporto rinkose, taip pat nesuvaldyto supirktų ir parduotų grūdų kainos draudimo, net pelninga grūdų eksporto sutartis tampa nuostolinga.
Kita vertus, per pastaruosius kelerius metus susitraukusios ūkininkų pajamos lėmė mažesnes investicijas į žemės ūkio techniką, kuria prekiauja dauguma grūdų supirkimu besiverčiančių įmonių. Akivaizdu, kad tokia nepalanki padėtis nesikeis iki kitų metų derliaus, tad su iššūkiais susiduria ir žemės ūkio technikos bendrovės bei joms artimas verslas.
Daugelis šių aplinkybių ir mažėjančios prekybos maržos vėl primena apie konsolidacijos poreikį rinkoje. Žinoma, didelis grūdų supirkėjų skaičius Lietuvoje yra palankus ūkininkams. Bet, stiprėjant kooperatyvams ir derliaus dydžiui šalyje smarkiai svyruojant, ne visiems prekybininkams lieka pakankamai erdvės pelningai veiklai.
Džiugina bent tai, kad anksti nuimtas pagrindinių grūdinių kultūrų derlius ir palankūs orai leido ūkininkams sėkmingai baigti rudeninę sėją. Taigi žieminiai pasėliai ir jų būklė kol kas nuteikia viltingai. Anksti prasidėjęs grūdų eksporto sezonas ir didesnis derlius suteikia vilties, kad ir prekybininkų veikla šiemet bus pelningesnė.
Kita vertus pastarieji treji metai dar kartą parodė, kad grūdų prekybos sektoriuje svyravimai būna labai dideli, o konkurencija – milžiniška. Todėl prekybininkams svarbu ne tik tinkamai valdyti riziką, bet ir diversifikuoti veiklą. Ji neturėtų apsiriboti paslaugų teikimu vienam augintojui, bet apimti ir kitas su grūdais nesusijusias sritis.
Komentaro autorius – Vilius Juzikis, SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius
