Switch to mobile version. Į viršų

Verslui - 2017 01 12
eksportas | nafta | kainos

Po mažėjusiu eksportu pasislėpė nauji rekordai

Po mažėjusiu eksportu pasislėpė nauji rekordai

Nors prekių eksportas praėjusiais metais nebuvo svarbiausias ekonomikos augimo veiksnys, mažėję eksporto skaičiai slepia ir nemažai teigiamų pokyčių. Pavyzdžiui, lapkritį pagerinti kelių prekių eksporto rekordai: lietuviškos kilmės baldų, geležies dirbinių, žuvies, miltų ir salyklo. Iš viso šių prekių išvežta į užsienį už 229,1 mln. eurų, arba 14 proc. daugiau negu per tą patį laikotarpį prieš metus.

Per vienuolika 2016 metų mėnesių iš Lietuvos išvežta prekių, kurių vertė 20,5 mlrd. eurų, arba 2,5 proc. mažiau, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Lapkritį lietuviškos kilmės baldų eksportuota už 143 mln. eurų, geležies dirbinių eksportuota už 36 mln. eurų, žuvies (daugiausia rūkytos lašišos) taip pat už 36 mln. eurų, miltų ir salyklo – už 14,1 mln. eurų. Visos šios sumos yra didžiausios šalies istorijoje. Svarbu tai, kad baldų, ar geležies dirbinių rekordas pasiektas ne dėl vienos, bet dėl daugelio sektoriaus įmonių pastangų ieškant užsakovų ir didinant konkurencingos gamybos pajėgumą. 2017 metais prekių eksportas iš Lietuvos jau turėtų augti ir dėl didesnių eksportuojamų produktų kainų, ir dėl didesnio išvežamų prekių kiekio.


Norite pasitarti? 
Registruokitės į susitikimą


Nereikia pamiršti, kad 2016 metais vienų svarbiausių eksporto prekių – naftos produktų ir trąšų – vidutinė kaina buvo daug žemesnė negu prieš metus, o tai darė didelę neigiamą įtaką eksporto vertei, kuri mažėjo. Metų pabaigoje šių prekių kainos kito dvejopai, nes naftos produktai pradėjo brangti, o trąšų kaina tebesirito žemyn. SEB grupė prognozuoja, kad 2017 metais vidutinė žaliavinės naftos kaina bus 55 doleriai už barelį, todėl naftos produktų kaina tarptautinėje rinkoje šiais metais gali būti 15 proc. didesnė. Degalų eksporto kiekis daugiausia priklausys nuo naftos perdirbimo maržų – jos kol kas gana aukštos, todėl naftos perdirbimo įmonė „Orlen Lietuva“ yra konkurencinga pasaulinėje rinkoje ir bent jau artimiausiais mėnesiais neturėtų mažinti eksportuojamo degalų kiekio. 

Metų pabaigoje sparčiai augo pieno produktų eksportas dėl smarkiai pakilusių kai kurių pieno produktų kainų. 2017 metais vidutinė pieno produktų kaina pasaulyje veikiausiai bus didesnė negu prieš metus, tad šių prekių eksporto pokytis bus teigiamas. Tiesa, eksportuojamas kiekis labai nekis tol, kol nepradės didėti žaliavinio pieno gamyba Lietuvoje. Kol kas mūsų šalies pieno perdirbėjams susidariusios ypač palankios sąlygos, nes galima greitai uždirbti žaliavinius pieno produktus – grietinėlę, sviestą ar sūrį – eksportuojant į Lenkiją, Italiją ar Nyderlandus, tačiau dėl tokios situacijos gali lėtėti plėtra į tolimesnes Artimųjų Rytų ar Pietryčių Azijos rinkas.

2016 metų pabaigoje smarkiai smuko javų ir rapsų eksportas. Tai yra prasto praėjusių metų derliaus pasekmė. Visgi grūdų atsargos sandėliuose metų pabaigoje buvo didesnės negu prieš metus, todėl bent jau pirmą pusmetį eksportuojamas kiekis veikiausiai bus didesnis negu prieš metus. Beveik pusė likusių kviečių yra pašariniai, o jų kaina yra daug mažesnė negu maistinių kviečių, todėl eksportuotų prekių vertė matyt bus mažesnė. Beje, didesnės ir tokių augalinių kultūrų kaip žirniai ar pupos atsargos, todėl nereikėtų nustebti, kad šių metų pradžioje ūgtels šių kultūrų eksportas į Indiją ar Egiptą.

Eksporto  augimo galimybes stabdo palyginti nedidelės apdirbamosios pramonės investicijos, kurios per 2016 metų devynis mėnesius sumažėjo 3 procentais. Pramonės įmonės buvo gana atsargios apsispręsdamos dėl ilgalaikių investicijų, nors bendrovės dirbo išnaudodamos istoriškai didelę pajėgumų dalį. Tos įmonės, kurios 2016 metais sparčiausiai investavo (maisto, metalo, popieriaus gaminių, baldų gamybos sektoriaus atstovės), turės daugiausiai galimybių didinti eksportą ir šiais metais. Nereikėtų pamiršti tokių sektorių kaip plastiko gaminių ir chemijos produktų, mašinų ir įrengimų gamybos įmonių, kurios daug investavo 2014 ir 2015 metais, o dabar gali esant neblogai padėčiai eksporto rinkose padidinti iš Lietuvos išvežamų prekių kiekį.

Būtų pernelyg drąsu teigti, kad 2016 metais sparčiai augo eksportas į anksčiau neatrastas rinkas. Eksporto į ne Europos valstybes dalis praėjusiais metais padidėjo 1,4 proc. punkto – iki 15,3 procento viso eksporto. Daugiausia didėjo eksportas į JAV, kai dėl sustiprėjusio JAV dolerio atsirado palankios sąlygos didinti prekių eksportą į šią šalį. Beje, įdomu tai, kad lietuviškos kilmės prekių eksportas į Jungtinę Karalystę smuko po „Brexit“ referendumo dėl pigusio svaro sterlingų, tačiau, neįtraukiant trąšų ir degalų eksporto pokyčių, prekių (plastiko, metalo dirbinių, mėsos, miltų produktų, drabužių ir kitų) į šią šalį išvežta netgi 12 proc. daugiau. Nors svaro sterlingo kursas euro atžvilgiu ir šiais metais bus nepalankus eksportuotojams, tačiau kitų svarbių šalių valiuta – Švedijos ir Norvegijos krona, Rusijos rublis – 2017 metais turėtų būti stipresnė euro atžvilgiu.

Vilčių dėl eksporto augimo teikia ir Statistikos departamento daromos verslo tendencijų apklausos rezultatai, kurie rodo, kad gruodį apdirbamosios pramonės atstovai paklausą eksporto rinkose vertino geriausiai nuo 2008 metų. Žinoma, padėtis eksporto rinkose gali greitai pasikeisti dėl geopolitinių veiksnių įtakos ekonomikai ir tarptautinei prekybai. Tačiau kuo labiau Lietuvos eksportas bus diversifikuotas pagal prekes ir valstybes, tuo mažesnė neprognozuojamų veiksnių įtaka bus šalies ekonomikai.

SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas


  • Verslui - 2016 12 19

    Ką 2017 metai žada ūkininkams?

    Ką 2017 metai žada ūkininkams?

    Ūkininkams 2016 metai nesuteikė daug progų džiaugtis. Grūdinių kultūrų derlius Lietuvoje krito, o supirkimo kainos buvo mažesnės negu prieš metus. Žaliavinio pieno supirkimo kaina metų viduryje nusirito iki žemiausios nuo 2009 metų ir tik antrą pusmetį pradėjo augti. Pigusios vištienos ir jautienos skerdenos kainos darė neigiamą įtaką mėsos augintojų pelningumui.

    Daugiau

  • Verslui - 2016 11 22

    Skersvėjai gadins pasaulio ekonomikos sveikatą ir 2017 m.

    Skersvėjai gadins pasaulio ekonomikos sveikatą ir 2017 m.

    SEB grupės ekonomistai lapkričio 22 d. Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“ teigia, kad netikėtas „Brexit“ referendumo rezultatas ir Donaldo Trumpo išrinkimas JAV prezidentu didelės neigiamos įtakos didžiausių pasaulio šalių ekonomikai bent kol kas nepadarė.  

    Daugiau

  • Verslui - 2016 09 06

    Lietuvos pieno perdirbėjai atranda naujas eksporto kryptis: 640 tonų „Mozzarella“ sūrio – į Pietų Korėją

    Lietuvos pieno perdirbėjai atranda naujas eksporto kryptis: 640 tonų „Mozzarella“ sūrio – į Pietų Korėją

    Žaliavinio pieno ir pieno produktų kainų dugnas pasiektas – blogiausi laikai lieka už nugaros. Taip ūkininkus ramina ne tik Lietuvos, bet ir didžiausių pasaulio pieno perdirbimo įmonių atstovai.

    Daugiau


Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.