Switch to mobile version. Į viršų

Verslui - 2019 09 10

Startuolio „Wolt“ įkūrėjas: „Nepersistenkite norėdami būti originalūs“

Startuolio „Wolt“ įkūrėjas: „Nepersistenkite norėdami būti originalūs“

„Naujos idėjos paprastai atrodo itin patrauklios tiems, kas jas sukūrė. Deja, dažnai pakanka vieno žvilgsnio iš šalies, kad įsitikintum, jog iš pažiūros geras sumanymas, kuriam tobulinti sugaišta daug laiko ir pastangų, paprasčiausiai bus neveiksmingas. Sėkmingam verslui sukurti toli gražu ne visuomet būtinos ypatingos idėjos“, – sako vienas iš sparčiai augančių Suomijos maisto pristatymo startuolio „Wolt“ steigėjų Elias Aalto

Tarptautinėje erdvėje pripažintas verslo guru, bendrovės „Wolt“ ir skaitmeninio dizaino sprendimų bei konsultacijų įmonės „Qvik“ įkūrėjas lankėsi Lietuvoje. SEB verslo akceleratoriaus programos pristatymo renginyje su Inovacijų centre susirinkusiais mažų ir vidutinių įmonių atstovais svečias dalijosi patirtimi ir įžvalgomis apie verslo kūrimą ir plėtrą.

Pašaukimo vaikykitės atsargiai

Drauge su dar penkiais bendraminčiais tarptautinę maisto pristatymo bendrovę sukūręs verslininkas laužo stereotipus, kurie neretai populiarūs kuriant verslą. Vienas iš jų – rasti sritį ar veiklą, kuri pačiam būsimam verslininkui būtų nepaprastai maloni ar įdomi, esą dirbk, kas patinka, ir nebereikėsią dirbti.

„Vadinamosios tūkstantmečio kartos atstovams gerokai pakenkėme, ragindami juos siekti savo svajones, rasti, kas „veža“, ir visą dėmesį skirti  šiai sričiai. Tokia jau žmogaus prigimtis, kad ilgainiui ima atsibosti bet kokia veikla. Pažįstu žmonių, kurie  tapo profesionalais, tačiau dabar tos veiklos nekenčia. Tai, be abejo, liūdina: užsiėmimas, kuris anksčiau padėdavo atsipalaiduoti ir pasisemti jėgų, dabar tapo našta. Bet išvada paprasta – persistengdamas gali sugadinti bet ką“, – teigia E. Aalto.

Antrepreneris iš Suomijos teigia patyręs tą patį daugelyje sričių, kuriose išmėgino savo jėgas, ir pripažįsta, kad dėl šios priežasties stengiasi jokioje įmonėje neužsibūti pernelyg ilgai. Net ir klestintis verslas nepadeda išvengti laikotarpių, kuomet, rodos, niekas ima nebedžiuginti: svečias pripažįsta tai išgyvenęs ir dirbdamas bendrovėje „Wolt“.

„Mano nuomone, svarbiausia stengtis kuo geriau daryti tai, ką darote, tačiau nekelti pernelyg didelių lūkesčių, kad vėliau netektų nusivilti. Nereikėtų programuoti žmonių nesėkmei raginant bet kokia kaina vaikytis svajonės. Be to, yra daug veiklos, profesijų, kurias vargu ar galėtume vadinti kieno nors pašaukimu, bet nepaisant to, žmonės tose srityse dirba ir klesti. Taigi ir kuriamas verslas neprivalo būti susijęs su pačiomis didžiausiomis gyvenimo svajonėmis. Kartais verta tiesiog pamėginti uždirbti iš srities, kurioje jau turite žinių ir įgūdžių“.

E. Aalto pasakojo susipažinęs su verslininku, vadovaujančiu Suomijos bendrovei, kuri gamina vamzdžius. Pašnekovas šypsosi: ši veiklos sritis iš pažiūros neatrodo nei itin įdomi, nei romantiška. Tačiau bendrovė sėkmingai veikia dešimtmečius ir kasmet kuria dešimčių milijonų eurų apyvartą.

Remdamasis savo paties patirtimi, svečias pateikia dar vieną patarimą svajojantiems apie nuosavą verslą – pradėti nuo laisvai samdomo darbo. E. Aalto pats kurį laiką dirbo samdomu darbuotoju konsultacijų srityje, kol galiausiai ryžosi įsteigti savo konsultacijų įmonę „Qvik“.

„Tokia veikla kur kas mažiau rizikinga negu gamyba, jai reikia gerokai mažiau investicijų. Juk iš esmės, parduodate save pačius ir savo paslaugas, tai, ką jau mokate daryti. Konsultacijos ar laisvai samdomas darbas gali būti puikus pradžiamokslis, iš kurio ilgainiui gali išaugti sėkmingas verslas. O jei nesiseka, prarasti gresia kur mažiau negu, pavyzdžiui, iš karto bandant gaminti kosmines raketas. Galų gale, kuriant vėlesnes bendroves, gerokai paprasčiau pritraukti investuotojus, kai gali parodyti turįs patirties ir jau sukūręs sėkmingai veikiantį konsultacijų verslą“, − pažymi vienas iš startuolio „Wolt“ įkūrėjų.

Geras įgyvendinimas ir sėkmė

Verslininkas su šypsena kalba ir apie dar vieną sritį, kuri neretai pabrėžiama diskusijose apie verslo steigimą ir plėtrą. „Konsultacijų bendrovės „Qvik“ veikla nebuvo grindžiama jokiomis inovacijomis. Tiesiog surinkome programuotojų komandą ir paprašėme jų programuoti, šias paslaugas siūlydami klientams“, – sako svečias.

E. Aalto kartu su penkiais verslo partneriais 2014 metais įkūrė maisto pristatymo paslaugą teikiantį startuolį „Wolt“, kuris šiuo metu veikia 50-yje miestų, 15-oje Europos šalių, tarp kurių yra ir Lietuva. Šių metų birželį „Wolt“ pavyko sėkmingai pritraukti net 130 milijonų. JAV dolerių investiciją. Tačiau šio savo verslo įkūrėjas taip pat nevadina itin inovatyviu.

„Įspūdingų inovacijų nerasite ir „Wolt“. Taip, mes pasiūlėme popierinius restoranų meniu pakeisti skaitmeniniais išmaniuosiuose prietaisuose, sukūrėme itin efektyvią maisto pristatymo maršrutų sistemą. Tačiau jokių revoliucingų naujovių „Wolt“ nepateikė. Tai tiesiog gerai organizuota veikla, kurios augimą lėmė sėkmė ir geras įgyvendinimas“.

SEB Inovacijų centre susirinkusiems renginio dalyviams antrepreneris pasakojo, kad daugeliui unikalių, inovatyvių gaminių vos tik pasirodžius rinką greitai užplūsta mažai kuo originalui nusileidžiančios, tik gerokai pigesnės kopijos. Daugybę laiko ir pastangų produktui sukurti skyrusi bendrovė staiga turi konkuruoti su pakaitalus siūlančiais gamintojais. E. Aalto pabrėžia, kad apginti savo teises į intelektinę nuosavybę tokiais atvejais neretai gali būti bergždžias reikalas, ypač jei pakaitalai gaminami intelektinės nuosavybės teises mažiau gerbiančiose rinkose.

„Platformoje „Kickstarter“ buvo renkamos lėšos dantų šepetėlio, kuriuo vienu metu valomi visi dantys, gamybai finansuoti. Šis gaminys galiausiai taip ir nepasiekė rinkos, nes paaiškėjo, kad toks šepetėlis paprasčiausiai neveikia. Nepaisant to, interneto parduotuvėse netrukus pasirodė daugybė kiniškų tokio šepetėlio kopijų, kurių ir dabar galima įsigyti“, - šypsosi E. Aalto.

Todėl verslininkas pataria daryti tą patį ir kopijuoti. Daugybė gerų verslo idėjų gali kilti pastudijavus jau siūlomus gaminius ar paslaugas, radus būdų juos šiek tiek patobulinti, gaminti ar teikti efektyviau, pigiau, paprasčiau ar patogiau.

Ekspertas teigia, kad jis raukosi girdėdamas kolegų šnekas, esą bendrovėse, kuriose tenka daug dirbti, aplinka dėl to esanti toksiška. „Kai kurie kalba, kad reikia dirbti ne sunkiai, bet sumaniai. Mano nuomone, dirbti reikia ir sumaniai, ir sunkiai. Priešingu atveju nusileisite tiems, kas pasirengę dėl savo verslo sėkmės paaukoti viską. Iš tiesų, jei ryžtatės kurti savo verslą, turėtumėte būti nusiteikę atsisakyti daugelio kitų dalykų. Sėkmingo verslo kūrimas jus įtrauks, pareikalaus visų jūsų pastangų ir nebūtinai iš karto sukraus turtus. Kartu su kitais „Wolt“ įkūrėjais sunkiai dirbome pirmą pusmetį negaudami jokių pajamų. Vėliau dar ketverius metus jos buvo labai nedidelės“, − prisimena svečias iš Suomijos.

Kartelės aukštai kelti nesiūlo

Vienas iš „Wolt“ steigėjų atkreipia dėmesį, kad daugelis startuolių suklumpa pernelyg daug laiko ir pastangų skirdami savo gaminiui tobulinti. E. Aalto siūlo naujoves kurti mažais žingsneliais: pakanka vieno kito nedidelio gaminio ar paslaugos patobulinimo. Anot jo, dėmesį geriau sutelkti į patį verslą, jo įgyvendinimą, o konstruoti kosminius laivus ir rūpintis geresne viso pasaulio ateitimi bus galima tada, kai įmonei nebereikėsią kovoti dėl išlikimo.

„Nepersistenkite siekdami būti originalūs. Mūsų versle, maisto pristatymo srityje, konkurencija aštri, viename mieste keli tokios paslaugos teikėjai nesutelpa. Tačiau yra nemažai sričių, kur viena šalia kitos gali sėkmingai veikti daugybė panašių bendrovių ir darbo užteks visoms“, – pabrėžia pašnekovas.

Jis atkreipia dėmesį, kad daugelis startuolių svajoja sukurti naująją milžinę, tokią kaip „Google“ ar „Amazon“, ir sutinka, jog turėti ambicijų − svarbu. Šiaip ar taip, anot svečio, „Wolt“ taip pat nuo pradžių buvo sumanyta kaip tarptautinis verslas, kurio steigėjai neketino apsiriboti vienu ar keliais Suomijos miestais. Tačiau verslininkas pataria neskubėti.

„Įprasta kalbėti apie stulbinamo pasisekimo sulaukusias bendroves. Bet yra ir tokių, kurioms puikiai sekasi, tik apie jas nesame nieko girdėję. Taigi manau, kad nebūtina stengtis kuo greičiau tapti naujuoju milžinu. Kartais gerai siekti mažiau ir tiesiog įsteigti sėkmingai veikiančią įmonę. Pradėkite sukurdami pirmąją savo verslo sėkmę. Tai neprivalo būti didžiausia pasirinktos srities bendrovė. Bet taip, šiek tiek žemiau laikydami kartelę, bent jau turėsite laiko, išteklių ir jėgų pabandyti dar kartą“, − įsitikinęs E. Aalto.


  • Kasdieniai finansai - 2019 09 18

    Man irgi siūlė investuoti į kriptovaliutas. Kaip atpažinti sukčių?

    Man irgi siūlė investuoti į kriptovaliutas. Kaip atpažinti sukčių?

    Sparčiai tobulėjant technologijoms, ne ką lėčiau progresuoja ir sukčiai. Jei anksčiau ilgapirščiai išviliodavo pinigus telefonu pasakodami išgalvotas istorijas apie artimajam nutikusią nelaimę, tai šiandien patiklių žmonių sukčiai ieško žadėdami greitą ir garantuotą finansinę grąžą iš investicijų į kriptovaliutas. Perdėm nesistebiu, kaip sukčiams pavyksta įtikinti asmenis „investuoti“, nes progos pabendrauti su patrauklų pasiūlymą pateikusiais sukčiais gavau ir pats. Kaip jie veikia?

    Daugiau

  • Kuriantiems verslą - 2019 07 22

    Norėdami parduoti galvokite kaip klientas

    Norėdami parduoti galvokite kaip klientas

    Tinkamas pardavimų procesas svarbus kiekvienai įmonei, tačiau ne visada tai, kas atrodo tinkama, iš tiesų veikia. Tokią žinutę ketvirtosios SEB E. akademijos paskaitos metu perdavė „Sales.up“ pardavimų akseleratoriaus bendraįkūrėjis, pardavimo ir investicijų pritraukimo profesionalas Andrius Maziliauskas. Kokie yra teisingi pardavimo procesai ir koks turėtų būti sėkmingas pardavėjas?

    Daugiau

  • Kasdieniai finansai - 2019 07 08

    Kaip Lietuvai atsisakyti grynųjų pinigų?

    Kaip Lietuvai atsisakyti grynųjų pinigų?

    Lietuva visiškai be grynųjų pinigų vis dar atrodo kaip utopinis scenarijus. Tačiau kryptingai to siekiant, atsiskaitymai grynaisiais pinigais po kokio dešimtmečio gali priartėti prie išnykimo ribos. Dar prieš penkerius metus Lietuvoje 70 proc. visų SEB banko klientų mokėjimo operacijų sudarė atsiskaitymai grynaisiais pinigais ir tik 30 proc. – banko kortele ar elektroninėmis priemonėmis. Dabar beveik pusė visų atsiskaitymų yra atliekami mokėjimo kortele ar kitais skaitmeniniais būdais ir šis skaičius neabejotinai didės toliau. 

    Daugiau


Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.