Switch to mobile version. Į viršų

Verslui - 2021 06 06

Tvarus ūkis – ne tik duoklė gamtai: leidžia ir sumažinti sąnaudas

Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje, žemės ūkis yra vienas iš taršiausių sektorių pagal išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį: mūsų šalyje jis siekia penktadalį visų išmetamų ŠESD. Todėl tvarūs ūkiai tampa vis aktualesni, o gerieji pavyzdžiai rodo, kad toks ūkininkavimas ne tik naudingas gamtai ar vartotojui, bet ir neša investicinę grąžą. Vienas iš tvarių ūkių Lietuvoje – puikiai lietuviams pažįstama „Kietaviškių gausa“, auginanti pomidorus, agurkus ir salotas.

Mindaugas Pupienis ir laidos vedėjas Leonardas Pobedonoscevas 34 veiklos metus skaičiuojanti įmonė pastaraisiais metais įgyvendino didelius pokyčius: nugriovė 6 hektarus senų šiltnamių ir vietoje jų pastatė naujus modernius, kurie ne tik taupo resursus, bet ir leidžia tame pačiame plote užauginti daugiau daržovių.

Lauke – 4 kg pomidorų, šiltnamyje – 60 kg

„Kietaviškių gausos“ vadovas Mindaugas Pupienis pasakoja, kad naujuosiuose šiltnamiuose pirmiausia itin taupomi vandens resursai – tai padaryti leidžia modernizuota laistymo sistema. „Pomidorų laistymas reguliuojamas pagal šviesą, dienos ilgumą ir kitus parametrus: kompiuterio pagalba tiksliai apskaičiuojamas apšviestumas ir siunčiamas signalas laistymo sistemai, kaip dažnai ir kokiu kiekiu laistyti“, – pasakoja jis. Laistymui naudojamas ištirpusio sniego ir lietaus vanduo, nuo stogo latakais surenkamas į specialų baseiną – tik tuo atveju, kai yra itin sausa, naudojamas vanduo iš netoliese esančio ežero.

Taupyti vandenį padeda ir substratas, kuriame pasodinti pomidorai – jis nekaupia drėgmės ir leidžia vandens pertekliui subėgti į specialius lovelius. Iš čia jie keliauja į surinkimo vietą, kur vanduo tiriamas analizuojant, kokias maistines medžiagas augalas pasisavino, kokių reikia pridėti – ir tuomet grąžinamas atgal panaudojimui.

M. Pupienis skaičiuoja, kad įprastai lysvėje viename hektare lauko galima užauginti 4 kg pomidorų, o tokiame šiltnamyje – 60 kg, su dirbtine šviesa – net 80 kg. „Didžiausias efektas tas, kad tokiam kiekiui reikia mažiau vandens, nei tiems 4 kilogramams lauke. Tai galima įsivaizduoti, kokio dydžio yra vandens sutaupymai, kai turime tūkstančius 80 metrų ilgio lysvių“, – sako pašnekovas.

Šiltnamyje dirba ir kamanės

Inovatyvi sistema įdiegta ir salotų šiltnamiuose, kur sėjimo mašina sėja taip tiksliai, kad sudygimas siekia beveik šimtą procentų. Šiame šiltnamyje taip pat veikia kompiuterizuota šviesos reguliavimo sistema. „Sistema skaičiuoja, kiek kvadratiniam metrui tenka šviesos, ir pagal tai įsijungia arba atsijungia dirbtinis apšvietimas. Jei saulės per daug – jos kiekis mažinamas užuolaidomis,  o sieninės užuolaidos leidžia taupyti šilumą, nėra intensyvios cirkuliacijos per stiklą“, – apie tvarius sprendimus pasakoja jis.

Su tvarumu susiję ir kiti įmonės sprendimai – nuo šių metų „Kietaviškių gausos“ salotos pradėtos pardavinėti be plastikinių vazonėlių ir maišeliuose, kurių 80 proc. sudaro popierius. Neišmetami ir į prekybą nebetinkami keliauti pomidorai: iš stipriai pernokusių spaudžiamos sultys, o dar tinkami valgymui atiduodami „Maisto bankui“.


Pomidorų šiltnamyje dūzgia kamanės – jos reikalingos pomidorų žiedų apdulkinimui, o prie jų priežiūros taip pat prisideda technologijos: kompiuterizuotas daviklis atidaro ir uždaro kamanių avilį. „Dienos metu daviklis tiek atidaro, tiek uždaro avilį, kad kamanės galėtų ir įskristi, ir išskristi. Tačiau vakare jis tik uždaro, kad kamanės galėtų sugrįžti ir per naktį pailsėtų“, – pasakoja „Kietaviškių gausos“ vadovas.

Lietuvos įmonėms tvarumas – svarbiausias iš visų Baltijos šalių

Pasak M. Pupinio, modernizuoti šiltnamius iš viso kainavo 14,5 mln. eurų, iš kurių 10 mln. eurų buvo parama. „Tačiau ir po to etapo papildomai investavome savo 3,5 milijonų eurų į šiltnamių tobulinimą, be to, vis dar turime 10 hektarų senų šiltnamių, kuriuos ateityje tikimės keisti naujais“, – sako jis.

SEB banko Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė sako, jog žemės ūkiui investuoti į tvarius sprendimus verta ne vien dėl aplinkosauginių priežasčių. „Yra pavyzdžių, kai  naujausios technologijos leidžia sutaupyti sąnaudų net ir trumpame laikotarpyje. Pavyzdžiui, tiksliosios žemdirbystės kryptis, kuri inovacijų pagalba leidžia itin taikliai paskirstyti pesticidus, kad jų reikėtų mažiau ir nebūtų pakenkiama augalams, arba vienodai visame plote paskirstyti trąšas, kad visi augalai gautų jų reikiamą kiekį. Tokie sprendimai iškart sumažina sąnaudas ir leidžia rasti balansą tarp to, kas sveika, ir noro užauginti daugiau“, – sako ji.

SEB banko atlikta smulkių ir vidutinių įmonių apklausa parodė, jog Lietuvos įmonės tvarumą kaip problematiką įvertino aukščiausiai iš visų trijų Baltijos šalių, o žemės ūkio atstovai įvardijo, kad jiems svarbu šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimas ir tvarus gamtos išteklių naudojimas. „Tai rodo, kad šie klausimai jau yra verslininkų dienotvarkėje“, – pastebi S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Jos nuomone, prie teigiamų pokyčių šioje srityje galėtų prisidėti ir kiekvienas iš mūsų. „Visgi vartotojai reguliuoja poreikį, taigi, jei vartotume mažiau, taip pat prisidėtume prie žemės ūkio veiklos tvarumo. Skaičiuojama, kad pasauliniu mastu kiekvienam žmogui kasmet tenka 170 kg išmetamo maisto – tai tikrai išlieka probleminė sritis“, – sako pašnekovė.

Žiūrėkite laidos įrašą

 


  • Kuriantiems verslą - 2021 05 05

    Tvarus verslas šiandien dar niša, rytoj – jau norma

    Tvarus verslas šiandien dar niša, rytoj – jau norma

    Šiuo metu Lietuvoje besikuriančių jaunų tvarių įmonių verslo idėjas dažniausiai jungia siekis kurti geresnį pasaulį ir spręsti opias problemas. Tokių įmonių atstovai tikina, kad tvarumo poreikis visuomenėje vis didėja, sąmoningumas auga, ir tai turi didelę įtaką visoms bendrovėms – po kelerių metų veikiausiai stebėsimės ne tvariu verslu, o tokiu, kuris su tvarumu neturės nieko bendro. Apie tvaraus verslo perspektyvas jo kūrėjai diskutavo nuotoliniame SEB banko renginyje „Žalia šviesa. Kelionė tvarumo link“.

    Daugiau

  • Verslui - 2021 04 22

    Elektroninės prekybos ateitis priklauso tiems, kurie mąsto strategiškai

    Elektroninės prekybos ateitis priklauso tiems, kurie mąsto strategiškai

    Jau kurį laiką gyvename naujoje tikrovėje. Elektroninės prekybos apimtis per trumpą laiką padidėjo ne procentais, bet kartais, o ekspertai prognozuoja, kad, pasibaigus pandemijai,  žmonės nebegrįš prie ankstesnių įpročių, todėl ir toliau aktyviai pirks internetu. Kyla klausimas,   kaip užtikrinti, kad elektroninė prekyba ne tik patenkintų pirkėjų lūkesčius apsipirkti patogiai ir greitai, bet ir mažintų aplinkosaugos problemas, kurios atsiranda dėl padidėjusio vartojimo ir ilgesnės logistikos grandinės.

    Daugiau

  • Verslui - 2021 02 14

    Žaliasis verslas prasideda nuo asmeninio sprendimo saugoti planetą

    Žaliasis verslas prasideda nuo asmeninio sprendimo saugoti planetą

    Mokslininkų teigimu, jei artimiausius 50 metų nebus kovojama su klimato kaita, tai trečdalis pasaulio gyventojų gyvens sąlygomis, primenančiomis Sacharą, o penktadalis žemės paviršiaus taps tikra Sacharos dykuma. Visgi tvaraus verslo atstovai nusiteikę optimistiškiau ir sako, kad lūžis jau įvykęs – tiek visuomenė, tiek verslas supranta aplinkosaugos svarbą ir savo veiklas grindžia tvarumo principais.

    Daugiau


Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.