Switch to mobile version. Į viršų

Verslui - 2015 06 08
Energetika | Vėjo jėgainė

Vėjo energetika Lietuvoje – ką turime šiandien ir ko galime tikėtis ateityje?

Vėjo energetika Lietuvoje – ką turime šiandien ir ko galime tikėtis ateityje?

Šiandien Lietuvos vėjo energetika užima svarbią vietą tarp kitų Baltijos šalių. 2014 metų pabaigoje Lietuvoje veikė 279 megavatų (MW) vėjo parkas, Estijoje – 303 MW, Latvijoje – 62 MW. Veiksnius, turinčius įtakos vėjo energetikos plėtrai Lietuvoje ir naujausias šio sektoriaus tendencijas išsamiau komentuoja Aivaras Čičelis, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius.

Vėjo parkų skirtumus Baltijos šalyse daugiausia lemia valstybių vykdoma energetikos politika. Estijoje numatyta, kad 600 gigavatų (GWh) pagaminamos vėjo energijos remiama skatinimo tarifu – šis tikslas šiuo metu jau yra pasiektas. Latvijos energetikos politika nebuvo tokia nuosekli kaip kaimyninių šalių, tad vėjo jėgainių parkas yra mažesnis. Visgi dėl tobulėjančių technologijų tikėtina, kad vėjo energetika bus sparčiau vystoma ir šioje šalyje.

Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, valstybės energetikos politika yra palankiausia: nustatytas aiškus tikslas pasiekti 500 MW vėjo parką, fiksuotas 12 metų skatinimo tarifas. Palyginti su kitais atsinaujinančios energetikos reguliavimo mechanizmais, pvz., saulės energetikos, vėjo energijos reguliavimo sistema yra nusistovėjusi, aiški ir skaidri. Vėjo energija šiuo metu išlieka konkurencingiausiu vietinės kilmės elektros gamybos šaltiniu po hidroenergetikos, kurios plėtros galimybės yra ribotos.

Lietuvai prisijungus prie elektros jungčių „NordBalt“ ir „LitPol Link“ elektra mūsų šalyje turėtų atpigti. Greičiausiai ši kaina bus tarpinis variantas tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos kainų zonos ir Švedijos IV zonos, prie kurios ir prisijungs Lietuva. 2014 metais elektros kaina „Nord Pool Spot“ biržos Švedijos IV zonoje buvo 31,91 EUR/MWh, Lietuvos zonoje - 50,13 EUR/MWh. Taigi po prisijungimo prie elektros jungčių vėjo energijos kaina bus kiek didesnė nei rinkos kaina, tačiau reikia įvertinti tai, mūsų šalis negali verstis tik su importuota elektros energija. Lietuva turi išlaikyti savo energetinį nepriklausomumą, o vėjo energija – pigiausia vietinė alternatyva. Be to, pasibaigus skatinimo tarifui vėjo parkas elektrą galės dar gaminti 10 – 12 metų už labai konkurencingą kainą. Šiuo metu atominės energetikos perspektyvos Lietuvoje išlieka neaiškios, tad šalis turi koncentruotis į vėjo energetikos vystymą tam, kad esant reikalui galėtų apsirūpinti elektra iš savo išteklių.

Be to, stebėdami rinkos tendencijas manome, kad vėjo energetika ir toliau turėtų sparčiai pigti. Tai didele dalimi lems naujos, tobulesnės technologijos. Šiuo metu vėjingiausios vietovės – esančios arčiau pakrančių ar aukštikalnėse – dažnai jau būna užimtos, jose norint įkurti naujus vėjo parkus reikia labai didelių investicijų. Dėl šių priežasčių vėjo jėgainių infrastruktūra plečiasi į žemyninę dalį. Vėjo turbinos statomos ant aukštesnių bokštų nei anksčiau (aukštesnių nei 110 m), montuojami platesni vėjo rotoriai, tad turbinos efektyviai veikia net ir esant silpnesniam vėjui. Nors tokių turbinų kaina yra didesnė, tačiau jos yra efektyvesnės, tad vieno MWh kaina yra žemesnė nei anksčiau.

Dėl tokios galimybės statyti vėjo parkus ir mažiau vėjingose vietovėse, kas mažesnėmis investicijomis leidžia pajungti naujus vėjo parkus į tinklą, vėjo kvota ateityje turėtų didėti. Didėjant vėjo parkų technologijų efektyvumui, kvota papildomai galėtų būti padidinta iki 850 MW.

SEB bankas taip pat prisideda prie vėjo parkų statybos, nes remti atsinaujinančią energetiką yra viena iš strateginių banko krypčių. Šiuo metu SEB bankas jau yra finansavęs apie 30 proc. visų Lietuvos vėjo parkų, jų statybai suteikėme 160 mln. eurų vertės paskolų.


Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.