Naujas darbas paprastai yra laukiamas gyvenimo pokytis. Vis dėlto pokyčiai kolektyve – didelis galvos skausmas darbdaviui: prarandamas perspektyvus darbuotojas, kuris turėjo daug žinių, reikia pradėti ieškoti kito specialisto. Įmonės vadovams vis svarbiau ne tik užtikrinti vis didėjantį pelną, bet ir išlaikyti pokyčių nebijančius darbuotojus.
Naujas darbas paprastai yra laukiamas gyvenimo pokytis. Vis dėlto pokyčiai kolektyve – didelis galvos skausmas darbdaviui: prarandamas perspektyvus darbuotojas, kuris turėjo daug žinių, reikia pradėti ieškoti kito specialisto. Įmonės vadovams vis svarbiau ne tik užtikrinti vis didėjantį pelną, bet ir išlaikyti pokyčių nebijančius darbuotojus. Vis dėlto pastebima, kad vykstant darbo pokalbiui darbdavio žadamas automobilis pašnekovo labai nedžiugina, o kalbos apie žadamą aukštesnį atlyginimą – nebemotyvuoja.
Išlaikyti ir motyvuoti darbuotojus tampa vis svarbiau
Darbo rinka sparčiai keičiasi: daugėja užsienio kapitalo įmonių, mažėja nedarbas, darbuotojai drąsiau imasi karjeros pokyčių, netgi kartais renkasi emigraciją. Specialistus vilioti didesniais atlyginimais tapo savaime suprantama.
„Ieškantys darbo žmonės jau ateidami klausia, ką be atlyginimo įmonė dar gali pasiūlyti, ir renkasi darbdavį, kuris pažada ne tik algą. Vis dažniau darbdaviai, norėdami paskatinti darbuotojus, siūlo papildomai kaupti jų ateičiai“, – pasakojo „SEB gyvybės draudimo“ generalinė direktorė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.
Apie įmonės pasirinkimą taikyti darbuotojų motyvavimo sprendimus kalbintas bendrovės „Kerežis“ vadovas Algirdas Mėčius teigia, kad, norint išlaikyti geriausius specialistus įmonėje, reikia pasirūpinti tuo, kas jiems iš tiesų svarbu, t. y. jų ateitimi. Pasak jo, šiandien telefonai ir automobiliai yra suprantami kaip privalomos darbo priemonės ir nebėra vertinamos kaip motyvavimo priemonės.
Motyvavimo priemonės pasirenkamos individualiai
Savo darbuotojams siūlyti papildomą ilgalaikį taupymą pasirinko ir įmonė „Väderstad“.
„Rinkdamiesi darbuotojų skatinimo priemones, siekiame, kad darbuotojai gautų asmeninę naudą šiandien, tad juos kasmet apdraudžiame sveikatos draudimu. Norėdami užtikrinti saugią finansinę ateitį, pasirinkome investicinį gyvybės draudimą, kuris suteikia galimybę nuosekliai taupyti pagal sutartį, sudarytą iki pensinio amžiaus pradžios“, – sakė vyriausioji finansininkė Aušra Tamošaitienė.
Apie šios priemonės efektyvumą kalba ir įmonės „Tigera“ direktorė Jūratė Kundrotienė: „Mūsų įmonėje nėra darbuotojų kaitos, darbuotojų amžiaus vidurkis – 50 metų, tad ši paslauga itin aktuali apie užtarnautą poilsį ir orią senatvę galvojantiems vyresnio amžiaus darbuotojams“.
Kodėl naudinga papildomai kaupti lėšas?
[content term="Infobankas - registracija verslui"]Kaip darbuotojų skatinimo priemonė darbdaviams dažniausiai siūlomas papildomos senatvės pensijos kaupimas. Pasak „SEB gyvybės draudimo“ generalinės direktorės, naudą supranta ne vien vyresnės kartos darbuotojai – jaunoji karta taip pat galvoja apie savo ateitį ir rūpinasi taupymu senatvės pensijai.
Beveik pusės visų kaupimo sutartis sudariusių klientų amžiaus vidurkis yra 26–40 metų. 2017 metų „SEB gyvybės draudimo“ duomenimis, verslo klientų sumokėtų įmokų suma pagal lėšų kaupimo sutartis buvo 3,37 mln. eurų, o vidutinė darbdavių įmoka – 68 eurai per mėnesį.
Įmonių, kurios nusprendė papildomai kaupti darbuotojams pagal sudarytas gyvybės draudimo sutartis, darbuotojams suteikiama galimybė pasirinkti investavimo kryptį, pagal kurią bus investuojamos darbdavio įmokos. Kiekvienas sprendimas yra individualus – darbdavys gali pasirinkti ne tik įmokos dydį (fiksuotą arba apskaičiuotą atsižvelgiant į darbo užmokestį), bet ir dažnį (kartą per mėnesį, ketvirtį ir pan.).
„Tai priklauso nuo to, ar sprendžiama darbuotojų kaitos problema, ar norima darbuotojus paskatinti už gerus darbo rezultatus, jų lojalumą. Įmokos mokamos pasirinktinai, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms darbdavys gali stabdyti įmokų mokėjimą be atskiro draudimo bendrovės informavimo“, – sakė S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Remiantis „SEB gyvybės draudimo“ duomenimis, 2016 metais darbuotojų naudai papildomai kaupti pradėjo 40 proc. daugiau įmonių. 2015 metais įmonių, papildomai kaupiančių įmokamas, skaičius buvo padidėjęs 13 procentų.
Papildomai kaupia apie 10 proc. įmonių
„2017 metų „Hay Group“ tyrimo duomenimis, papildomai darbuotojų naudai Lietuvoje šiuo metu kaupia apie 10 proc. juridinių asmenų. Įmonių veikos sritys įvairios: informacinių technologijų, užsienio kapitalo įmonės, transporto bendrovės, gamybinės įmonės ir t. t. Šiuolaikiniai kaupimo sprendimai padeda atsižvelgti į įvairiausius poreikius“, – teigė S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Pasak „SEB gyvybės draudimo“ vadovės, Švedijoje darbuotojams papildomai kaupia 90 proc. darbdavių: „Tai nėra privaloma, tačiau darbdaviai sąmoningai supranta turintys padėti kurti darbuotojams geresnę ateitį. Kiekvienas darbuotojas nori taupyti ir kaupti neatsižvelgdamas į gaunamas pajamas“.