Switch to mobile version. Į viršų

Verslui - 2021 02 14

Žaliasis verslas prasideda nuo asmeninio sprendimo saugoti planetą

Mokslininkų teigimu, jei artimiausius 50 metų nebus kovojama su klimato kaita, tai trečdalis pasaulio gyventojų gyvens sąlygomis, primenančiomis Sacharą, o penktadalis žemės paviršiaus taps tikra Sacharos dykuma. Visgi tvaraus verslo atstovai nusiteikę optimistiškiau ir sako, kad lūžis jau įvykęs – tiek visuomenė, tiek verslas supranta aplinkosaugos svarbą ir savo veiklas grindžia tvarumo principais.

Investicijos į miškus ir vėjo jėgaines

Laidos vedėjas Leonardas Pobedonoscevas ir Virginijus Strioga Pasak įmonės „E Energija“ valdybos pirmininko Virginijaus Striogos, darbą žaliosios energetikos srityje prieš dešimtmetį jis pasirinko norėdamas nedaryti žalos planetai, kurioje gyvena pats ir kur gyvens jo vaikai bei anūkai. „Mano būdas kovoti su klimato kaitos padariniais – investuoti į projektus ir verslus, kurie prisideda prie planetos tausojimo: šiuo metu dirbame penkiose skirtingose srityse“, – sako V. Strioga.

Viena tokių sričių – energijos efektyvumo projektai. „Investuojame į biokuro katilines, kurios, kūrendamos ekologiškesnį kurą, į aplinką išmeta mažiau CO2. Jas statome ten, kur galime pakeisti iškastinį kurą – Lietuvoje tai yra dujos, o kitose šalyse – anglys. Drauge užsiimame ir šiems procesams reikalingos įrangos gamyba“, – pasakoja verslininkas.

Kita įmonės veiklos sritis – miškų sodinimas. „Lietuvoje esame pasodinę 3 tūkst. hektarų miško ir vadovaujamės žiedinės ekonomikos principu – kad ūkinėje veikloje neliktų atliekų. Mūsų katilinės sukūrena atliekas, likusias po miško kirtimo, o jų pelenus vežame į mūsų auginamą mišką ir jie virsta trąšomis naujiems medžiams augti“, – pasakoja V. Strioga. Jo teigimu, Lietuvos situacija pakankamai gera vertinant miškų būklę – miško užauginame daugiau, negu nukertame, ir nesame tokioje kritinėje padėtyje, kaip, pavyzdžiui, Brazilija, kur masiškai kertami Amazonės miškai.

„E Energija“ taip pat investuoja į vėjo ir saulės jėgainių parkų statybas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. „Lenkijoje pastatėme 40 megavatų saulės jėgainių parką, kuris leido visoje šalyje sumažinti anglies naudojimą. Lietuvoje šiuo metu statome didžiausią vėjo jėgainių parką ir jis daromas inovatyviai ne tik inžinerine prasme, bet ir verslo modelio požiūriu, nes statome jį be valstybės subsidijų, kurios įprastos tokiose statybose“, – sako jis.

Anot V. Striogos, Lietuvoje vystyti tokius verslus yra palanku, kadangi senosios elektrinės yra neefektyvios ir nebegali konkuruoti rinkoje, taip sudarydamos sąlygas mūsų elektros poreikį patenkinti atsinaujinančiais energijos šaltiniais, tokiais kaip saulė ir vėjas.

Kova su klimato kaita prasideda nuo požiūrio

V. Strioga aplinkosaugos idėjomis vadovaujasi ir kasdieniame gyvenime. „Laikausi požiūrio, kad pasaulis yra vientisas organizmas, o žmogus yra tik jo dalis ir turi stengtis kuo mažiau pakenkti. Todėl kiekvieną savo veiksmą pasveriu per žalos prizmę – ne vien energijos, bet ir produktų vartojimo. Pavyzdžiui, neperku greitosios mados drabužių, stengiuosi investuoti į brangius, bet kokybiškus ir man ilgai tarnausiančius. Tai daryti nėra pigiau – pavyzdžiui, ir važinėti elektromobiliu nėra pigiau. Tačiau tai yra pasirinkimas daryti mažesnę žalą. Mes, kaip vartotojai, kiekvieną dieną renkamės, o man tuos pasirinkimus padiktuoja tvarumo aspektas“, – savo požiūriu dalijasi jis.

V. Striogos teigimu, kova su klimato kaita prasideda pirmiausia galvoje. „Svarbiausias dalykas yra mąstymas, nes galvojimas, kad klimato kaita yra kažkas, kas manęs neliečia ir kas yra toli – yra neperspektyvus“, – sako jis.

Verslininkas primena, kad ir verslas yra vartotojas, savo pasirinkimais darantis įtaką klimato kaitai. Pavyzdžiui, pirkdama žaliavas įmonė gali atsižvelgti į tai, kiek jas gaminant sunaudota CO2, ar gamyboje naudota žalioji energija ir panašiai.

Naujiena – žaliasis investavimas

SEB banko valdybos narys Vilius Juzikis sako, kad visas pasaulis prioritetizuoja klimato kaitos problemas. „Galime pasidžiaugti, kad jau yra įvykęs lūžis ir atsiradęs supratimas, jog negalime nieko nedaryti šiuo klausimu“, – sako jis.

V. Juzikis pasakoja, kad savo ruožtu SEB grupė savo poveikį klimatui matuoja dar nuo 2008 metų ir siekia, kad visi vykstantys procesai, siūlomi produktai ar pokyčiai organizacijoje būtų paremti tvarumo idėjomis. „Pavyzdžiui, mūsų valdomos lengvosios transporto priemonės dar nuo 2012 metų turėjo reikalavimą neviršyti CO2 emisijos 130 g/km, kai tais laikais dar nedaug modelių pasiekė tokią ribą. Dar prieš prasidedant pandemijai, prieš keletą metų, įmonės viduje pradėjome aktyviai naudoti vaizdo konferencijas, siekdami sumažinti kolegų keliones Baltijos šalyse. Galiausiai, 2020-ųjų vasarą įsikėlėme į naują administracinį pastatą, kuris yra vienas efektyviausių tokio tipo pastatų visame Baltijos regione“, – sako jis.

Anot V. Juzikio, netgi svarbesnę įtaką bankas gali daryti ne įmonės viduje, o išorėje: per investavimą, finansavimą bei produktų pasiūlą skatinti verslą ir gyventojus judėti tvarumo link. Būtent tvarumo tikslų vedinas SEB bankas pristatė produktus, orientuotus į tvarią veiklą: žaliąjį lizingą, žaliąsias obligacijas, žaliąją paskolą, tvarius pensijų fondus.

Žaliasis lizingas skirtas įsigyjantiems nulinės emisijos automobilį – elektromobilį: jam lizingas suteikiamas geresnėmis finansavimo sąlygomis. Žaliosios obligacijos – tai lėšos, pritrauktos obligacijų emisijos metu, kurios gali būti naudojamos tik žaliems energetiniams projektams vystyti. Žalioji paskola labai panaši, tik bankas skolina tiesiogiai, ne per investuotojus. Žaliosios paskolos gali būti nukreiptos į projektus, kurie itin prisideda prie klimato kaitos sustabdymo, itin efektyvaus energetinių išteklių naudojimo, efektyvaus žaliavų panaudojimo ir panašiai“, – sako jis.

Verslui – konkurencinis pranašumas

V. Juzikis tikina, jog dėl žaliojo finansavimo gali kreiptis įvairiausių sektorių įmonės – energetikos, transporto, gamybos, žemės ūkio ir kitos. „Visi tvarūs verslo projektai bankui įdomūs, net ir nedidelis asmeninis projektas statyti sau elektrinę ant upelio kranto. Jei tie projektai gyvybingi, investicijos neša grąžą investuotojui ir prisideda prie klimato kaitos mažinimo – jie galėtų būti finansuojami žaliąja paskola“, – teigia jis, primindamas, jog labiausiai prie klimato kaitos prisideda energetikos sritis – net 40 proc. pasaulyje išmetamo CO2 yra iš energetikos sektoriaus.

Eksperto teigimu, įmonėms vykdyti žaliuosius projektus naudinga ir dėl kitų priežasčių. „Pirmiausia – tai įmonių tvarios veiklos patvirtinimas ir pripažinimas, kad jos įsipareigojimai aplinkai yra draugiški, įmonė atsakingai vykdo savo veiklą ir plėtrą. Kartu tai ir konkurencinis pranašumas bei reputacijos formavimas, nes didiesiems Europos verslo žaidėjams bei pirkėjams labai svarbu, kaip įmonė vykdo savo veiklą ir prisideda prie aplinkosaugos bei Europos žaliojo kurso“, – argumentuoja V. Juzikis.

Žiūrėkite laidos įrašą

 


  • Verslui - 2021 02 02

    Jeigu ne vertybės, vartotojai privers įmones tapti žaliomis

    Jeigu ne vertybės, vartotojai privers įmones tapti žaliomis

    2020-ieji buvo išbandymų ir iššūkių metai: netikėtai užklupus pasaulinei pandemijai, verslai buvo pastūmėti ženkliai greičiau keltis į internetą, ieškoti naujų būdų pasiekti pirkėją, likti aktualūs, siūlyti turimas prekes ir paslaugas kitaip ar net atrasti naujų nišų. Takai jau praminti, tad 2021 metais ateina laikas juos plėsti. Tik šis atsigavimas ir augimas bus kitoks nei anksčiau, o pirmuoju smuiku grieš inovacijos, tvarumas ir žalioji energetika.

    Daugiau

  • Verslui - 2020 12 20

    Ar COVID-19 neišstums verslo iš tvariojo kurso?

    Ar COVID-19 neišstums verslo iš tvariojo kurso?

    COVID-19 protrūkis tapo vienu rimčiausių išbandymų ne tik pasaulio šalių politikai, sveikatos apsaugos sistemai, ekonomikai, bet ir visuomenės vertybėms. Pandemijai įsisiautėjus, pasigirdo nuogąstavimų, kad viruso sukelta ekonominė krizė gerokai prislopins pastaruoju metu spėriai augusį verslo ryžtą telktis į tvarią plėtrą. Štai, skrydžių bendrovės „Ryanair“ vadovas Michael O‘Leary tiesiai šviesiai pareiškė manąs, kad dabar galybė aplinkos apsaugos darbotvarkių ir siekių bus pastūmėti į šalį bent keleriems metams. Taigi, klausimas, ar koronavirusas verslo neišmuš iš tvariojo kurso, atrodo ir pagrįstas, ir svarbus.

    Daugiau

  • Verslui - 2020 10 19

    Kodėl įmonei verta imti žaliąją paskolą

    Kodėl įmonei verta imti žaliąją paskolą

    Reaguodama į didėjantį investuotojų poreikį savo lėšas nukreipti į klimato kaitą mažinančius projektus, 2017 metais SEB grupė išleido pirmąsias 500 mln. eurų vertės žaliąsias obligacijas. Dabar SEB grupė siekia investuoti šių obligacijų pritrauktas lėšas Baltijos šalyse ir pasiūlyti Lietuvos, Latvijos bei Estijos įmonėms paskolas žaliesiems projektams finansuoti (angl. green loan). Žaliosios paskolos verslui – naujiena Baltijos šalių rinkoje.

    Daugiau


Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.