Artėjant „Brexit“ referendumui – SEB banko analitikų parengti atsakymai į 13 svarbiausių klausimų
Jau šią savaitę, birželio 23 d., ketvirtadienį, britai išreikš savo valią dėl Jungtinės Karalystės tolesnės ateities Europos Sąjungoje. Ar referendumo sprendimą privalu vykdyti? Kokie pagrindiniai Jungtinės Karalystės ateities scenarijai po referendumo? Kokią įtaką „Brexit“ turėtų Lietuvos ekonomikai?
Artėjant istoriškai svarbiam referendumui, SEB banko analitikai parengė atsakymus į dažniausiai visuomenei kylančius aktualiausius klausimus.
„Brexit“: 13 dažniausiai užduodamų klausimų ir atsakymai į juos
1.Kada vyks referendumas dėl Jungtinės Karalystės piliečių apsisprendimo likti ar pasitraukti iš ES?
2016 m. birželio 23 d., ketvirtadienį, britai balsuos referendume pažymėdami atsakymą į vienintelį klausimą, pateiktą balsavimo biuletenyje:
| Ar Jungtinė Karalystė turi likti Europos Sąjungos nare, ar pasitraukti iš Europos Sąjungos? | |
|---|---|
|
Likti Europos Sąjungos nare |
|
|
Pasitraukti iš Europos Sąjungos |
|
Balsavimo apylinkės duris užvers vidurnaktį Lietuvos laiku, o pirmosios įžvalgos dėl balsavimo rezultatų bus pradėtos skelbti netrukus po balsavimo pabaigos. Tikėtina, kad rezultatai iš paskutinių balsavimo regionų bus paskelbti penktadienio apie 9 val. ryto Lietuvos laiku. Referendume galės balsuoti britai, airiai ir Tautų Sandraugos piliečiai, gyvenantys Jungtinėje Karalystėje daugiau negu 15 metų. Lietuvos piliečiai, gyvenantys Jungtinėje Karalystėje, referendume balsuoti negalės.
2. Ar referendumo sprendimą yra privaloma vykdyti?
Teisiškai ne, bet politiškai veikiausiai taip. Aiškus rezultatas – didelis balsų už ir prieš skaičiaus skirtumas ar didelis balsuotojų aktyvumas padės greičiau ir lengviau Jungtinės Karalystės Parlamentui priimti galutinį sprendimą. Balsavimo rezultatų ignoravimas taptų tiesiu keliu į valdančiųjų politinę savižudybę. Beje, įstatymais nėra nustatytas mažiausias balsų skaičiaus reikalavimas nusprendžiant, ar rezultatai yra galiojantys.
3. Ką rodo naujausi apklausų dėl galimo gyventojų sprendimo balsuojant referendume duomenys?
Apklausų rezultatai per pastarąsias savaites svyruoja gana smarkiai. Dar prieš tris savaites daugiau apklaustųjų referendume būtų balsavę už Jungtinės Karalystės likimą ES. Naujausi žurnalo „Financial Times“ pateikti apklausų rezultatai (2016 m. birželio 20 d.) rodo, kad 44 proc. apklaustųjų balsuotų už pasitraukimą iš ES, 44 proc. – už pasilikimą, o likę 12 proc. vis dar yra neapsisprendę.
4. Koks yra labiausiai tikėtinas referendumo rezultatas?
SEB ekonomistų pateiktos balsavimo rezultatų tikimybės:
| Balsavimo rezultatas ir jo tikimybė | |
|---|---|
| Pasilikti | 65 proc. |
| Pasitraukti (maža balsų persvara) | 25 proc. |
| Pasitraukti (didelė balsų persvara) | 10 proc. |
5. Kaip gali balsuoti neapsisprendę žmonės?
Tikėtina, kad neapsisprendę britai galiausiai pasirinks sprendimą balsuoti už Jungtinės Karalystės pasilikimą ES. Visų pirma, klausimas biuletenyje yra suformuluotas taip, kad neapsisprendę ir abejojantys balsuotojai pasirinktų šiandieninę situaciją. Antra, ankstesnių balsavimų Jungtinės Karalystės rezultatai rodo, kad neapsisprendę rinkėjai dažniau renkasi saugesnį ir konservatyvesnį variantą.
6. Jeigu referendume laimėtų pasilikimo ES šalininkai, kas vyktų toliau?
Tokiu atveju oficialiai nuo 2016 m. birželio 24 d. įsigaliotų metų pradžioje tarp Didžiosios Britanijos ir ES politikų pasiekti susitarimai dėl palankesnių Jungtinės Karalystės buvimo ES sąlygų. Kuo didesniu balsų skaičiumi laimėtų pasisakantys už likimą ES, tuo būtų stipresnė sprendimo politinė ir ekonominė įtaka ir pačiai Jungtinei Karalystei, ir visai Europai. Visgi vargu ar balsuojantys už pasitraukimą iš ES lengvai nuleis ginklus po pralaimėjimo.
7. Jeigu referendume laimėtų pasitraukimo iš ES šalininkai mažu balsų skirtumu, kas vyktų toliau?
Jeigu priešingai, negu tikimės, nedidele persvara laimėtų pasisakantys už pasitraukimą iš ES, tikėtina, kad politikai bandytų peržiūrėti ankstesnių susitarimų dėl Jungtinės Karalystės narystės ES sąlygas. Tai veikiausiai lemtų dar vieną pakartotinį referendumą. Tokiose ES valstybėse kaip Prancūzijoje, Nyderlanduose, Airijoje ar Danijoje anksčiau referendumai tuo pačiu klausimu vykdavo keletą kartų. Visgi naujasis referendumas turėtų vykti greitai siekiant sumažinti nežinomybę rinkose ir išvengti dubliavimosi su 2017 metais vyksiančiais rinkimais į parlamentą Prancūzijoje ir Vokietijoje.
8. Jeigu referendume laimėtų pasitraukimo iš ES šalininkai dideliu balsų skirtumu, kas vyktų toliau?
Jeigu referendume laimėtų pasitraukimo iš ES šalininkai akivaizdžia balsų persvara (mažiausiai 5–10 proc. punktų), Jungtinės Karalystės Parlamentui neliktų nieko kito, kaip tik nuspręsti, kada pranešti Europos Komisijai apie pradedamą pasitraukimo iš ES procesą. Formaliai pasitraukimo procedūros turėtų tęstis daugiausia dvejus metus, bet veikiausiai derybos užtruktų daug ilgiau.
9. Kokią įtaką „Brexit“ turėtų Jungtinės Karalystės politinei sistemai?
Tikėtina, kad „Brexit“ atveju Jungtinės Karalystės Vyriausybę ištiktų krizė, kuri galėtų lemti ir naujus Parlamento rinkimus. Be to, didelis balsavimo rezultatų skirtumas Škotijoje ir Anglijoje paskatintų naujus Škotijos užmojus pasitraukti iš Jungtinės Karalystės sudėties.
10. Kokią įtaką „Brexit“ turėtų ES politinei sistemai?
ES, kaip bendros politinės ir ekonominės erdvės, prestižas sumažėtų. „Brexit“ krizė sutaptų su kitais kol kas sunkiai išsprendžiamais ES iššūkiais: lėtu ekonomikos augimu, pabėgėlių krize, saugumo užtikrinimu. Mažai tikėtina, kad „Brexit“ kaip tik sutelktų ES nares, ypač kai populistinės srovės ES tik stiprėja. Priešingai, pasitraukimas dar sumažintų ES valstybių norą integruotis, o be Didžiosios Britanijos ES dar mažiau dėmesio skirtų ekonominei liberalizacijai ir struktūrinėms reformoms. Tai darytų neigiamą įtaką ES ekonomikos plėtrai per ilgesnį laiką.
11. Kokią įtaką „Brexit“ turėtų Jungtinės Karalystės ekonomikai?
SEB grupės analitikai prognozuoja, kad „Brexit“ sumažintų britų ekonomikos augimą 2 proc. punktais per ateinančius kelerius metus. Lėtesniam ekonomikos augimui didžiausią įtaką darytų kuklesnis šalies vaidmuo tarptautinėje prekyboje ir finansų rinkose. Pati britų Vyriausybė prognozuoja, kad „Brexit“ kasmet mažintų šalies ekonomikos augimą 0,3–0,5 proc. punktais per ateinančius 15 metų.
12. Kokią įtaką „Brexit“ turėtų valiutų ir kapitalo rinkoms?
Didžiosios Britanijos svaras sterlingų jau nuo 2015 metų pabaigos išaugus nežinomybei dėl „Brexit“ silpnėjo. Tikėtina, kad jeigu balsavimo rezultatai parodytų akivaizdų balsavusių už pasitraukimą iš ES pranašumą, JAV doleris stiprėtų ir svaro sterlingų, ir euro atžvilgiu. Tikėtina, kad esant tokiam scenarijui svaras sterlingų visgi silpnėtų ir euro atžvilgiu. ES šalininkų pralaimėjimas neišvengiamai artimiausiu metu suduotų smūgį ir Europos akcijų rinkoms.
13. Kokią įtaką „Brexit“ turėtų Lietuvos ekonomikai ir kiekvienam šalies gyventojui?
Įtaka Lietuvos ekonomikai artimiausiu metu daugiausia priklausytų nuo svaro sterlingų ir euro kurso pokyčių. Jungtinė Karalystė yra šešta pagal dydį lietuviškos kilmės prekių eksporto partnerė, todėl silpnesnio svaro sterlingų įtaka eksportuotojams pasijustų – eksporto pajamos sumažėtų. Smukusi svaro sterlingo vertė turėtų neigiamą įtaką ir asmeninėms lietuvių perlaidoms iš Didžiosios Britanijos, kurioje šiuo metu gyvena daugiau negu 150 tūkst. Lietuvos piliečių. Taip pat tikėtini neigiami kainų pokyčiai kapitalo rinkose, kurie investuotojams atneštų nuostolių. Per ilgesnį laiką „Brexit“ pasekmės Lietuvos ekonomikai priklausytų nuo to, kaip sklandžiai vyktų Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES ir kokias prekybos, žmonių judėjimo ir kitas sąlygas ji išsiderėtų su ES.
