Pasitvirtinus „Brexit“: dažniausiai užduodami klausimai ir atsakymai į juos
Daugumai britų referendume atidavus balsą už Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš ES, pateikiame atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus.
1. Koks yra referendumo dėl Jungtinės Karalystės piliečių apsisprendimo likti ar pasitraukti iš ES rezultatas?
Beveik 52 proc. britų referendume atidavė balsą už Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš ES. Skirtumas tarp balsavusiųjų prieš ir už pasilikimą ES skaičių buvo daugiau negu 1,2 mln. Referendume dalyvavo 72,2 proc. visų balsavimo teisę turėjusių Didžiosios Britanijos piliečių. Aktyviausiai už pasilikimą ES balsavo Šiaurės Airijos, Škotijos ir Londono regiono gyventojai, o daugiausia balsų už pasitraukimą iš ES atidavė gyventojai vidurio ir rytų Anglijoje.
2. Kas laimės, o kas pralaimės dėl tokio referendumo rezultato?
Laimėtojų šioje situacijoje nėra, nes ir britai, ir ES gyventojai patirs didesnių ar mažesnių nuostolių. Labai tikėtina, kad artimiausiu metu vyraus neužtikrintumas ir Jungtinėse Karalystės, ir ES šalių ekonomikose, finansų rinkose, politikoje. Ypač trumpu laikotarpiu didžiausius nuostolius pajaus finansų rinkos, o netrukus dėmesys nukryps į ilgalaikius iššūkius ieškant naudingiausio abiem pusėms bendradarbiavimo galimybių.
3. Kokia reakcija finansų rinkose po „Brexit“ balsavimo?
Kaip ir tikėtasi, sulaukus „Brexit“ scenarijaus, valiutų ir kapitalo rinkos sureagavo labai jautriai. Svaras sterlingų penktadienį vidurdienį buvo 5 proc. silpnesnis euro atžvilgiu nei prieš prasidedant referendumo rezultatų skelbimui. Taip pat smuko ir akcijų indeksai visame pasaulyje. Tikėtina, kad dideli svyravimai rinkose išliks ir artimiausias savaites, o svyravimų kryptis priklausys nuo to, kaip seksis politikams ir centrinių bankų vadovams rasti rinkų nuraminimo argumentų.
4. Kas vyks toliau Jungtinėje Karalystėje?
Nors referendumo rezultatas yra tik patariamasis, mažai abejonių, kad Jungtinės Karalystės Parlamentas neatsižvelgs į britų apsisprendimą. Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas jau paskelbė apie būsimą pasitraukimą iš premjero pareigų po trijų mėnesių. Naujasis premjeras turės pranešti Europos Komisijai apie pradedamas Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES procesą, kuris teoriškai turi užtrukti dvejus metus, bet praktiškai gali prireikti daugiau laiko.
5. Kas vyks toliau ES?
ES šalių vadovai veikiausiai taip pat yra nustebinti referendumo balsavimo rezultatu ir artimiausiu metu prasidės įvairūs susitikimai, kuriuose bus ieškoma bendros pozicijos, kaip ES turi reaguoti į Jungtinės Karalystės pasitraukimą ir kokio nori tolesnio tarpusavio bendradarbiavimo.
6. Kokios „Brexit“ pasekmės Lietuvai?
Pirmąsias pasekmes jau pajuto asmenys, turintys turto svarais sterlingų ir įmonės, prekiaujančios su Didžiąja Britanija bei neapsidraudusios nuo valiutų kurso svyravimų. Susilpnėjęs svaras sterlingų euro atžvilgiu taip pat darys neigiamą įtaką ir eksportuojančių į Didžiąją Britaniją bendrovių pajamoms. Jungtinė Karalystė yra šešta pagal svarbą lietuviškos kilmės prekių eksporto partnerė, tad prekybinių ryšių su šia šalimi turi nemažai bendrovių. Žinoma, trumpu laikotarpiu prekybos apimtys kiekine išraiška, matyt, labai nesikeis. Visgi didžiausia rizika Lietuvai ir visai ES kyla iš atsirandančios nežinomybės, kaip per artimiausius kelerius metus seksis derybos tarp ES ir Jungtinės Karalystės dėl tarpusavio prekybos ir žmonių judėjimo. Bet kuriuo atveju, neužtikrintumas darys neigiamą įtaką Didžiosios Britanijos ir ES bendrovių investicijoms, todėl tikėtina, kad artimiausiu metu ir ES ekonomikos plėtra vėl gali lėtėti, o tai Lietuvai būtų labai nepalanku. Todėl bus svarbu sekti derybas tarp ES ir Jungtinės Karalystės, nes tik konstruktyvus dialogas mažins iškilusias grėsmes. Beje, nereiktų pamiršti, kad Lietuva per metus gauna daugiau ES išmokų negu jų sumoka, o skirtumas sudaro apie 1,5 mlrd. eurų, todėl mažesnis ES biudžetas dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES mažintų ir gaunamą Lietuvos naudą.
7. Kur birželio 24-26 dienomis galima išsikeisti Didžiosios Britanijos svarus sterlingų privatiems asmenims?
SEB interneto banke privatūs asmenys valiutų keitimo operacijas gali atlikti 24 val. per parą.
Birželio 24 d. grynųjų pinigų keitimo operacijos atliekamos SEB banko Vilniaus „Akropolio“ skyriuje (10.00-16.00 val.)
Šeštadienį (birželio 25 d.) grynųjų pinigų keitimo operacijos bus atliekamos Vilniaus „Akropolio“ skyriuje (10.00-18.00), Kauno Dainavos skyriuje (9.00-15.30 val.) ir Klaipėdos Žardės skyriuje (10.00-14.00 val.).
Sekmadienį (birželio 26 d.) grynųjų pinigų keitimo operacijos atliekamos SEB banko Vilniaus „Akropolio“ skyriuje (10.00-16.00 val.).
