Šių dienų pirkėjo dilema: taupyti ar skolintis?
SEB banko užsakymu šiemet atlikta apklausa parodė, kad vartojimo reikmėms Lietuvoje labiau linkę skolintis vyrai − 36 proc. apklaustų vyrų ir 27 proc. moterų yra ėmę vartojimo paskolą. Taip pat aktyviau skolinasi miestiečiai, didesnes pajams gaunantys, vidutinio amžiaus gyventojai (beveik pusė 36−45 metų amžiaus respondentų yra skolinęsi vartojimo reikmėms). Šie asmenys, „Creditinfo“ duomenimis, yra ir tarp aktyviausiai kuriančiųjų verslą Lietuvoje. Toks sutapimas, ko gero, nėra atsitiktinis.
Verslūs žmonės moka skaičiuoti, greitai priimti sprendimus ir pasinaudoti palankiomis aplinkybėmis. O planuodami ir priimdami sprendimus atsižvelgia ne tik į kainą, bet ir į galimą naudą bei laiką, kurio prireiks tikslui pasiekti. Galime rasti daug pavyzdžių, kai įmonės, užuot investavusios vien nuosavas lėšas, plėtrai skolinasi, nes taip vadinamoje pigių pinigų aplinkoje labiau apsimoka. Versliems žmonės skolinti pinigai tėra dar viena priemonė pasiekti savo tikslų. Tokiu kampu į skolinimąsi, ko gero, būtų naudinga pabandyti pažvelgti ir tiems gyventojams, kurie nedrįsta net svarstyti šios galimybės.
Žmonių nenorą būti skolingiems taikliai paaiškina Perspektyvos teorija (Prospect Theory). Pagal ją, dauguma žmonių jautriau reaguoja į galimus nuostolius, todėl, priimdami sprendimus, apie galimą naudą galvoja mažiau. Vien žodis „palūkanos“ daug kam asocijuojasi su nuostoliais, nors tai yra kaina, kurią mokame už suteiktą paslaugą. Todėl tam tikrais atvejais pasiskolinti ir įsigyti prekę ar paslaugą tuojau pat gali būti tinkamesnis sprendimas nei pirkinio atidėjimas ateičiai, kai pavyks susitaupyti visą reikalingą sumą. Pavyzdžiui, automobilio ar kompiuterio, reikalingų darbui, įsigijimas arba profesiniai kursai, kuriuos baigus bus galima gauti pelningesnių darbo pasiūlymų.
Finansinio raštingumo įgūdžių stoka taip pat trukdo įvertinti, kada skolinimasis gali būti racionalus sprendimas. Neįpratę planuoti savo pajamų ir išlaidų bei laikytis finansinės drausmės, žmonės dažnai ir nesusitaupo, ir nemoka sėkmingai pasinaudoti skolintais pinigais. Kita vertus, atsakingas skolinimasis netgi padeda formuoti taupymo įpročius. Žmogus įpranta kiekvieną mėnesį atidėti tam tikrą sumą, skirtą paskolos įmokai ir palūkanoms sumokėti, ir yra priverstas galvoti apie efektyvesnį savo išlaidų valdymą.
Minėtos SEB banko apklausos duomenimis, skolinimąsi kaip psichologinę naštą įvardijo du trečdaliai apklaustų Lietuvos gyventojų. Dėl to jiems yra priimtiniau taupyti ir susitaupius nusipirkti reikalingą pirkinį, o ne įsigyti jį dabar ir mokėti vėliau. Gerai, kai toks požiūris apsaugo nuo per didelio pasitikėjimo ir neatsakingo skolinimosi, tačiau jis taip pat užkerta kelią pasinaudoti palankiomis galimybėms atsakingai pasiskolinti, kurios ilgainiui duotų daugiau finansinės naudos ir padėtų kompensuoti dėl skolinimosi patirtas išlaidas.
