Switch to mobile version. Į viršų

NAUJIENOS - 2017 11 22 - 14:20

Savo finansine padėtimi patenkintas kas penktas lietuvis ir latvis bei kas antras estas

Antrus metus Baltijos šalyse SEB banko atliekamo gyventojų finansinio saugumo tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje ir Latvijoje yra dvigubai mažiau savo finansine padėtimi patenkintų gyventojų negu Estijoje. Teigiamai savo finansinę padėtį vertina 24 proc. lietuvių, 22 proc. latvių ir 45 proc. estų. Panašiai savo finansinį saugumą Baltijos šalių gyventojai vertino ir pernai.

„Nors vidutinis darbo užmokestis ir pensijos Lietuvoje šiemet augo sparčiausiai tarp Baltijos šalių, mūsų šalies dirbančių asmenų ir pensininkų pajamos tebėra žemiausios. Estijoje vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, jau yra didesnis negu 1 tūkst. eurų, o vidutinė pensija – daugiau negu 400 eurų. Panašu, kad gaudami tokias pajamas Estijos gyventojai gali daugiau atsidėti lėšų ir jaustis saugiau. Atlyginimai mūsų šalyje padidėjo ne visiems ir ne vienodu dydžiu, o kainos augo sparčiausiai visoje ES – didžiausią neigiamą įtaką dėl to pajuto mažiausias pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai“, – komentuoja SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas. Vidutinis darbo užmokestis šių metų antrą ketvirtį Lietuvoje buvo 645 eurai, Latvijoje – 676 eurai, atskaičius mokesčius.  

Kita priežastis, pasak SEB banko valdybos nario, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus Vaido Žagūnio, kodėl Baltijos šalių gyventojai skirtingai vertina savo finansinę padėtį, yra jų turimos santaupos. Tyrimas rodo, kad Latvijoje be santaupų gyvena net 39 proc. gyventojų, Lietuvoje – 31 procentas. Respondentų Estijoje, neturinčių jokių santaupų, buvo 21 procentas.

„Finansinė Lietuvos ir Latvijos gyventojų padėtis, palyginti su Estija, yra mažiau tvari. Lietuvoje ir Latvijoje daugiau žmonių gyvena be vadinamosios finansinės pagalvės arba ji yra per plona. 17 proc. respondentų Lietuvoje ir 16 proc. Latvijoje nurodė, kad, jei prarastų nuolatinių pajamų šaltinį, turimų santaupų neužtektų išgyventi net vieno mėnesio. Estijoje tokių asmenų buvo mažiau – 13 procentų“, – atkreipia dėmesį V. Žagūnis.

Geriausiai santaupomis Lietuvoje yra apsirūpinę 45–54 amžiaus asmenys, taip pat savarankiškai dirbantys arba vadovaujančias pareigas einantys asmenys ir didesnes negu 1,5 tūkst. mėnesio pajamas gaunantys namų ūkiai. Pritrūkę lėšų netikėtoms išlaidos padengti Lietuvos gyventojai dažniausiai pagalbos prašytų savo artimųjų. Taip elgtųsi 44 proc. apklaustųjų.

„Gyventojų taip pat teiravomės, kaip jie elgiasi su savo santaupomis. Paaiškėjo, kad gyventojai, turintys santaupų, labiau linkę galvoti apie jų saugumą, o ne apie vertės išsaugojimą. Tačiau taip valdomas finansinis turtas ilgainiui dėl infliacijos nuvertėja ir jo perkamoji galia metams bėgant mažėja. Todėl rekomenduojame gyventojams, kuriems pavyksta dalį nuolatinių pajamų atsidėti, pagalvoti ir apie santaupų vertės didinimą pernelyg nerizikuojant“, – pataria V. Žagūnis. Tik 3 proc. respondentų Lietuvoje nurodė, kad jie stengiasi padidinti turimų santaupų vertę truputį rizikuodami.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad Lietuvos gyventojai turi mažiausiai finansinių įsipareigojimų – 75 proc. respondentų nurodė neturintys jokių skolų ar paskolų. Palyginti su pernai Lietuvoje atlikto analogiško tyrimo rezultatais, 8 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų, kurie savo finansinius įsipareigojimus vertina kaip didelę naštą, ir atitinkamai padaugėjo tų, kurie mano, kad yra nei didelė, nei nedidelė.

Per artimiausius 12 mėnesių pajamų padidėjimo tikisi 16 proc. Lietuvos gyventojų. Kad jos nekis, mano 53 proc., kad mažės – 15 procentų. Maniusių, kad jų pajamos nekis, pernai buvo daugiau (56 proc.), tačiau tuomet mažiau lietuvių tikėjosi, kad pajamos augs (11 proc.) arba mažės (11 proc.).

„Panašu, kad gyventojai yra pernelyg pesimistiški vertindami pajamų pokytį per ateinančius metus, nes mano, kad vos keliais procentais padidėsianti alga jų finansinės padėties nepakeis, nes kainos ir toliau augs“, – sako SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.

Apie tyrimą

Lietuvos gyventojų apklausą SEB bankų Baltijos šalyse užsakymu šių metų rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Iš viso apklausta 1 019 Lietuvos gyventojų, vyresnių negu 18 metų. Latvijoje apklausa atlikta šių metų rugsėjo mėnesį, apklausti 1 003 žmonės. Estijoje apklausta 1 430 žmonių, o apklausa atlikta šių metų spalio mėnesį.

Pensija

Kontaktai

  • „Skype“ (visą parą)
  • Rašykite mums
  • Savitarnos zonos
  • Banko skyriai ir bankomatai
S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.