Vienas iš penkių serga lėtine liga. To galėtume išvengti arba tam pasiruošti

Vienas iš penkių žmonių Lietuvoje serga lėtine liga. Dauguma jų (95 proc.) – daugiau negu viena. Ir nors pažengus medicinai žmonės gyvena vis ilgiau, kokybiško gyvenimo trukmė neilgėja. Atvirkščiai, ilgėja nekokybiško gyvenimo dalis, nes lėtinės ligos užklumpa vis jaunesnius žmones.

Taip sergančiųjų Lietuvoje duomenis komentavo med. dr. Rokas Navickas, gydytojas kardiologas, Europos Komisijos lėtinių ligų projekto „Chrodis Plus“ koordinatorius Lietuvoje. Jis atkreipia dėmesį, kad per penkiolika metų vien vėžinių susirgimų tarp jaunų žmonių padaugėjo daugiau negu dvigubai. Tai patvirtina Lietuvos statistikos departamento duomenys, rodantys, kad 2001 metais tūkstančiui gyventojų teko 23 vėžiu susirgę 18–44 metų žmonės, o 2016 metais tokių jau buvo 54.

„Lietuvoje sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis amžius jaunėja, žmonės vangiai naudojasi profilaktikos programomis, o mirtingumas nuo šių ligų žymiai didesnis už Europos vidurkį. Higienos instituto specialistai skelbia, kad kraujotakos sistemos ligos nulėmė 56,2 proc. visų mirties priežasčių 2016-aisiais metais. Norint geriau suprasti šį skaičių įsivaizduokite, kad ištisus metus, kiekvieną dieną Lietuvoje dviaukštis autobusas, pilnas keleivių, patiria avariją, po kurios išgyvenusių nelieka,“ – sako med. dr. R. Navickas.

Gydytojas R. Navickas teigė, kad yra trys moksliškai pagrįstos pagrindinės priežastys, kodėl žmonės suserga keliomis lėtinėmis ligomis, ir atsikratyti šiomis priežastimis palyginti lengva. Tai rūkymas, fizinis neaktyvumas ir antsvoris. Europos mastu analizuojami duomenys rodo, kad ypač svarbu sveikata rūpintis iki sulaukiant keturiasdešimties, nes vėlesnės pastangos turi gerokai mažiau įtakos“.

Pasak med. dr. R. Navicko, panašiai teigia ir Pasaulio sveikatos organizacija: „Pašalinus rizikos veiksnius, 80 proc. mažiau žmonių ištiktų širdies ligos, infarktas, diabetas, 40 proc. sumažėtų vėžio atvejų“.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 metais kasdien rūkė 20 proc. Lietuvos gyventojų (daugiausiai 25–34 m.). „Spinter tyrimų“ atlikta 2016 metais apklausa parodė, kad 41 proc. Lietuvos gyventojų niekada nesportuoja ir nesimankština, o Eurostato 2014 metų duomenimis, tarp Europos Sąjungos šalių pagal antsvorį turinčias moteris Lietuva yra trečioje vietoje, pagal vyrus – 18-oje. 

Nepaisant šios statistikos, patys gyventojai (daugiau negu pusė jų) savo sveikatą vertina gerai, tačiau tik kas penktas gyvena sveikai, parodė „SEB gyvybės draudimo“ užsakymu „Spinter tyrimų“ pernai gruodį atlikta gyventojų apklausa. Ir tik pablogėjusi sveikatos būklė paskatintų 60 proc. gyventojų atsisakyti žalingų įpročių, tikrinti sveikatą profilaktiškai, apsidrausti nuo kritinių ligų.

„Vis dar mažai dėmesio skiriame sveikatai. Verčia sunerimti tai, kad pusė respondentų atsakė, kad į gydytojus kreipiasi tik tada, kai ligos simptomai nebeleidžia normaliai gyventi ir dirbti. Be to, daiktus vertiname labiau negu sveikatą, sprendžiant pagal tai, ką žmonės dažniau draudžia: 34 proc. yra apdraudę nekilnojamąjį turtą (būstą), 10 proc. turi automobilio kasko draudimą ir tik 4 proc. yra apsidraudę nuo kritinių ligų“, — sako „SEB gyvybės draudimo“ generalinė direktorė Sonata Gutauskaite-Bubnelienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad, susirgus kritine ar lėtine liga, kainuoja ne tik pats gydymas. „Būtina atsižvelgti į tai, kad dažnai prireikia reabilitacijos, kartais reikia prisitaikyti prie pakitusių sąlygų, dėl ligos netenkame įprastų pajamų“, — pabrėžia S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Nagrinėjant pastarųjų metų „SEB gyvybės draudimo“ apdraustųjų nuo kritinių ligų statistiką, matyti, kad pernai susirgo ir gavo išmoką 45 proc. daugiau apsidraustųjų negu 2016 metais, o bendra išmokėta suma išaugo dvigubai – vidutiniškai išmokėta po 6 tūkst. eurų.

„Savo sveikata turime pradėti rūpintis kuo anksčiau ir stengtis išvengti rizikos veiksnių, keliančių pavojų sveikatai. Tačiau jau jaunystėje taip pat turime pagalvoti ir apie tai, kaip gyventume, jei sveikata staiga sušlubuotų, nes, kaip parodė tyrimas, gydymas kainuoja ir Lietuvoje. Daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų sveikatai išleidžia 51–300 eurų per metus, o 44 proc. nurodė, kad susirgus kritine liga būtų reikalinga 300–900 eurų per mėnesį“, – atkreipia dėmesį  S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

„SEB gyvybės draudimo“ užsakymu „Spinter tyrimų“ apklausa vyko 2017 metų gruodžio mėnesį. Apklausti 18–75 metų 1 006 šalies gyventojai.