Switch to mobile version. Į viršų

NAUJIENOS - 2018 03 01 - 13:50

SEB tyrimas: diskusijos apie reformą neigiamai veikia Lietuvos gyventojų sprendimą kaupti lėšas pensijai

Lietuvos gyventojų pasirengimo lygis būsimai pensijai per pastaruosius metus beveik nepakito, rodo SEB banko apskaičiuotas šalies gyventojų pasirengimo pensijai rodiklis. Ketvirtus metus iš eilės atliekamas tyrimas atskleidė, kad gyventojų žinios apie kaupimą pensijai išaugo, tačiau per pastaruosius metus rekordiškai smuko žmonių tikėjimas pensijų sistema.

„Viešumoje kilusios diskusijos apie galimą antros pensijų pakopos reformą sustiprino žmonių skeptiškas nuotaikas. Net 73 proc. apklaustųjų praėjusių metų pabaigoje nurodė netikintys dabartinės Lietuvos pensijų sistemos ilgalaikiškumu ir tvarumu, o 62 proc. mano, kad jų finansinė padėtis sulaukus pensijos bus ne geresnė negu dabartinių pensininkų. Nepasitikėjimas sistemos tęstinumu taip pat lėmė tai, kad kai kurie nauji darbo rinkos dalyviai sprendimą dėl pensijos kaupimo nusprendė atidėti. Stengdamiesi suprasti, kokios permainos laukia, gyventojai patys nebesiėmė planuoti savo būsimų finansų“, – atkreipia dėmesį Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, įmonės „SEB gyvybės draudimas“ generalinė direktorė.

Oficialiosios statistikos duomenimis, antros pensijų pakopos fonduose kaupia apie 80 proc. šalies dirbančiųjų. Pernai jų gretas papildė 43,5 tūkst. naujų dalyvių, t. y. 18 proc. mažiau negu 2016 metais. SEB banko tyrimo duomenimis, kaupimo rezultatais yra patenkinta didesnė pusė antroje pensijų pakopoje kaupiančių gyventojų (54 proc.), nepatenkinti – 17 proc. apklaustųjų. Rezultatu labiau patenkinti buvo 30–39 metų respondentai, gaunantys didesnes negu 1 tūkst. eurų pajamas, ir universitetinį išsilavinimą įgiję asmenys. 40 proc. apklaustųjų taip pat mano, kad pasirinkta investavimo strategija atitinka jų ilgalaikius taupymo poreikius.

„Planuodami savo ateitį žmonės pageidauja stabilumo – to tikisi ir iš pensijų sistemos. Mūsų tyrimas rodo, kad didžiausia dalis pensiją kaupiančių gyventojų pasisakytų už pensijų sistemos tobulinimą, o ne už esminę jos pertvarką. Į klausimą, ar būtina keisti pensijų sistemą, 70 proc. apklaustųjų atsakė neigiamai“, – atkreipia dėmesį S. Gutauskaitė-Bubnelienė. Paprašyti išvardyti, kokie pokyčiai būtini, kad pasitikėjimas pensijų sistema grįžtų, 54 proc. apklaustųjų. minėjo garantijas, kad sistema būtų ilgalaikė ir tvari. 36 proc. respondentų pageidautų didesnių mokestinių lengvatų savarankiškai kaupiantiems asmenims, 33 proc. – didesnio darbdavių dalyvavimo.

Jei šiandien turėtų galimybę dar kartą apsispręsti, tik 12 proc. apklaustųjų – daugiausiai brandesnio amžiaus respondentų (50–55 m.) – sutiktų keisti dabartinį pensijos kaupimo modelį tikėdamiesi didesnio valstybės dalyvavimo didinant įmoką iš biudžeto. 7 proc. jauniausių respondentų (30–39 m.) sutiktų padidinti asmenines įmokas į antros pakopos pensijų fondus. 

Apie pusę antros pakopos pensijų fondų dalyvių šiuo metu sudaro asmenys, kaupiantys tik „Sodros“ įmoką (2+0+0) – jiems didžiausią įtaką ir turėtų galima pensijų reforma. Jų pasiteiravus, kokį pensijos kaupimo būdą rinktųsi šiandien, 93 proc. tokių apklausoje dalyvavusių respondentų nurodė, kad pageidautų toliau tęsti kaupimą antros pakopos pensijų fonduose, iš jų 27 proc. norėtų dar ir padidinti savo dalyvavimą, t. y. rinktųsi didžiausio kaupimo antroje pensijų pakopoje variantą (2+2+2). 

„Valstybės paskata yra svarbi mūsų žmonėms, kaupiantiems antros pakopos pensijų fonduose. Pagal dabar galiojančią tvarką pensijų įmokos į asmens antros pakopos pensijų fondą dydį sudaro paties asmens pervedama dalis (2 proc. jo pajamų), 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio įmoka iš valstybės biudžeto ir „Sodros“ skiriami 2 proc. asmens sumokėtų mokesčių. Pastarasis dydis nuo 2020 metų turėtų didėti iki 3,5 procento. Sprendimas mažinti valstybės į antros pakopos pensijų fondus pervedamų įmokų dydžius arba iš viso jų atsisakyti turėtų didelių neigiamų padarinių antros pensijų pakopos dalyviams. Valstybei mažinant paskatą, žmonės pensijai kaups mažiau – net 57 proc. apklaustųjų nurodė, kad su tokiu sprendimu nesutiktų“, – pabrėžia „SEB gyvybės draudimo“ vadovė.

SEB banko pasirengimo pensijai tyrimas apima keturis pagrindinius klausimus: kiek gyventojai žino apie pensiją, kiek tiki pensijų sistema, kaip ruošiasi pensiniam amžiui ir ko tikisi senatvėje. Pasirengimo pensijai rodiklis matuojamas skalėje nuo 0 iki 10, kur 0 reiškia labai prastą, o 10 – puikų pasirengimą. Lietuvos gyventojų pasirengimo pensijai rodiklis šiemet yra 3,5 balo – tiek pat, kiek buvo ir pernai. Žinios apie pensijų sistemą įvertintos 3,7 (0,3 balo daugiau negu 2016 m.), tikėjimas dabartine pensijų sistema – 3,4 (0,2 balo mažiau negu 2016 m.), pasirengimas pensijai (elgsena) – 3,1 (0,1 balo daugiau negu 2016 m.), pasitikėjimas ateitimi – 3,9 (0,2 balo mažiau negu 2016 m.) balo.

Apie tyrimą

SEB banko užsakymu 2017 metų gruodį buvo apklausta 500 30–55 metų Lietuvos gyventojų. Apklausos metu gauti duomenys buvo panaudoti apskaičiuojant pasirengimo pensijai rodiklį, kurio metodiką sukūrė trijų Baltijos šalių SEB specialistai, bendradarbiaudami su rinkos tyrimų bendrove „Kantar TNS“ ir Stokholmo ekonomikos aukštąja mokykla. Šis tyrimas – jau ketvirtasis. Pirmą kartą tyrimas buvo atliktas 2014 metais.

Pensija

Kontaktai

  • „Skype“ (visą parą)
  • Savitarnos zonos
  • Banko skyriai ir bankomatai
S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.