SEB banko tyrimas rodo, kad Lietuvoje mažėja gyventojų, neturinčių santaupų
SEB banko trečius metus atliekamo gyventojų finansinio saugumo tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje šiemet sumažėjo gyventojų, kurie neturi jokių santaupų. Tyrimo duomenimis, be santaupų gyvena 16 proc. apklaustų gyventojų – 13 procentinių punktų mažiau negu pernai. Rekomenduojamo ne mažiau kaip 6 mėnesių atlyginimo dydžio santaupas turi sukaupę 11 proc. gyventojų, 41 proc. apklaustų gyventojų nurodė, kad yra sukaupę nuo 1 iki 6 mėnesių atlyginimo dydžio finansinę atsargą.
„Panašu, kad besitęsianti gera šalies ekonominė padėtis – palyginti mažas nedarbas, dviženkliu tempu didėjęs vidutinis darbo užmokestis ir pensijos, žemas infliacijos lygis padėjo didesnei daliai gyventojų bent nedidelę dalį gaunamų nuolatinių pajamų atidėti. Pasirūpinti finansine atsarga yra būtina, o ekonominio pakilimo laikotarpis tam yra tinkamiausias metas. Kita vertus, ekonomikai sparčiai augant, dažnai gyventojai pradeda pernelyg optimistiškai prognozuoti savo pajamų pokytį ateityje, o tai neretai paskatina ir išlaidavimą, gyvenimą ne pagal kišenę. Turėtume nepamiršti, kad ekonomikos augimo tempas Lietuvoje lėtės ir kitąmet tokio darbo užmokesčio augimo, koks buvo šiemet, greičiausiai nebematysime“, – komentuoja SEB banko l. e. p. vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.
Nors gyventojų, neturinčių jokių santaupų, dalis per metus Lietuvoje sumažėjo, vis dar daugelio žmonių santaupos yra nepakankamos. Penktadalis respondentų (21 proc.) nurodė, kad su turimomis santaupomis jiems pavyktų išgyventi ne ilgiau kaip mėnesį. Patyrę nenumatytų išlaidų Lietuvos gyventojai dažniausiai pasinaudoja dviem šaltiniais – kreipiasi pagalbos į artimuosius (40 proc. apklaustųjų) arba tam naudoja turimas santaupas (36 proc.).
„Ir makroekonomikos rodikliai, ir atliktos reprezentatyvios apklausos rezultatai rodo, kad šalies gyventojų finansinė padėtis gerėja. Tačiau, net ir turėdami galimybių atidėti dalį gaunamų pajamų, ne visi gyventojai jomis pasinaudoja. Trečdalis apklaustųjų (32 proc.) nurodė, kad per artimiausius 12 mėnesių netaupys, o 14 proc. taupys mažiau. Vadinamoji finansinė pagalvė yra ypač svarbi asmens ar šeimos finansinio saugumo prielaida. Turėdami santaupų gyventojai jaučiasi labiau užtikrinti dėl ateities ir yra geriau pasirengę nenumatytiems gyvenimo posūkiams“, – pabrėžia SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis.
SEB banko atstovas taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal taupymo normą Lietuva atsilieka ne tik nuo Europos Sąjungos vidurkio (pernai jis buvo 9,7 proc.), bet ir nuo savo kaimynių. Namų ūkių taupymo norma Latvijoje pernai buvo 3,3 proc., Estijoje – 11,6 proc., Lietuvoje ji buvo neigiama – -1,5 procento.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad didžiausia dalis (68 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų neturi finansinių įsipareigojimų, o du trečdaliai (64 proc.) niekada nėra vėlavę susimokėti už suteiktas paslaugas. Dažnai laiku už paslaugas nesusimoka 4 proc. apklaustųjų.
„Šio tyrimo rezultatai rodo, kad į finansinius įsipareigojimus – ir ilgalaikius, ir trumpalaikius – dauguma Lietuvos gyventojų žiūri rimtai ir atsakingai juos kontroliuoja. Tokios pat drausmės turėtume laikytis ir kaupdami būtiną finansinę atsargą, periodiškai tam atidėdami dalį savo nuolatinių pajamų. Rekomenduojama kas mėnesį atsidėti bent po 10 proc. gaunamų pajamų ir turėti bent 3–6 mėnesių atlyginimo dydžio santaupas“, – pataria SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovas V. Žagūnis.
Reprezentatyvią apklausą SEB banko užsakymu atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“ šių metų rugsėjo–spalio mėnesiais. Iš viso apklausta 1 tūkst. vyresnių negu 18 metų gyventojų. Apklausa Lietuvoje atliekama trečius metus iš eilės.