Penkios priežastys, kodėl piniginėje nebereikia grynųjų pinigų

Pasaulyje įsigalint inovacijoms, vis daugiau kasdienio gyvenimo reikalų tampa lengvai išsprendžiami skaitmeninėje erdvėje. Ne išimtis – ir asmeniniai finansai. Kone visomis finansinėmis paslaugomis galima patogiai ir greitai naudotis internetu, tad nešiotis pinigų piniginėse nebėra būtinybės.

Prekybos ir paslaugų vietose atsiskaityti mokėjimo kortelėmis jau seniai tapo įprasta. Europos Centrinio Banko duomenimis, Lietuvoje tik 19 proc. prekybos taškų nesiūlo galimybės susimokėti kortele, tačiau net ir šios vietos vis dažniau siūlo pervesti pinigus internetu. Be to, daugėja žmonių, apsiperkančių internetu, kurie internetu ir atsiskaito. Ir nors Lietuva grynaisiais pinigais atsiskaito dažniau negu kitos Šiaurės ir Baltijos regiono šalys, SEB bankas vardina pagrindines priežastis, kodėl Lietuvos gyventojai vis daugiau bus linkę grynųjų pinigų atsisakyti.

Vietoj piniginės – mobilusis telefonas

Anksčiau grynųjų pinigų dažnai prireikdavo smulkiems atsiskaitymams tarp draugų, kolegų ar šeimos narių. Pinigais draugai susimesdavo gimtadienio dovanai ar pasidalindavo išlaidomis po pietų kavinėje. Tačiau tai buvo labai nepatogu, ypač jei piniginėje nėra tikslios reikiamos sumos. Šio nepatogumo neliko atsiradus įvairioms bankų mobiliosioms programėlėms, kurias klientai iškart pamėgo. SEB banko tokią programėlę šiuo metu naudoja daugiau negu 150 tūkstančių banko klientų.

„Pervedant lėšas mobiliąja banko programėle nebereikia net žinoti gavėjo sąskaitos numerio, užtenka turėti jo telefono numerį kontaktų sąraše. Pinigai į kitą sąskaitą banke pervedami per kelias sekundes, ir tai yra kur kas patogiau negu atsiskaityti grynaisiais pinigais, nekalbant jau apie kitas naudingas funkcijas, tokias kaip sąskaitos likučio tikrinimas, prašymas pervesti pinigus, galimybė keisti savo banko kortelės nustatymus ar pasitikrinti paskutines sąskaitoje atliktas operacijas“, – vardija SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis.

Nebereikia slaptažodžių kortelių

Anksčiau nuo finansinių operacijų internete galėjo atbaidyti būtinybė su savimi turėti slaptažodžių kortelę ar generatorių, tačiau ir šioje srityje įdiegta inovacijų, iš esmės pakeitusių klientų identifikavimą ir atliekamų operacijų tvirtinimą. Tai nauja elektroninė identifikavimo priemonė „Smart-ID“, dėl savo praktiškumo sparčiai keičianti anksčiau naudotas slaptažodžių korteles ir generatorius. Šiuo metu tai yra dažniausiai atsisiunčiama mobilioji programėlė Lietuvoje.

„Atsisiuntę šią programėlę į savo išmaniuosius telefonus ar planšetinius kompiuterius ir užregistravę savo paskyrą, klientai gali prisijungti prie interneto banko sistemos ir naudotis elektroninėmis paslaugomis, tvirtinti savo finansines operacijas, pasirašyti dokumentus su banku. Taigi susitvarkyti finansinius reikalus tampa žymiai paprasčiau ir patogiau. Užregistruoti asmeninę paskyrą galima naudojantis dabartine savo prisijungimo priemone – slaptažodžių kortele ar generatoriumi, mobiliuoju ar elektroniniu parašu. Be to, šiandien „Smart-ID“ yra viena saugiausių identifikavimo priemonių“, – sako V. Žagūnis. 

Vaikai irgi mokosi gyventi be grynųjų

Grynieji pinigai šiandien vis mažiau reikalingi net ir skiriant kišenpinigius vaikams. Šiuo metu savo mokėjimo kortelę gali turėti vaikai nuo septynerių metų, taigi vos pradėję lankyti mokyklą. Ir nors dar ne visose mokyklose yra įdiegti kortelių skaitytuvai, pažanga matoma ir šioje srityje ‒ mokyklų valgyklos viena po kitos diegiasi kortelių skaitytuvus.

„Tokia situacija, kai prisireikia ieškoti kišenpinigių vaikui, o piniginėje smulkių paprasčiausiai nėra, tikriausiai pažįstama kiekvienai mamai ar tėčiui. Pinigų pervedimas tokiu atveju – ideali išeitis, mat norimą pinigų sumą vaikui galima pervesti akimirksniu tiek interneto banku, tiek mobiliąja programėle. Be to, taip vaikams lengviau mokytis valdyti savo finansus, stebėti pajamas ir išlaidas, o tėvams nereikia jaudintis, kad vaikas gautus pinigus pames“, – sako V. Žagūnis.

Daugelį su banku susijusius klausimus galima išspręsti internetu

Diegiamos naujovės taip pat skatina gyventojus finansinius reikalus tvarkyti išmaniau. „Šiandien internetu galima išspręsti daugelį finansinių klausimų: ir kasdienius, pavyzdžiui, padidinti pinigų pervedimo dienos limitą, ir retesnius, pavyzdžiui, keliais mygtukų paspaudimais gauti vartojimo kreditą, pasirūpinti, kad lėšos iš sąskaitos būtų pervedamos automatiškai, užsisakyti nuotolinę vaizdo konsultaciją rūpimu finansiniu klausimu. Tvarkant reikalus internetu, išvengiama daug laiko eikvojančių apsilankymų banko padaliniuose ar varginančių grynųjų pinigų operacijų“, – pastebi SEB banko atstovas.

Pinigų pervedimai – akimirksniu

Dar viena priežastis atsisakyti grynųjų pinigų – momentiniai mokėjimai, kurie netolimoje ateityje taps galimi ne tik pervedant pinigus į to paties banko sąskaitas, bet ir į kituose bankuose esančias sąskaitas. „Yra daug gyvenimiškų situacijų, kai prisireikia tokios galimybės. Pavyzdžiui, jei stovėdami eilėje prie kasos staiga suprantate, kad pinigų gali pritrūkti, šeimos nario pervesti pinigai jūsų banko sąskaitą pasieks iškart. Pritrūkus grynųjų pinigų, toks sprendimas nebūtų įmanomas“, – atkreipia dėmesį SEB banko atstovas.