Latvija ir Lietuva: kodėl vienos šalies sėkmė yra ir kitos sėkmė?

Mažiau Baltijos šalis pažįstantys užsienio investuotojai į jas žiūri kaip į vieną vienetą. Ir nors trijų šalių visuomenės ir ūkio struktūra toli gražu nėra identiška, tai, kad jų ekonomika yra atvira, nedidelė ir valstybės laikosi provakarietiškos politikos, lėmė, kad ekonomikos pokyčiai Baltijos šalims atgavus nepriklausomybę iš tiesų buvo labai panašūs. Ne mažiau svarbu tai, kad viena kitai esame svarbiausios eksporto rinkos. Be to, ir lietuviai Latvijoje, ir latviai Lietuvoje yra vieni didžiausių tiesioginių investuotojų, tad nuo šalių ekonominės sėkmės priklauso ir investuotojų investicinė grąža.

Akivaizdu – kuo geriau sekasi kaimynui, tuo didesnė nauda ir savai šaliai, nes dėl augančios kaimyninės šalies ekonomikos dažniausiai didėja ir prekių bei paslaugų paklausa joje.

Viena kitai esame svarbiausios eksporto rinkos

Latvija yra antra po Rusijos Lietuvos eksporto partnerė, o Lietuva yra didžiausia Latvijos gamintojų ir prekybininkų eksporto rinka. Lietuva praėjusiais metais į Latviją eksportavo prekių už 2,7 mlrd. eurų. Eksportas į Latviją sudarė 9,7 proc. viso mūsų šalies prekių eksporto. Nemaža viso eksporto į kaimyninę šalį dalis tenka „Orlen Lietuva“ pagamintiems ir eksportuotiems degalams, nes praėjusiais metais apie 60 proc. Latvijoje parduotų degalų atkeliavo būtent iš šios naftos perdirbimo gamyklos. Beje, nemenką eksporto į Latviją dalį sudaro vadinamasis reeksportas, kai prekės yra pagaminamos ne Lietuvoje, bet jos tiekiamos į kitas Baltijos šalis per Lietuvą.

Jeigu vertinsime tik lietuviškos kilmės prekių, neįtraukdami degalų ir kitų energetinių produktų, eksportą į Latviją, jis praėjusiais metais buvo 774 mln. eurų ir per metus padidėjo beveik dešimtadaliu (9,5 procento). Daugiau tokių prekių eksportuota tik į Vokietiją, Švediją, Jungtinę Karalystę ir Lenkiją. Tai nestebina, nes tokiose šalyse kaip Vokietija gyventojų skaičius yra daugiau negu 10 kartų didesnis negu Latvijoje, tad kiekvieno prekių eksportuotojo svajonė pakliūti į tokios didelės šalies rinką.

Latvijos eksportuotojai pernai į Lietuvą įvežė prekių, kurių vertė 2,1 mlrd. eurų. Tai sudarė 16 proc. viso šalies eksporto. Atsižvelgiant į tai, kad reeksporto dalis visame Latvijos prekių eksporte nėra didesnė negu Lietuvos atveju, o latviai energetinių produktų į Lietuvą eksportuoja gerokai mažiau, Latvijai mūsų šalis yra vienareikšmiškai svarbiausia prekių eksporto rinka.

Pernai atvežta trečdalis viso Latvijoje primelžto pieno

Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad tarp šalių prekiaujama ne tik galutinio, bet ir tarpinio vartojimo produktais, todėl prekių tiekimo grandinėje yra abiejų šalių verslo interesai. Pavyzdžiui, iš Latvijos į Lietuvą praėjusiais metais už 91 mln. eurų importuota 304 tūkst. tonų žaliavinio pieno (tai sudaro beveik trečdalį viso Latvijoje primelžto pieno), kurį perdirbo Lietuvos pieno produktų gamintojai ir galutinį produktą eksportavo į tolimesnes rinkas.

Yra žaliavų, vežamų ir priešinga kryptimi – pavyzdžiui, 2018 metais lietuviai eksportavo apvaliosios ir malkinės medienos į Latviją už 102 mln. eurų, nors Latvijoje miškingumas ir medienos gamybos mastas yra daug didesni. O plataus vartojimo prekių prekyba tarp šalių yra labai aktyvi, nes, nors dažniausiai vartotojai teikia pirmenybę savo šalies produkcijai (ypač maisto), statistika rodo, kad ir lietuviški gaminiai Latvijoje, ir latvių Lietuvoje randa kelią į vartotojų krepšius.

Ryškėjanti įmonių konsolidacijos tendencija

Negalima nepastebėti ir kitos tendencijos, kuri veikiausiai tęsis ir ateityje: tarptautinės įmonių grupės, konsoliduodamos rinką, palieka tik vieną gamybos padalinį Baltijos šalyse. Tokie verslo pasvarstymai, kurioje šalyje tęsti gamybą, savaime paaštrina konkurenciją tarp šalių. Kita vertus, sveika konkurencija visada padeda palaikyti formą ir, net jeigu kartais nusileidžiama kaimynei, padaryti namų darbai gali padėti pritraukti kitus investuotojus.

Lietuvos tiesioginės užsienio investicijos Latvijoje yra maždaug du kartus didesnės negu latvių Lietuvoje. Todėl akivaizdu, kad tai, kaip vystosi Latvijos ekonomika, yra svarbu ne tik mūsų eksportuotojams, bet ir investuotojams. Juo labiau kad lietuviai daugiausiai yra investavę į tokį ciklišką verslą kaip prekyba ir nekilnojamojo turto plėtra. Užtenka paminėti, kad vien „Maxima“ užima kone trečdalį (27 proc.) Latvijos mažmeninės prekybos maisto produktais rinkos, o „Sanitex“ yra didžiausias didmeninės prekybos rinkos dalyvis. Nemažą savo rinkos dalį Latvijoje turi ir lietuviško kapitalo farmacijos, drabužių, statybinių medžiagų, žemės ūkio produktų prekybininkai. Beje, pastaruoju metu Lietuvos nekilnojamojo turto vystytojai sugrįžta ir į ilgai stagnavusią Latvijos rinką. Netrukus Rygoje duris atvers vienas iš didžiausių Latvijoje prekybos centrų „Akropolis“, o per artimiausius dvejus metus padaugės ir lietuviško kapitalo įmonių projektų.

Latvių investicijos Lietuvoje yra kuklesnės, tačiau pastaruoju metu gana sparčiai auga. Daugiausiai investuota į prekybos, finansų ir nekilnojamojo turto sektorius. Turbūt geriausiai lietuviams dabar matoma Latvijos statybinių medžiagų prekybos tinklo „Depo“ plėtra. Netrukus šis tinklas jau turės penkias parduotuves ir bus investavęs beveiki 100 mln. eurų Lietuvoje. Lietuviai gerai atpažįsta ir latvių banko „Citadele“ (tiesa, banko akcininkai ne latviai) investiciją į Lietuvoje veikiantį banko filialą. Nemažai latviai yra investavę ir į beržo faneros gamintoją „Likmerė“.

Latviai yra dažnesni svečiai Lietuvoje

Galiausiai stiprėja ne tik Lietuvos ir Latvijos ekonominiai ryšiai. Vis daugiau gyventojų keliauja po kaimyninę šalį. Pavyzdžiui, per praėjusius penkerius metus lietuvių nakvynių skaičius Latvijos apgyvendinimo įstaigose padidėjo du trečdalius (67 proc., iki 318 tūkst.), latvių Lietuvoje – 83 proc.(iki 263 tūkst.). Beje, įvertinus šalių gyventojų skaičiaus skirtumą, galima teigti, kad latviai netgi yra dažnesni svečiai Lietuvoje negu lietuviai Latvijoje.

Konkurencijos tarp šalių verslo ir valdžios atstovų išvengti neįmanoma. Kur kas geriau tokią konkurenciją laikyti konstruktyvia priemone didinant šalies patrauklumą vietos ir užsienio investuotojams. Labai svarbu žinoti: kaip netinkamas šeimos narių elgesys anksčiau ar vėliau išlenda į viešumą, taip ir politikų ar verslo ne visai sąžiningi veiksmai kaimynų atžvilgiu grįžta bumerangu. Turbūt geriausia būtų šalims patarti – kalbėtis, tartis, nes taip bus galima geriau suprasti ir lietuvių, ir latvių interesus, dažniau atrasti bendrą sprendimą bei galiausiai pasidžiaugti vieni kitų sėkme.