Switch to mobile version. Į viršų

NAUJIENOS - 2019 07 25 - 11:30

Elektroninės prekybos iššūkiai mažmeninės prekybos rinkai

2018-aisiais mažmeninės prekybos įmonių bankrotų procentas JAV buvo rekordiškai didelis – veiklą nutraukė ar didelę dalį parduotuvių uždarė tokios bendrovės kaip „Sears“, „Toys R US“, „Kmart“, „Bon-Ton“ ir kiti. Prognozuojama, kad kas ketvirtą JAV fizinę mažmeninės prekybos parduotuvę dar gali tekti uždaryti. „Moody‘s“ pakeitė Europos mažmeninės prekybos rinkos augimo prognozę į neigiamą, nors visa tai vyksta augant namų ūkių vartojimo mastui. Šių pokyčių kaltininkė – elektroninė prekyba, užimanti didžiausią dalį tradicinės mažmeninės prekybos augimo, o kai kuriose šalyse dar ir atsiriekianti fizinių parduotuvių rinkos dalį.

Gali pasirodyti, kad šie pokyčiai vyksta tik užsienio rinkose, tačiau Lietuvoje elektroninė prekyba taip pat įsibėgėja – rinkos dalis mažmeninės prekybos sektoriuje jau siekia apie 7,1 proc. Jei prieš penkmetį nusprendę apsipirkti internetu lietuviai dažniausiai ieškojo buitinės technikos, elektronikos, kvepalų, knygų ir kitų prekių, kurių kainas lengva palyginti, o pristatymo terminas nėra lemiamas veiksnys, tai šiandien situacija smarkiai pasikeitusi. Prekybininkams vis daugiau investuojant į visas internetinės prekybos grandis daugelį prekių galime atsiimti kad ir tą pačią dieną.

Maistą, vaistus ar statybines prekes lietuviai vis dar dažniausiai perka fizinėse parduotuvėse. Tačiau į šią rinką dar tik ruošiasi įžengti tokie mažmeninės prekybos banginiai kaip „Rimi“, „Depo“ ar „Ikea“. Dabar jau apie 40 proc. elektronikos prekių Baltijos šalių gyventojai užsako internetu, o virtualiai nuperkama ir kas ketvirta batų pora.

SEB analitikų atliktas tyrimas parodė, kad vien internete prekiaujančių Baltijos šalių įmonių vidutinis augimo tempas siekia įspūdingus 20 procentų. Nors pusė šių įmonių yra nuostolingos, o daugumos jų pelno marža yra mažesnė negu 1 procentas, tai suprantama – rinkos vystymosi laikotarpiu dalyviai stengiasi užimti kuo didesnę jos dalį, vildamiesi, kad vykdoma veikla bus pelninga ateityje.

Tai tik pradžia – nėra prielaidų manyti, kad 30-metis lietuvis, šiuo metu apsiperkantis internetu, ateityje savo įpročius pakeis. Atvirkščiai, lietuvius, kuriems svarbi kaina, lengviau išvilioti iš fizinių parduotuvių į internetą, negu atvesti juos atgal. Tad akivaizdu, kad mažmeninė prekyba internete yra pasiruošusi augti.

Pažvelkime į rinkas, kuriose elektroninė prekyba pažengusi gerokai toliau negu Lietuvoje. Švedijoje elektroninės prekybos rinkos dalis siekia apie 10 proc. ir šioje šalyje per pastaruosius šešerius metus beveik nė vienos prekybos šakos pelningumo norma neaugo. Vienintelė atsilaikiusi sritis – maisto prekės. JAV elektroninės prekybos dalis siekia 14 proc., o rezultatas – uždaromos parduotuvės ir liūdnos prognozės fiziniams mažmenininkams, nespėjantiems gana greitai prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų.

Didžioji Britanija turi pažangiausią elektroninės prekybos rinką pasaulyje (17 proc. visos mažmeninės prekybos). Per pastaruosius penkerius metus šioje šalyje buvo uždaryta apie 8 proc. fizinių parduotuvių, o didieji prekybos centrai ieško būdų prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios prekybinės aplinkos.

Lietuvoje elektroninė prekyba užima dar palyginti nedidelę mažmeninės prekybos rinkos dalį, tačiau sparčiai auga. Ekonomistai prognozuoja du galimus scenarijus. Pirmasis – lėtėjančio augimo: Lietuvoje kartosis Didžiosios Britanijos scenarijus ir dabartinis 20 proc. per metus augimas iki 2026-ųjų sulėtės iki 12,5 proc. per metus. Antrasis – spartaus augimo: 20 proc. per metus augimas tęsis ir, jei jis nesustos, po 8 metų elektroninė prekyba sudarys 30 proc. visos mažmeninės prekybos. Tad kyla gana didelė grėsmė, kad elektroninė prekyba atsirieks vis didesnę rinkos augimo dalį, sukeldama spaudimą fizinėms parduotuvėms.

Kad ir kuris scenarijus pasitvirtintų, elektroninė prekyba augs ir jos augimas neišvengiamai viršys tradicinės mažmeninės prekybos augimo tempą. Tai reiškia dar aršesnę konkurenciją tarp prekybininkų, kuriems elektroninė prekyba turi tapti kasdieniu pardavimo kanalu norint išlaikyti turimas pozicijas. Keičiasi ir prekybos centrų poreikiai – prisitaikydami jie turi ieškoti originalių sprendimų, pavyzdžiui, keisti dalį savo plotų į pramogų zonas, kavines, laisvalaikio erdves, pritaikyti parduotuves ne tik pirkti, bet ir patogiai atsiimti užsakytas prekes.

Dar vienas svarbus akcentas – didesnes galimybes augti turi rinkos dalyviai, kurie investuos į plėtrą internete ar didins koncentraciją rinkoje, įsigydami esamus rinkos dalyvius. Staigmenų čia gali pateikti ne tik vietiniai ar kaimyninių šalių, tokių kaip Lenkija, prekybininkai, bet ir pasauliniai milžinai – „Amazon“, „Ebay“, „Aliexpress“ ir kiti.

Komentaro autorius Vilius Juzikis, SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius

Pensija

Kontaktai

  • „Skype“
  • Savitarnos zonos
  • Banko skyriai ir bankomatai
S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.