Switch to mobile version. Į viršų

NAUJIENOS - 2019 08 07 - 09:20

Gyventojai mano, kad būsto kainos ir toliau augs

Būsto kainoms šalyje stabiliai kylant aukštyn, gyventojų lūkesčiai dėl nekilnojamojo turto kainų pokyčių beveik nepakito. SEB banko užsakymu birželio pabaigoje atlikta apklausa atskleidė, kad 53 proc. apklaustųjų prognozuoja, jog būsto kaina per vienus metus padidės, 11 proc. mano, kad būstas pigs, o 26 proc. nesitiki pokyčių, o likę 10 proc. šiuo klausimu neturi nuomonės. Skirtumas tarp prognozuojančių, kad būstas brangs ir pigs, buvo 42 proc., arba 5 proc. punktais didesnis negu prieš metus ir 1 proc. punktu mažesnis negu pirmo ketvirčio pabaigoje. Rekordiškai didžiausias skirtumas, siekęs 50 proc., buvo 2014 metų pavasarį ir 2017 metų vasarą.

Vilniaus regione gyventojų, kurie tikisi būsto brangimo per artimiausius vienus metus, birželio pabaigoje buvo 59 proc., arba 5 proc. punktais daugiau negu pernai. Manančių, kad būstas pigs, dalis kaip ir anksčiau liko beveik 10 procentų. Kaune laukiančių būsto brangimo birželio pabaigoje buvo 51 proc., arba taip pat 5 proc. punktais daugiau negu prieš metus. Tiesa, nustebino apklausos Klaipėdoje rezultatai – ten tik trečdalis apklaustųjų galvoja, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs, kai prieš metus taip manė net 51 procentas. Sudėtinga paaiškinti, kodėl per metus taip pasikeitė Klaipėdos krašto gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų, nes vidutinė būsto kaina Klaipėdoje šiemet taip pat augo, nors ir lėtesniu tempu negu Vilniuje ar Kaune.

Įprastai gyventojai galimą būsto kainos pokytį per artimiausią laikotarpį vertina pagal tai, kaip kito būsto kainos rinkoje pastaruoju metu ir kokia yra šalies bei jų pačių ekonominė padėtis. Lietuvoje vidutinė būsto kaina šiemet vis dar didėja, o ekonomika pirmą pusmetį augo stebėtinai greitu 4 proc. tempu. Todėl nenuostabu, kad dauguma gyventojų toliau galvoja, kad būstas artimiausiu metu brangs, o dažnesni perspėjimai viešojoje erdvėje apie būsimą ekonomikos augimo sulėtėjimą tokiems lūkesčiams kol kas įtakos neturi.

Būsto paklausa sostinėje didėjo ir dėl sparčiai augančio gyventojų skaičiaus

Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ duomenimis, birželį vidutinė buto kaina Vilniuje buvo 5,1 proc., Kaune 5,5 proc., o Klaipėdoje 3,9 proc. didesnė negu prieš metus. Panašiu tempu augo ir senos, ir naujos statybos būsto kaina. Toks kainų pokytis vis dar yra lėtesnis už vidutinių dirbančio asmens pajamų ar bankų būsto paskolų portfelio pokytį, tad kol kas nerimo nekelia. Tiesa, būsto kaina sparčiau auga mažesniuose miestuose, kur naujo būsto pasiūla yra labai nedidelė, todėl būsto įperkamumo rodikliai didėja ne visoje Lietuvoje.

Po labai aktyvios metų pradžios pirminėje sostinės butų rinkoje, kai per mėnesį buvo parduodama ir rezervuojama apie 500 butų per mėnesį, birželį ir liepą vidutinis sandorių skaičius sumažėjo iki šiek tiek mažiau negu iki 400. Galima bandyti aiškinti, kad sandorių vasarą įprastai sudaroma mažiau, ypač kai karšta, tačiau tikėtina, kad antrą pusmetį nebepavyks pakartoti įspūdingo pirmo pusmečio rezultato. Per metus išaugusi naujo būsto paklausa sostinėje suviliojo būsto vystymo bendroves pasiūlyti pirkėjams dar daugiau naujų gyvenamojo būsto projektų, todėl nenuostabu, kad, bendrovės „Inreal“ duomenimis, neparduotų butų skaičius pagal statomų ir jau pastatytų būstų projektus šoktelėjo iki 5,4 tūkst. ir buvo 12 proc. didesnis negu prieš metus. Jeigu pasiteisins lūkesčiai, kad naujų butų paklausa Vilniuje antrą pusmetį bus mažesnė negu pirmą, būsto kainų augimas gali sulėtėti.

Būsto paklausa sostinėje išliko aukšta ir dėl gyventojų skaičiaus didėjimo. Statistikos departamento duomenimis, liepos pradžioje Vilniaus mieste gyveno 557 tūkst. gyventojų, arba beveik 8 tūkst. daugiau negu prieš metus. Svarbu ir tai, kad per metus padidėjo gyventojų skaičius Kauno ir Klaipėdos regionuose (miesto ir rajono savivaldybių gyventojų skaičius), o tai daro teigiamą įtaką būsto paklausai ir šiuose regionuose. Gyventojų skaičiaus augimą labiausiai lėmė pagerėję gyventojų tarptautinės migracijos duomenys – pirmą pusmetį į Lietuvą atvyko arba sugrįžo gyventi 4,4 tūkst. gyventojų daugiau, negu išvyko iš mūsų šalies. Kita vertus, ir toliau vidinė migracija buvo palankesnė didiesiems trims miestams, o tokiuose miestuose kaip Panevėžys, Alytus ar Mažeikiai, gyventojų skaičius toliau mažėjo.

Antrą pusmetį gyventojų nuotaikos išliks gana panašios

Nors ir lėtesniu tempu, gyventojų pajamos antrą pusmetį didės, todėl didelių pokyčių būsto rinkoje dar neturėtų būti. Kaip ir anksčiau, didžiausią nerimą mūsų ūkio plėtrai kelia nepalankūs ekonominiai pokyčiai Vakarų Europoje. Pirmą pusmetį mūsų šalies pramonė augo, tačiau vargu ar antras pusmetis bus toks sėkmingas. Beje, Europos Centrinis Bankas jau rugsėjį veikiausiai nuo -0,4 iki -0,5 proc. sumažins palūkanų normą už naudojimąsi indėlių Centriniame banke paslaugomis, t. y. bankams teks dar daugiau primokėti už Centriniame banke laikomus vienos nakties indėlius. Tai reiškia, kad tarpbankinė palūkanų norma EURIBOR bus neigiama bent kelerius artimiausius metus, o tai yra gera žinia dabartiniams būsto paskolų savininkams. Galima priminti, kad Lietuvoje daugiau negu 90 proc. visų būsto paskolų palūkanų norma yra kintama. Beje, birželio pabaigoje būsto paskolų portfelis bankuose buvo 8,5 proc. didesnis negu prieš metus ir toliau auga gana panašiu tempu kaip ir gyventojų pajamos, todėl kreditai neperkaitina gyvenamojo būsto rinkos. Vidutinė naujų būsto paskolų kintama palūkanų norma birželį buvo 2,32 proc., arba 0,04 proc. punkto didesnė negu praėjusių metų pabaigoje. 

Antrą 2019 metų pusmetį gyvenamojo būsto rinka ir toliau bus aktyvi, tačiau sandorių skaičius pirminėje rinkoje bus šiek tiek mažesnis – tai perspėja, kad bent jau Vilniuje neparduotų naujų būstų skaičius neturėtų mažėti. Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių bus panašūs kaip ir dabar. Labai svarbu, kiek dar ilgai Lietuvos ekonomika sugebės atsispirti prastėjančioms pasaulio ekonomikos tendencijoms ir kaip ilgai sparčiai augs gyventojų pajamos. Pirmą pusmetį atsargūs lūkesčiai dėl ekonomikos pokyčių nepasiteisino, tačiau tai nereiškia, kad reikia atsipalaiduoti – netgi priešingai, nepalankių pokyčių tikimybė tik didėja.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2019 metų birželio pabaigoje SEB banko užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Iš viso buvo apklausta 1010 15–74 metų gyventojų 118-oje šalies vietovių.

Pensija

Kontaktai

  • „Skype“ (visą parą)
  • Savitarnos zonos
  • Banko skyriai ir bankomatai
S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.