Ekonomikos augimą apima nuovargis

JAV ekonomikos plėtra tęsiasi daugiau negu dešimt metų ir sumušė modernių laikų trukmės rekordą, tačiau augimas silpsta. Nemažą įtaką lėtesnei ne tik JAV ar euro zonos, bet ir besivystančių šalių ekonomikos plėtrai turi politikų ambicijos keisti nusistovėjusią pasaulinės prekybos tvarką. Jeigu verslas nebegali prognozuoti, ko laukti artimiausiu metu, pradeda vyrauti atsargumas ir nerimas, o tai tiesus kelias į lėtesnę plėtrą ar smukimą. Tačiau ir toliau pagrindinis ir JAV, ir euro zonos ekonomikos plėtros scenarijus – vangi plėtra. Lietuvos ekonomika šiemet tebestebina sparčiu augimu, kuriam priešingai, negu tikėtasi, pirmą pusmetį įtakos turėjo geri užsienio prekybos rezultatai. Tačiau ekonomikos augimo tempas lėtės. Kitąmet SEB bankas, kaip ir anksčiau, prognozuoja 2,4 proc. Lietuvos ūkio plėtrą. Tai atskleidė antradienį Stokholme paskelbta pasaulio ekonomikos apžvalga „Nordic Outlook“.

Laikas parodys, ar neigiamas centrinių bankų palūkanų normas ir neigiamą obligacijų pajamingumą galėsime vadinti įprastu reiškiniu, tačiau artimiausiu metu neigiamų palūkanų išvengti nepavyks centriniams bankams imantis ekonomikos skatinimo veiksmų siekiant išvengti ankstesnės klaidos, kai būdavo vėluojama reaguoti į pirmuosius ekonominius nerimo požymius. Ir dabar centriniams bankams nėra lengva veikti – kol kas pasaulio ekonomikos augimą stabdo prasti pramonės rezultatai, o darbo rinka ir vartojimas auga gana sparčiai. Todėl 2020 metų ekonomikos scenarijų lems atsakymai į du klausimus: ar pramonės, labiausiai automobilių gamybos, apimtis turi galimybių kitąmet augti ir kaip ilgai tendencijos paslaugų sektoriuje gali skirtis nuo pramonės pokyčių.

Paliaubų JAV ir Kinijos prekybos kare nesimato

JAV tebėra svarbiausias ekonomikos ir finansų centras pasaulyje, todėl pokyčiai kitoje Atlanto pusėje labiausiai lems ir pasaulio ekonomikos pokyčius per artimiausius dvejus metus. Vadinamųjų lengvų ekonomikos nusileidimų pastaraisiais dešimtmečiais JAV istorijoje nėra buvę daug. Dažniausiai ekonomikos recesija (tai ne tik BVP smukimas du ketvirčius iš eilės, bet ir nedarbo padidėjimas) pasirodydavo drauge su finansų krize, todėl nuosmukiai būdavo dideli ir skausmingi gyventojams. SEB ekonomistai padidino recesijos per artimiausius dvejus metus JAV tikimybę iki 25 procentų. Kol kas finansų sektoriuje daug burbulų, kurie turėtų sprogti, nėra. Viena iš grėsmių, kurią reikia stebėti, – smarkiai išaugusi išleistų žemo kredito reitingo įmonių obligacijų suma.

SEB grupės ekonomistai prognozuoja, kad šiemet JAV ekonomika didės 2,3 proc., kitąmet augimas sulėtės iki 1,8 procento. Nepalankių įvykių, ypač dėl prekybos karų, tikimybė toliau didėja. Visgi svarbu tai, kad JAV namų ūkiai per pastaruosius metus taupė vis daugiau, todėl jų finansinė padėtis yra daug stipresnė negu prieš dvylika metų. Be to, dėl mažėjančių ir dar mažėsiančių palūkanų normų smuks jų sumokamos palūkanų išlaidos. JAV yra gana uždara rinka, todėl vartojimo, o ne užsienio prekybos pokyčiai turi didžiausią įtaką ūkio plėtrai. Kol kas JAV įvesti importo muitų tarifai iš Kinijos importuojamoms prekėms didelės įtakos infliacijai neturėjo, tačiau tai netrukus keisis, kai importo muitais bus apmokestintos visos vartojimo prekės. SEB ekonomistai nebesitiki, kad iki JAV prezidento rinkimų keisis JAV ir Kinijos santykiai prekybos srityje ir teigiamų žingsnių iki to nebesitiki.

JAV Federalinis rezervų bankas (FED) turėtų mažinti bazinę palūkanų normą dar tris kartus iki 2020 metų vidurio, kol ji pasieks 1,5 procento. Tolesnės eigos nežino ir FED vadovai, kurie aiškiai teigia, kad palūkanų normų pokyčiai priklausys nuo to, kokie bus ekonominiai rodikliai.

Europa stebės „Brexit“ dramos tęsinį

SEB grupės ekonomistai prognozuoja, kad šiemet euro zonos BVP augs 1 proc., kitąmet – 1,1, 2021 metais – 1,3 procento. Tai bus lėta ir mažesnė negu potencialaus BVP augimo plėtra. Kol kas labiausiai euro zonos augimą pristabdė pramonės smukimas. Vokietijoje pramonė sukuria net 27 proc. šalies BVP, kai kitose euro zonos šalyse tik 13 proc., todėl Vokietijos ūkis dėl pramonės problemų ir nukentėjo bene labiausiai. Artimiausiais ketvirčiais nėra tiek svarbu, ar Vokietijos BVP smuks du ketvirčius iš eilės, ar ne, svarbiau, ar neigiamos nuotaikos persimes į darbo rinką. Visgi tikimasi, kad metinis automobilių gamybos pokytis Vokietijoje ketvirtą ketvirtį gali būti ir teigiamas.

Nors dabartinis Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas pasiryžęs išvesti šalį iš Europos Sąjungos spalio 31 d. net ir be jokio susitarimo, jis atsirems į Parlamento, kuris priešinsis kietajam „Brexit“, sieną, ir tai reikštų dar vieną „Brexit“ datos atidėjimą. Kietojo „Brexit“ tikimybė priartėjo prie 35 proc., ir jeigu jis bus įgyvendintas, dabartinės euro zonos ekonomikos augimo prognozės kitąmet taptų nepasiekiamos. Beje, veikiausiai jau rugsėjį ir spalį Europos Sąjungos šalių eksportas į Jungtinę Karalystę vėl padidės gamybininkams siekiant pristatyti į šią šalį kuo daugiau prekių iki spalio 31 dienos.

SEB analitikai nekeičia prognozės, kad Europos centrinis bankas (ECB), atsižvelgdamas į sumažėjusius infliacijos lūkesčius ir siekdamas skatinti ekonomiką, rugsėjį sumažins palūkanų, kurias bankai turi primokėti centriniam bankui už jame laikomus vienos nakties indėlius, normą nuo -0,4 iki -0,5 procento. Gruodį šios palūkanos bus sumažintos iki -0,6 procento. EURIBOR artimiausiais mėnesiais smuks dar labiau. Be to, ECB netrukus turėtų atnaujinti ir išplėstinę turto pirkimo programą.

Lietuvos kitų metų BVP prognozė palikta ta pati

„Dėl spartesnio, negu prognozavome, ekonomikos augimo šių metų pirmą pusmetį pagerinome 2019 metų Lietuvos BVP augimo prognozę nuo 3,2 iki 3,6 procento. Tačiau ekonomikos plėtra antrą šių metų pusmetį ir kitais metais bus gerokai lėtesnė dėl prastėsiančio užsienio prekybos balanso. Palikome 2,4 proc. ekonomikos augimo prognozę 2020 metais nepakeistą, tačiau rizika, kad ekonomikos augimo Vakarų Europoje scenarijus kitąmet gali būti dar prastesnis, o kietojo „Brexit“ išvengti nepavyks, yra padidėjusi, galėtų lemti gerokai prastesnį Lietuvos BVP pokytį. Taip pat paliekame prognozę, kad vidutinis darbo užmokestis šalyje kitąmet augs 6,5 proc., o nedarbas bus 6 procentai. Vidutinė metinė infliacija šiemet bus 2,4 proc., kitąmet – 2,3 procento. Prognozuojame, kad Latvijos ekonomika šiemet padidės 2,4 proc., 2020 metais – 2 proc., o Estijos BVP didės atitinkamai 3 ir 2,3 procento“ , – sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Išsamią SEB analitikų rugpjūčio mėnesį atliktą pasaulio ekonomikos apžvalgą „Nordic Outlook“ galima rasti čia.  

Lietuvos ekonomikos tendencijos bus išsamiau pristatytos po dviejų savaičių pasirodysiančiame Lietuvos makroekonomikos apžvalgos leidinyje.