Switch to mobile version. Į viršų

NAUJIENOS - 2019 09 11 - 11:00

SEB ekonomistas: „Ar atlaikys Lietuvos ekonomiką nešantys Ikaro sparnai?“

Lietuvos ekonomika pirmą pusmetį augo gerokai sparčiau, negu buvo prognozuota. Šalies BVP per pirmą metų pusę ūgtelėjo 4,1 procento. Nepaisant skeptiškų prognozių, toks nuo eksporto rinkų priklausantis sektorius kaip apdirbamoji gamyba taip pat augo gana įspūdingu 4,1 proc. tempu. Tačiau manome, kad šių metų antrą pusmetį gamybos ir eksporto augimo tempas bus lėtesnis. 

Tiesa, rugpjūtį pramonės pasitikėjimo rodikliai ir lūkesčiai dėl eksporto apimties per artimiausius du–tris mėnesius išliko stebinančiai aukšti, o tai rodo, kad didelių neigiamų pokyčių iki metų pabaigos lyg ir neturėtų būti. SEB banko ekonomistai prognozuoja, kad šiemet Lietuvos BVP padidės 3,6 proc., tačiau augimas gali būti ir keliais procentiniais punktais didesnis, jeigu grūdų ir rapsų derlius šiemet šalyje galiausiai bus gausesnis, negu prognozavo oficialios institucijos.

Nors šių metų dar liko trečdalis, verslo ir valdžios dėmesys jau skiriamas 2020 metams. SEB bankas kitų metų šalies BVP augimo prognozės nepakeitė – prognozuojama, kad BVP padidės 2,4 procento, o 2021 metais augs truputį sparčiau – 2,6 procento. Pateiktos ekonomikos augimo prognozės yra paremtos prielaida, kad nei JAV, nei euro zona per artimiausius dvejus metus visgi nepatirs recesijos (nors jos rizika didėja) ir kietojo „Brexit‘o“ nebus. Lietuvos ekonomikos augimas bus lėtesnis labiausiai dėl vangios pagrindinių eksporto partnerių ekonomikos plėtros. Pavyzdžiui, SEB grupė prognozuoja, kad euro zonos ekonomika kitąmet augs 1,1 proc., o 2021 metais – 1,3 procento.

Per artimiausius metus Lietuvoje valstybės sektoriaus investicijų netrūks

Atsargesnį pramonės įmonių požiūrį rodo per šių metų pirmą pusmetį vos 1,5 proc. padidėjusios materialinės investicijos. Visų privačių sektorių investicijos į įrenginius, mašinas, transporto priemones šių metų pirmą pusmetį smuko 0,9 procento. Dėl tokio atsargumo investuoti dabar bus mažiau galimybių didinti gamybą vėliau. Materialinės investicijos į verslo centrus 2020 metais neturėtų kristi žinant pradėtų ir planuojamų projektų mastą, tačiau labai sparčiai didėjanti naujų biurų pasiūla verčia akylai stebėti šią įkaitusią rinką. Priešingai yra su valstybės sektoriaus investicijomis – jos pirmą pusmetį ūgtelėjo net 46 procentais.

Šiemet gerokai daugiau investavo energijos gamybos bendrovės, daugiau investicijų atliko Klaipėdos jūrų uostas, padidėjo ir krašto apsaugos sektoriaus investicijos. Nemažai šių investicijų yra finansuojama Europos Sąjungos struktūrinėmis lėšomis, kurios kitąmet vis dar darys didelę įtaką viešojo sektoriaus investicijoms. Apskritai per artimiausius metus investicijų neturėtų trūkti, ypač energetikos ir transporto sektoriuose, nes prasidės tokių projektų kaip dujotiekio GIPL, elektros tinklų sinchronizacijos, „Rail Baltica“ geležinkelio iki Latvijos sienos statybų darbai.

Nedarbas stabilizuojasi, atlyginimų augimo tempas sulėtės

Nedaug kas pastebėjo, bet antrą ketvirtį Lietuvoje pirmą kartą nuo 2010 metų nedarbas per metus padidėjo. Panašu, kad pasiteisina lūkesčiai, jog nedarbas Lietuvoje artimiausiu metu bus maždaug 6 proc., išliks nemažas skirtumas tarp nedarbo lygio ekonomiškai aktyviausiose ir pasyviausiose savivaldybėse. Pernelyg sunerimti dėl per metus truputį padidėjusio nedarbo per anksti. Pirma, naujausiais Užimtumo tarnybos duomenimis, registruotas nedarbas rugpjūtį buvo toks pat kaip ir prieš metus. Antra, samdomų darbuotojų skaičius vis dar augo sparčiai – per metus jų padaugėjo 24 tūkstančiais. Žinoma, labiausiai padidėjo samdomų darbuotojų skaičius transporto sektoriuje – 13 tūkstančių, dauguma jų yra ne lietuviai.

Prognozuojame, kad kitąmet vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius augs lėčiau – 6,5 proc., o 2021 metais augimas sulėtės iki 5,8 procento. Teigiamą įtaką vidutinio darbo užmokesčio augimui kitąmet darys jau patvirtintas 9 proc. minimalios mėnesio algos didinimas, neigiamą – lėčiau augsiantis eksportuojantis verslas. Šiemet vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius privačiame sektoriuje augo tik 6,3 proc., arba lėčiausiai nuo 2015 metų vidurio. Tačiau negalima nepastebėti, kad lėčiausiai atlyginimai augo transporto (2,8 proc.) ir statybų (3,4 proc.) sektoriuose, kuriuose yra didžiausia dirbančių asmenų iš trečiųjų šalių dalis ir kuriuose nemažą galutinio užmokesčio dalį sudaro dienpinigiai. Kitose svarbiose ekonomikos šakose, tokiose kaip pramonė ar profesinė, mokslinė, techninė veikla, vidutinis darbo užmokestis augo sparčiau – atitinkamai 7 ir 8,9 procento.

SEB banko ekonomistai prognozuoja, kad šiemet vidutinė metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą bus 2,4 proc., kitąmet mažės iki 2,3 proc., o 2021 metais ūgtels iki 2,4 procento. 2020 metais gyventojams turėtų pigti gamtinės dujos, elektros kaina nesikeisti. Taip pat SEB grupė prognozuoja, kad kitąmet vidutinė „Brent“ naftos kaina bus 12 proc. didesnė negu šiemet (viena iš priežasčių – IMO 2020 reikalavimai), todėl vidutinė degalų kaina taip pat turėtų būti didesnė negu šiemet. Manome, kad maisto brangimas pasiekė piką. Ypač dėl mažesnių grūdinių kultūrų supirkimo kainų artimiausiu metu metinis maisto kainų pokytis ims mažėti.

Valdžios iššūkis – išlaikyti fiskalinę drausmę ir didinti ilgalaikį šalies konkurencingumą

Kaip ir anksčiau, prognozuojame, kad šiemet valdžios sektoriaus balanso perteklius bus 0,3 proc., o 2020 metais mažės iki 0,1 procento. Tikimės, kad Vyriausybei pavyks suderinti Seimo narių ir Prezidentūros siūlymus dėl kitų metų biudžeto taip, kad būtų išlaikyta fiskalinė drausmė. Atsitraukimas nuo jos laikinai pateisinamas tik esant ekonomikos nuosmukiui, kai būtina skatinti gyventojų ir verslo ekonominį aktyvumą. Pastaruoju metu padaugėjo pritariančiųjų, kad Lietuvos valdžios sektoriaus biudžeto ir BVP santykis yra per mažas, tačiau akivaizdu, kad tada, kai reikės priimti galutinius sprendimus, kurie darys neigiamą įtaką konkrečių žmonių grupių finansams, nepasitenkinimo dėl pokyčių bus daug.

Valdžios sektoriaus atstovai, keisdami mokesčių sistemą, turėtų nepamiršti, kad Lietuvoje ir toliau gyventojai išleidžia daugiau, negu gauna pajamų. Be to, darbo jėgos sąnaudos pastaruoju metu auga gerokai sparčiau negu darbo našumas, todėl darbuotojų dalis BVP struktūroje jau priartėjo prie Europos Sąjungos vidurkio ir tai reiškia, kad daug erdvės darbo užmokesčiui augti greičiau negu darbo našumui nebelieka. Todėl, be socialinę atskirtį, skurdą, pajamų nelygybę mažinančių sprendimų, reikia nepamiršti ir ilgalaikį šalies konkurencingumą didinančių investicijų.

Perskaityti SEB banko Lietuvos makroekonomikos apžvalgą galite spustelėję šią nuorodą

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, tel. (8 5) 268 2521, e. paštas .

Pensija

Kontaktai

  • „Skype“
  • Savitarnos zonos
  • Banko skyriai ir bankomatai
S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.