SEB bankas apklausė finansų vadovus: pasaulio ekonomikos pokyčiai temdo Baltijos šalių įmonių optimizmą

Du trečdaliai didžiųjų Lietuvos įmonių finansų vadovų palankiai vertina savo bendrovių finansinę padėtį. Kita vertus, vis daugiau jų susiduria su mažėjančiu įmonių pelningumu, nerimauja dėl didėjančių darbo sąnaudų ir vykstančių pasaulinių ekonominių pokyčių. Vertindamos suprastėjusią ekonominę padėtį pasaulyje, Baltijos šalių įmonės į ateitį žvelgia atsargiau, todėl atitinkamai kinta verslo lūkesčiai. Tokį įmonių požiūrį atskleidžia SEB bankų Baltijos šalyse rugsėjį atlikta didžiųjų Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrovių finansų vadovų apklausa.

„Baltijos šalių ekonomika auga jau 10 metų, ilgiausiai šalių istorijoje, tad į ateitį žvelgiama vis atsargiau. Be to, finansų vadovai puikiai supranta pasaulinių procesų ir užsienio rinkų permainų įtaką verslui. Dauguma didžiųjų Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonių yra priklausomos nuo eksporto, todėl, atsižvelgdamos į pasaulinių permainų foną, šiandien jos priima ir įgyvendina strateginius sprendimus, kurie atspindi jų lūkesčius ir ateities vertinimą“, – teigia SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Vilius Juzikis.

Svarbiausias rūpestis – augančios veiklos sąnaudos

Sparčiai didėjantis darbo užmokestis ir toliau yra didžiausias iššūkis įmonėms Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse. Didėjančios darbo sąnaudos pernai Lietuvoje susirūpinimą kėlė 51 proc. apklaustų finansų direktorių, o šį rudenį – jau 64 procentams.

„Šiemet pirmą kartą darbo jėgos sąnaudos tapo svarbiausiu visų Baltijos šalių įmonių rūpesčiu. Lietuvoje šį susirūpinimą atspindi statistiniai duomenys – antrą 2019-ųjų ketvirtį Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis kilo 7,9 proc. ir pranoko atlyginimų augimą Estijoje bei Latvijoje. Be to, darbo našumas taip sparčiai neauga, tad atotrūkis tarp darbo jėgos sąnaudų ir našumo rodiklių didėja. Pelningumą siekiančioms išlaikyti įmonėms kyla svarbus klausimas, kaip nuolat didinti pajamas ir dirbti efektyviau“, – konstatuoja V. Juzikis.

Finansų vadovai Latvijoje (43 proc.) ir Estijoje (44 proc.) dažniau negu Lietuvoje (31 proc.) akcentuoja, kad įmonės darbo našumą turėtų didinti visą dėmesį skirdamos skaitmenizavimo ir automatizavimo sprendimams, kurie padėtų mažinti santykines darbo jėgos sąnaudas ir didintų pardavimo mastą.

Lietuvos įmonės yra labiau linkusios investuoti į įrangą, kad galėtų padidinti veiklos pajėgumą. Anot V. Juzikio, tokią strategiją iš dalies lemia tai, kad Lietuvoje pramonė sudaro didesnę ekonomikos dalį, o gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis yra aukščiausias, palyginti su kitomis Baltijos šalimis. Investicijų į įrangą svarbai pritarė 17 proc. Latvijos ir tik 10 proc. Estijos įmonių, o Lietuvoje – 22 proc. įmonių.

Daugiau dėmesio skiriama naujienoms iš pasaulio

Lietuvoje pastebimas augantis įmonių nerimas dėl ekonomikos pokyčių. Verslo aplinka dėl naujienų apie vykstančius prekybos karus, „Brexit“ derybas ir kitus augimui nepalankius procesus tampa sunkiau nuspėjama. Tad ekonomikos pokyčius, kaip vieną didžiausių nerimo šaltinių, šiemet Lietuvoje nurodė 52 proc. apklaustųjų, kai pernai jų skaičius siekė 28 procentus.

Estijoje nerimaujančių dėl ekonomikos pokyčių įmonių dalis šiemet buvo dar didesnė – 54 procentai. Latvijoje 46 proc. apklaustų finansų vadovų taip pat pripažino, kad yra susirūpinę dėl ekonomikos sulėtėjimo.

Kas antras respondentas Lietuvoje šiemet nurodė, kad didelis iššūkis įmonėms kitąmet bus mažėjantis pelningumas. Palyginti su praėjusiais metais, tokių apklaustųjų skaičius išaugo 7 procentiniais punktais. Pasak SEB banko Verslo bankininkystės tarnybos direktoriaus, pastangos išlaikyti konkurencingumą didinant masto ekonomiją skatina verslo konsolidaciją ir gali būti atsakas į jaučiamą spaudimą mažinti prekių ar paslaugų kainas.

Labiau norėtų grąžinti skolas, bet neatsisako ir investicijų

SEB banko tyrimas parodė, kad nepalankiai kintanti verslo aplinka ir vis daugiau susirūpinimo keliantys iššūkiai daro įtaką įmonių nuostatoms, susijusioms su ateities sprendimais. Skirstant sukauptas papildomas lėšas, ir toliau 2020 metais strateginis didžiųjų įmonių prioritetas yra investicijos šalyje. Turėdamos laisvų pinigų, savo šalyje investuotų 39 proc. Lietuvos, 44 proc. Latvijos ir 49 proc. Estijos įmonių.

Kita vertus, šiemet daugiau finansų vadovų Baltijos šalyse teigia, kad laisvas lėšas panaudotų skoloms grąžinti. Lietuvoje tokių planų turėjo net 31 proc., Latvijoje – 23 proc. Estijoje – 17 proc. įmonių.

Per metus Lietuvoje labiausiai sumažėjo įmonių, kurios pageidautų investuoti užsienyje, ir padaugėjo bendrovių, kurios norėtų grąžinti skolas esant didesniems, negu tikėtasi, pinigų srautams. Palyginti su 2018 metais, Lietuvos įmonių, kurios laisvas lėšas panaudotų skoloms padengti, padaugėjo 11 proc. punktų. Kita vertus, 9 proc. punktais sumažėjo įmonių, kurios būtų linkusios investuoti.

„Bendrieji Lietuvos įmonių skolos rodikliai pastaruoju metu išlieka stabilūs – skolos didėja panašiai kaip ir nominalus visos šalies BVP. Tad didesnis įmonių noras grąžinti skolas turint perteklinių lėšų rodo atsargumą ir konservatyvumą planuojant plėtrą“, – teigia SEB banko valdybos narys V. Juzikis, pastebėdamas, kad, apklausos duomenimis, sumažėjo ir dalis bendrovių, planuojančių mokėti dividendus.

Optimizmą keičia atsargumas

SEB banko tyrimo duomenimis, verslo sąlygas visose trijose Baltijos šalyse finansų vadovai šiemet yra linkę vertinti ne taip teigiamai kaip ankstesniais metais. Labiausiai tikinčių palankiomis verslo sąlygomis sumažėjo Latvijoje – nuo 52 proc. pernai iki 39 proc. apklaustųjų šiemet. Estijoje ir Lietuvoje optimizmo išlieka daugiau – maždaug kas antras finansų vadovas nurodė, kad per ateinančius dvylika mėnesių jų verslo sąlygos bus palankios.

„Lietuvos įmonių pelningumas ir toliau yra istoriškai didelis, bet po truputį mažėja. Taigi kinta ir verslininkų nuotaikos. Lėčiau negu sąnaudos augančios pajamos įmonėms primena apie ekonomikos cikliškumą, todėl kuklesnės prognozės ir atsargus elgesys yra suprantami“, − pažymi V. Juzikis.

Šiemet kur kas daugiau negu pernai finansų vadovų mano, kad artimiausiu metu įmonėms derėtų vengti rizikingesnio balanso, nes ekonomikos augimas Baltijos šalyse yra užsitęsęs ir galimas ekonomikos augimo lėtėjimas ar korekcija. Pernai tokios pozicijos laikėsi maždaug kas ketvirta didelė Lietuvos įmonė, o šiemet – jau kas trečia. Latvijoje situacija panaši. Užtat Estijoje beveik kas antras finansų vadovas nurodo, kad dabar nėra tinkamiausias metas rizikingesniam balansui.

„Nuosaikų Estijos įmonių požiūrį į riziką lemia tai, kad šios šalis BVP augo sparčiausiai tarp Baltijos valstybių per pastaruosius kelerius metus, ir dėl ateities baiminamasi vis labiau. Taip pat toliau sparčiai didėja vidutinis darbo užmokestis, kuris yra gerokai didesnis negu kitose šalyse, todėl jau pasitaiko atvejų, kai dėl išaugusių darbo sąnaudų našumo didinti nespėjantys verslai pasitraukia iš Estijos“, – įžvalgomis dalijasi ekspertas.

Didžiųjų Baltijos šalių įmonių finansų direktorių apklausą SEB atliko septintą kartą. Apklausa vykdyta šių metų rugsėjį, joje dalyvavo 209 Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės, kurių apyvarta viršija 20 mln. eurų. Tyrimo dalyviai, įmonių finansų vadovai, pateikia įžvalgas ir vertinimus, kaip galėtų kisti verslo sąlygos per ateinančius dvylika mėnesių, apibūdina svarbiausius verslo iššūkius ir įmonių planus.