SEB bankas UAB „Baltoptik“ suteikė 720 tūkst. eurų paskolą
Dėl pandemijos padarinių šešiolikos optikos salonų Lietuvoje ir devynių optikos salonų Latvijoje tinklą valdanti „Baltoptik“ patyrė apie 1 mln. eurų apyvartinių lėšų trūkumą, kuris stūmė įmonę į nemokumo padėtį. To išvengti padėjo SEB banko suteikta paskola – jeigu būtų nepavykę dėl jos susitarti, įmonė būtų turėjusi pasinaudoti Nemokumo įstatyme numatytomis galimybėmis – restruktūrizuoti veiklą.
Pasak Gintauto Kersnausko, „Fielmann“ optikos salonus valdančios „Baltoptik“ generalinio direktoriaus, COVID-19 optikos sektoriui Lietuvoje padarė didžiulę įtaką, kadangi iki medicinos įstaigų planinės veiklos atnaujinimo nebuvo leidžiama vykdyti pagrindinės veiklos – gaminti akinių pagal gydytojo išrašytą receptą, nes visa medicininė veikla buvo sustabdyta, kaip ir prekybos centrų, kuriuose veikė akiniais prekiaujančios parduotuvės. Dėl to karantino pradžioje optikos sektorius neteko apie 80–90 proc. pajamų, minimalią apyvartą palaikė vykdoma socialinė funkcija – optikos parduotuvėse buvo taisomi sulaužyti akiniai.
„Išsikėlėme pagrindinį tikslą – rasti būdą nemažinti darbuotojų skaičiaus. Antras tikslas buvo rasti susitarimus su paslaugų, nuomos ir prekių tiekėjais, kurie taip pat turi darbuotojų. Neatidėliodamas pradėjau kalbėtis su vietos ir užsienio tiekėjais dėl abiem pusėms priimtinų atidėtų mokėjimų sąlygų – kiekvieno mėnesio įsipareigojimai darbuotojams ir tiekėjams siekia apie 1 mln. eurų, taigi netrukus maždaug tokios sumos ėmė trūkti. Norėdamas pasiskolinti atitinkamą sumą iš banko, pirmiausia turėjau suderinti pagal ilgesnius terminus išdėstytas įmokas su tiekėjais“, – sako „Baltoptik“ generalinis direktorius G. Kersnauskas.
SEB bankas bendrovę „Baltoptik“ finansuoja ne pirmus metus: nuo 1998 metų veikianti įmonė panašioje situacijoje buvo atsidūrusi per 2009 metų krizę. Tuomet, parengus reikiamus dokumentus, taip pat pavyko sėkmingai gauti banko paskolą. Finansiniu partneriu patenkintas verslininkas bankui negaili gerų žodžių, o paklaustas apie sutarties sąlygas sako, kad mokamų procentų pernelyg nesureikšmina.
„Aš versle laikausi ilgalaikės partnerystės ir bendradarbiavimo principų – nekeičiu paslaugų tiekėjų norėdamas sutaupyti 5 ar 10 proc. paslaugų vertės. Manau, tai padeda esant sudėtingai situacijai, ir aš galiu savo partneriais pasitikėti. Ypač smagu, kad mūsų ir banko požiūris į tam tikrus dalykus sutapo, pavyzdžiui, kad krizės laikotarpiu yra geriausias laikas verslo plėtrai. Bankas patvirtino dviejų naujų optikos filialų atidarymą – Vilniaus PC „Panorama“ ir Rygos PC „Origo“. Džiaugiuosi gavęs 720 tūkst. eurų vertės banko paskolą, pradedu atsiskaityti su paslaugų teikėjais ir prekių tiekėjais, nes dabar turimų pajamų net atlyginimo fondui pritrūktų“, – sako „Baltoptik“ generalinis direktorius G. Kersnauskas.
Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, SEB Baltijos šalių mažmeninės bankininkystės vadovė, kalbėdama apie suteiktą 720 tūkst. eurų kreditą likvidumui ir apyvartinėms lėšoms užtikrinti, sako, kad bankas palankiai žiūri į šios įmonės veiklos finansavimą ne tik dėl to, kad ji yra ilgametė banko klientė, bet ir dėl veiklos pobūdžio. Šio sektoriaus įmonės, ypač teikiančios optikos paslaugas, kurios, kaip ir bendrosios medicinos priežiūra, visiems žmonėms reikalingos, daug dėmesio skiria efektyviam apyvartinio kapitalo valdymui, jas teigiamai vertina finansų institucijos.
Sonatos Gutauskaitės-Bubnelienės teigimu, svarstydamas kredito suteikimo klausimą, bankas kiekvieną prašymą visada vertina individualiai, todėl sutarties sudarymo ir paskolos suteikimo proceso trukmė būna skirtinga. Šiuo atveju, įvertinus kliento poreikius ir suderinus visus būtinus dokumentus, dalis paskolos greitai išmokėta iškart pasirašius sutartį.
„Suprasdami laiko svarbą, jau nuo pirmos karantino paskelbimo dienos nuolat bendravome su savo verslo klientais ir ieškojome jiems geriausių paskolos restruktūrizavimo sprendimų – šiuo metu savo verslo klientams esame atidėję įsipareigojimus daugiau negu 1 400 kredito sutarčių, kurių bendra vertė – daugiau negu 270 mln. eurų“, – teigia S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Daugiausia kredito paskolų atidėta nekilnojamojo turto sektoriaus įmonėms – beveik 67 mln. eurų, gamybos – daugiau negu 46 mln. eurų, logistikos ir sandėliavimo – beveik 40 mln. eurų, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriui atidėtų paskolų vertė siekia beveik 38 mln. eurų, o didmeninės ir mažmeninės prekybos – daugiau negu 26 mln. Eurų.