Switch to mobile version. Į viršų

NAUJIENOS - 2020 06 17 - 08:30

Ką rodo elektros suvartojimo Lietuvoje pokyčiai

Valstybėms pradėjus kovą prieš koronaviruso protrūkį, sudavusį smarkų smūgį ekonomikai, daugelis ekonomistų iškart prisiminė seną ūkio aktyvumą rodantį rodiklį – suvartotos elektros pokytį. Europos Sąjungos valstybėse elektros energijos perdavimo sistemos operatoriai viešai pateikia informaciją apie suvartotos elektros kiekį šalyje kiekvieną dieną, Lietuvoje šis rodiklis, paskelbus karantiną, taip pat iškart pradėtas naudoti norint nustatyti, kokiu pulsu dirba mūsų šalis. Žinoma, elektros suvartojimo statistika nėra idealus rodiklis, todėl, norint daryti teisingas išvadas, reikia atsižvelgti ir į tokios statistikos trūkumus.

Komentaro autorius Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas

Sezoniškumo įtaka

Elektros suvartojimui labai didelę įtaką daro sezoniškumas. Elektros daugiausiai suvartojama tamsiausiu metų laiku – gruodį arba sausį, o mažiausiai šviesiausiu – birželį arba liepą. Skirtumas tarp suvartojamo elektros kiekio vasaros ir žiemos mėnesiais siekia iki 15 procentų. Savaitgalį (ypač sekmadienį) elektros suvartojama gerokai mažiau negu darbo dienomis, nes savaitgalį dirba ne visos gamyklos ir nedaug verslo centrų, todėl skirtumas tarp vidutinio elektros suvartojimo darbo dieną ir savaitgalį skiriasi iki 20 procentų. Galiausiai, nevienodai elektros suvartojama  ir skirtingu paros metu: daugiausiai elektros suvartojama ryte nuo 8 iki 10 valandos, mažiausiai – po vidurnakčio.

Analizuojant elektros suvartojimo pokyčius, derėtų taikyti metinį pokytį, taip siekiant išvengti sezoniškumo. Neverta naudoti metinio vienos dienos pokyčio, nes gali būti, kad prieš metus ta pati mėnesio diena buvo apsiniaukusi, o ne saulėta kaip, sakykim, šių metų to paties mėnesio tą pačią dieną. Norint geriau suvokti ekonomikos aktyvumo pokyčius, patartina imti elektros suvartojimo tik darbo dienomis duomenis – būtent tuomet pramonė ir paslaugų teikėjai, o ne namų ūkiai suvartoja daugiau elektros. Logiška analizuoti elektros suvartojimą tik darbo valandomis, pavyzdžiui nuo 7 valandos ryto iki 18 valandos vakaro, kai namų ūkių įtaka galutiniam elektros vartojimui namuose irgi palyginti mažesnė.

Elektros suvartojimas labiausiai rodo pramonės įmonių gamybos svyravimą

Pagal „Litgrid“ duomenis, Lietuvoje praėjusiais metais pramonė suvartojo 39 proc., gyventojai  26 proc., paslaugų sektorius 32 proc., o likę (žemės ūkis, transportas) sektoriai – 3 proc. elektros. Tokia pramonės dalis yra beveik dvigubai didesnė negu pramonės sukuriama BVP dalis. Ypač daug elektros suvartoja naftos perdirbimo ir chemijos sektoriaus įmonės – šių sektorių įmonės suvartojo daugiau negu 7 proc. elektros šalyje, todėl bet kokie  įmonių „Orlen Lietuva“, „Achema“ ar plastiko granulių gamintojų Klaipėdos LEZ gamybos apimties pokyčiai daro didelę įtaką ir suvartojamos elektros kiekiui šalyje. Beveik 7 proc. elektros šalyje suvartoja maisto ir gėrimų gamybos sektorius, tačiau dėl to, kad sektorius yra daug stabilesnis, jo įmonių elektros suvartojimas svyruoja mažiau.

Akivaizdu, kad elektros suvartojimo statistika visiškai neparodo tokių sektorių, kaip transportas ar statybos,  ekonominio aktyvumo pokyčių – jiems stebėti reikalingi kiti duomenys. Pavyzdžiui, transporto sektoriuje suvartojama tik iki 1 proc. viso elektros kiekio šalyje, nors šiame sektoriuje sukuriama 12 proc. Lietuvos BVP. Labai skiriasi ir statybų sektoriaus suvartojamos elektros bei sukuriamo BVP dalys. Elektros suvartojimas paslaugų srityje istoriškai kinta mažiau negu ekonomikos aktyvumas, tačiau šios krizės metu taip nebuvo – karantino pradžioje neveikė apgyvendinimo, maitinimo, švietimo, ne maisto prekybos įstaigos, todėl nemažą įtaką kritusiam elektros suvartojimui bent jau karantino pradžioje turėjo būtent šie sektoriai.

Ką rodo naujausi duomenys?

Metinis elektros suvartojimo smukimas Lietuvoje per pirmas dvi karantino savaites buvo maždaug 5 proc., o kritimo dugnas buvo pasiektas balandžio pradžioje, kai elektros suvartota 11–16 proc. mažiau negu prieš metus. Gegužę  metinis kritimas buvo mažesnis, tačiau stebina tai, kad per pirmas dvi birželio savaites, nepaisant mažai likusių ribojimų verslui, elektros suvartota apie 10 proc. mažiau negu prieš metus. Gali būti, kad metinis nuosmukis birželio pradžioje buvo didesnis ne dėl ekonominių priežasčių, o dėl to, kad praėjusių metų birželio pradžia buvo gerokai karštesnė ir dėl to buvo labiau negu įprasta padidėjęs elektros suvartojimas siekiant vėsinti patalpas. Tačiau net įvertinus ir tai, galima įtarti, kad pramonės gamybos metinis nuosmukis ne tik buvo gegužę, bet ir birželį bus arti dviženklio dydžio.

Prisiminkime 2009 metus, kai ir BVP, ir apdirbamosios gamybos apimtis smuko daugiau negu 15 procentų. Tais metais elektros šalyje suvartota 7,5 proc. mažiau negu 2008 metais, o vien tik pramonės įmonės elektros suvartojo beveik 13 proc. mažiau. Tai, kad 2020 metų gegužę Lietuvoje elektros suvartota 7 proc. mažiau negu prieš metus, lyg ir rodytų, kad gegužę metinis ekonomikos nuosmukis buvo ne kuklesnis negu 15 procentų, tačiau tikrasis smukimas, turbūt, buvo truputį mažesnis. Visų pirma todėl, kad, priešingai negu 2009 metais, statybų sektorius šių metų balandį ir gegužę darbų turėjo ir didesnio smukimo išvengė; antra, ir transporto sektoriaus rezultatai gegužę nebuvo tokie prasti, kaip buvo baimintasi matant atsigaunančius vilkikų srautus tokiose šalyse, kaip Lenkija ar Vokietija.

Palyginti su Baltijos ar Šiaurės Europos šalimis, Lietuvoje elektros suvartojimas balandį ir gegužę smuko daugiau. Tam didžiausią įtaką turėjo palyginti griežtesnės karantino sąlygos ir truputį labiau kritusi pramonės gamyba mūsų šalyje. Kita vertus, elektros suvartojimas Pietų Europos šalyse krito kur kas daugiau negu mūsų šalyje, ir netgi dabar nuosmukis tebėra gerokai didesnis negu Lietuvoje. Tokie duomenys patvirtina mūsų prielaidą, kad antrą ketvirtį Lietuvos BVP smuko labiau negu, pavyzdžiui, Šiaurės šalių BVP, bet gerokai mažiau negu Italijos, Ispanijos ar euro zonos vidurkis.
 

Pensija

Kontaktai

  • „Skype“
  • Rašykite mums
  • Lizingo departamento kontaktai
S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.