Finansų rinkos jau įgauna imunitetą COVID-19 virusui

Viena greičiausių rinkų korekcijų istorijoje pastarosiomis savaitėms peraugo į didelį akcijų rinkų ralį, kuris, panašu, gali tęstis ir artimiausiais mėnesiais. Jei nuo vasario 19 iki kovo 23 dienos pasaulio akcijų rinkos prarado trečdalį vertės, tai per vėlesnius porą mėnesių jos jau atgavo du trečdalius to praradimo.

Komentaro autorius – Paulius Kabelis, „SEB investicijų valdymas“ Investicijų valdymo grupės vadovas

Ne išimtis ir pensijų fondai

Pirmas metų pusmetis artėja į pabaigą. Jis buvo kaip niekada įtemptas ir dinamiškas, o investuotojams teko išmėginti vienus stačiausių amerikietiškų kalnelių per pastarąjį dešimtmetį. Tai, žinoma, turėjo įtakos ir antros pakopos pensijų fondų rezultatams: pirmo ketvirčio pabaigoje – korekcijos įkarštyje –  rizikingiausių fondų, skirtų jauniausiems dalyviams, vertė nuo metų pradžios buvo sumažėjusi apie 18 proc., o konservatyviausių – apie  6 procentus*. Visgi rinkoms atsigavus didelės rizikos fondų vertė nuo metų pradžios yra sumažėjusi apie 6 proc., o konservatyviausių –  apie 1-2 procentus. Visų SEB valdomų antros pakopos pensijų fondų grąža nuo įkūrimo praėjusių metų pradžioje išlieka gana didelė – nuo 5,08 iki 19,75 procento (šių fondų lyginamieji indeksai per tą patį laikotarpį pakilo nuo 6,09 iki 22,64 procento)**.

Matydami, kad masiškai atšaukiami socialiniai suvaržymai, po karantino grįžta darbuotojai, o centriniai bankai į rinkas įliejo didžiulį kiekį pinigų, investuotojai drąsiau prisiima investicinę riziką, nepaisydami fakto, kad pasaulio ekonomika šiemet patirs didžiausią nuosmukį nuo didžiosios finansų krizės 2008 metais, o nedarbas pasieks beveik šimtmetį nematytą lygį. Tad iš kur toks investuotojų optimizmas ir ar jis tvarus?

Blogiausias scenarijus neišsipildė – rinkos nuosekliai artėja naujų aukštumų link

Akivaizdu, kad pora mėnesių karantino ir itin griežti suvaržymai turės labai rimtų pasekmių pasaulio ekonomikai, įmonių ir namų ūkių finansams. Tačiau gyvenimas gana sparčiai grįžta į įprastas vėžes, o toks finansų rinkų atsigavimas rodo, kad vasarį–kovą, pandemijos įkarštyje, buvo ruošiamasi daug blogesniam scenarijui. Buvo baiminamasi, kad šalys bus priverstos užsidaryti sienas ir laikytis karantino dar bent kelis mėnesius. Nedaug kas tikėjosi, kad birželio viduryje vėl vyks tarptautiniai skrydžiai, į stadionus grįš futbolas, o lauko kavinės bus perpildytos žmonių. Tikriausiai net patys mokslininkai iš pradžių neplanavo, kad sausį pradėjus kurti vakciną jau birželį savanoriai visame pasaulyje testuos kelių laboratorijų sukurtas vakcinas. Žinoma, šiuo metu daugiausiai nerimo kelia situacija vienose didžiausių  pagal gyventojų skaičių besivystančių šalių – Brazilijoje, Indijoje ir Rusijoje. Tiesa, net ir čia naujų užsikrėtimų skaičius, atrodo, pasiekė piką, todėl situacija artimiausiu metu turėtų pradėti gerėti.

Visgi, jeigu grįžtume prie finansų rinkų,  daugiausiai nuopelnų dėl pakilių nuotaikų  reikia skirti centriniams bankams ir vyriausybėms, kurios, siekdamos kiek įmanoma sušvelninti pandemijos padarinius ekonomikai,  parodė didžiulį ryžtą ir (kas dar svarbiau) greitį priimant eilę svarbių sprendimų. JAV, Vokietijos, Japonijos politikai jau paskelbė fiskalinio skatinimo priemonių, kurių vertė yra daugiau negu 10 proc. metinio šalių biudžeto, JAV Federalinis rezervų bankas (FED) vykdo didžiulio masto obligacijų supirkimo programą, į kurią įtrauktos net didelės rizikos neinvesticinio reitingo įmonių obligacijos. Europos Centrinis Bankas sukūrė 1,35 trilijono eurų  programą, siekdamas padidinti pinigų kiekį rinkoje ir taip palengvinti skolinimosi sąlygas įmonėms ir namų ūkiams. Centrinių bankų komentarai leidžia tikėtis, kad nulinės ar net neigiamos palūkanos rinkose išliks dar bent kelis metus. FED vadovas J. Powell‘as, kalbėdamas apie artimiausio laikotarpio pinigų politiką, neseniai pareiškė, kad FED dar net „negalvoja apie galvojimą“ dėl palūkanų mažinimo.

Dar vienas tolesnio akcijų kilimo argumentas – artėjantys prezidento rinkimai JAV. Įprasta, kad JAV, kaip didžiausia kapitalo rinka, yra labiausiai stebima investuotojų, tad ekonominiai ir politiniai įvykiai čia daugiausiai lemia ir bendras nuotaikas finansų rinkose. Pandemija gerokai sumažino prezidento D. Trumpo populiarumą, tad, norėdamas laimėti artėjančius rinkimus, jis vasarą turės ištraukti kažkokią rinkimų kortą. Birželio viduryje D. Trumpo administracija jau pranešė, kad ruošiamas 1 trilijonas JAV dolerių šalies infrastruktūrai gerinti. Tokiais ir panašiais pranešimais prezidento administracija sieks pagerinti prezidento reitingus šviesesnės ateities pažadais, o tai turės teigiamą įtaką rizikingesnėms investicijoms, visų pirma – įmonių akcijoms.

„Bet kokiomis priemonėmis“

Nepaisant pastaruoju metu vyravusio  optimizmo, svyravimai rinkose artimiausiais mėnesiai išliks dideli, nes vis dar nemažai nerimo ir įtampos kelia antrosios viruso bangos pasaulyje tikimybė. Nors valstybės jai bus daug geriau pasiruošusios ir manoma, kad nebebūtų imamasi tokių griežtų suvaržymų, tačiau naujas protrūkis vis tiek nubrauktų nemažą dalį pastaruoju metu įvykusio progreso, tad  būtume priversti žengti kelis žingsnius atgal. Visgi, manau, kad, negalėdami prognozuoti viruso pandemijos vystymosi, tačiau galėdami matyti, kad centriniai bankai ir šalių vyriausybės yra pasirengusios padaryti viską, kad suvaldytų šią krizę, turėtume su jais žiūrėti ta pačia kryptimi. Panašu, kad garsiąją buvusio Europos Centrinio Banko prezidento M. Draghi‘o 2012 metais ištartą frazę „whatever it takes“ (liet. „bet kokiomis priemonėmis“) šiuo laikotarpiu sau nuolat primena viso pasaulio šalių ir centrinių bankų vadovai.

* Pirmo ketvirčio pabaigos duomenys (https://www.lb.lt/lt/pf-veiklos-rodikliai#ex-1-1).
** 2020 06 18 duomenys(https://e.seb.lt/cgi-bin/ipank/ipank.p?act=VPFOND).